Skambantys Kedrai

Sveiki visi ...
Štai artėja vėlykos ir norėtūsi jas kažkaip įpatingai atšvęst, bet... nežinau kokios yra lietuviškos, ne krikščioniškos, tradicijos...
na dažom margučius, supamės... o kokia viso to reikšmė.. ?
Žinoma, švenčių temas palietė ir V.Megre savo knygose, bet juk tai tik lašas jūroje...
Malonu būtų jei parašytumėte, kas ką žinote... ir nebūtinai vėlykas...

Laimis pasiule nesvesti tokiu svenciu kuriu reiksmes nezinome

Romuvieciai iesko svenciu istaku, jie zino daugiau
http://www.romuva.lt/index.php?kalba=li ... orius&nr=6

Supranti, beveidi,
kai kazko nežinai, tai jau yra pusė kelio į pažinimą... tai ir yra mano tikslas... o tavo?

aciu labai už parodytą gerą svetainę... štai vakar pasvajojau, kad noriu susipažinti su lietuvių pagonimis, o šiandien jau naršau jų puslapį...
Šaunuolis tu ,Beveidi...

Beveidi, nevisai tiesa...As siulau jums svesti sventes visokiausias ir kuo nuostabiausias ir kuo daugiau. O as pats nenoriu svesti svenciu, kuriu prasmes nezinau. Cia jau mano problema. As svenciu tik gimimo diena savo ir tai nevisiskai. O is esmes svente man - kiekviena diena

trinti

Na čia gal ne visai į temą, bet apie PIRČIŲ TRADICIJĄ

Simonas Daukantas apie senovės lietuvius (kalnėnus ir žemaičius) rašė:

... nes jog žmogaus kūno stiprume visa jo sveikata yra, todėl nuo viso to, kas kūną lepino, silpnino ir gadino, dididžiai saugiai vengė, o viso naudojo, kas būt galįs kūną stiprinti ir tvirtinti; ir taip pirmuoju jų darbu buvo savo kūną gryną laikyti, todėl kožname kieme pirti sau turėjo, ir tas ne ūkininku vadinos, kurio kieme pirties nebuvo, į kurią kelias dienas nuleidę, kaip sakiau, ėjo mazgotis. ... Tose pirtyse stiprino kūną tokiu pragumu: nebetverdamos tenai nuo šilimos ir varvindami prakaitą, šoko stačiai į eketį žiemos vidu, speiguotie, ir tenai per kelias valandas panėrę vėsinos, paskui iššokę ėjo vėl į pirtį kaitintis. Ne vien vyrai žaliūkai tą darė, bet kūdikėliai mažiteli, išsprūdę raudoni, it iš ugnies ištraukti, po sniegus it po pūkus voliojos, atvėsę vėl bėgo į pirtį. Vasaros vidu įkaitę upėse ar ežeruose, kaip sakiau, maudės. Taip užgrūdintas kūnas nuo mažų dienų neb kūnu, bet jau plienu buvo, ir nė kokia liga į jį nekibo, todėl šimtą ir pusantro šimto metų ant svieto ištvėrė.

Ot