Page 1 of 3

Lietuvių tautos istorija

Posted: Sat 12 21, 2002, 10:58
by Linga
Peskaitę 7-tą V.Megre knygą, tikriausiai, ne vienas susimąstė apie savo tautos istoriją. Apie pagoniškąjį laikotarpį žinoma tiek nedaug. O juk mūsų protėviai apie porą šimtų metų ilgiau negu rusų tauta išlaikė senąją kultūrą ir tikėjimą. Lyg išgirdusi nebylų klausimą pasirodė Juozo Jokubausko knyga “Lietuvių tautos priešistorinių amžių istorija” I tomas, 2002, Kaunas. Kadangi leidėjas pats autorius, panašu, kad rašė ne politizuotų jėgų užsakymu. Skaitykite, vertinkite, mąstykite.

Posted: Thu 12 26, 2002, 14:37
by saimhe
Sunku patikėti, kad ir lietuviai turėjo kažką panašaus į vedistinę kultūrą. Romuvos tikėjime (bent jau -- kokį jį bando pateikti dabar) yra elementų, tačiau okultizmas visgi užgožia.

Jokubausko dar neskaičiau, jei ten rasiu užuominų -- bus įvykis :) O jei pralenks Č. Gedgaudo "Mūsų praeities beieškant" -- dar didesnis :)

Posted: Sat 12 28, 2002, 3:22
by Mindaugas
Norėtusi sužinoti istorija, o gal ir prisiminti. Manau ji paslepta Žynių. Ir kaip galetu parašyti koks nors Lietuvos rašytojas kaip jis sužinotų apie ja? Apie Vedų Kultūra? Na nebent butu išlikusi jo Gimines knyga. Idomu butu paskaityti jei taip ir butu. O kad Lietuviai turejo vedistine kultura tai as neabejoju. Įdomu ar yra Lietuvoj kokiu akivaizdžių įrodymu tokiu kaip minėjo Anastasija. ( 7 knygoj raso apie juos) .

M.

Posted: Mon 01 06, 2003, 21:30
by aiva
Kad lietuviai turejo panasia pasaulejauta, irodymu (netiesioginiu)tikrai yra. Pirmiausiai- sventes. Deja, katalikybe uoliai padirbejo, kad ju ir doro pedsako neliktu, taciau, cia pat- pas lietuviu kraujo brolius latvius, kur krikscionybe isitvirtino labai pavirsutiniskai ir tik didziosiose miestuose- ju dar randama. Ryskiausias pavyzdys- Jonines- visuotine latviu liaudies LINKSMYBIU svente, islikusi ir per 700 metu vokieciu vergove ir 50 metu tarybini laikotarpi. Nors dabar, be abejo, tikraja reiksme galima izvelgti tik pasigilinus i daugybe jononiu liaudies dainu, aprasytu siu svenciu tradiciju,paprociu. Jose visiskai viskas aiskiai nurodo i zmoniu artima, betarpiska bendravima su gamta. Jeigu idomu- galiu smulkiau papasakoti.... Man paciai buvo be galo idomu prisiminti Joniniu paprocius, pazvelgiant i sia zaviausia svente kitomis akimis, suvokiant, kokios tolimos, giliai reiksmingos ir prasmingos jos tradicijos. :) :) :)

Nesutinku, kad pagonybes neliko nei kvapo

Posted: Fri 01 24, 2003, 10:52
by Pantera
Nepamenu, kad many pasejo ta minti. Bet kuo toliau, tuo labiau isitikinu jos teisumu.

As manau, kad Lietuvoje krikscionybe ir krikscioniski paprociai sudaro labiau forma, formalu baznycios dalyvavima ir pan. Paimti pavadinimai svenciu, apeigu ir kirkscionybes. O esme daugelyje apeigu likusi ta pati.

Paziurekim i Kaledas ir Velykas - visi pagoniski simboliai, tik pritaikyti prie krikscionisko pavirsiaus. O Uzgavenes tai isvis gryna pagoniska svente.

Posted: Tue 02 11, 2003, 17:48
by Neringa
Sia tema keletas ideju mano galvoje kirba.

Kaip ir parasyta 7 knygoje, senoji kultura isliko detalese. Neseniai teko gaminti soda (grazus daiktas is siaudu, kabinamas namuose). Primeciau, kad sodai simbolizuoja gausa, derliu, vaisinguma ir gyvybe, pagal mano turimas zinias. Kazkaip emiau mastyti ir supratau, kad sodas geometriskai susideda is daugelio piramidziu, kurios siaip jau yra energijos kaupejai. Kazkodel esu isitikinusi, kad cia ne sutapimas, ir kad sodai buvo gaminami tam kad isvalyti erdve namuose. Stai tau ir senosios isminties nuotrupa. Mano draugas lygiai ta pati be manes sugalvojo. Ka jus manote?

Kitas dalykas, apie dainas. Aukstaitija yra vienintele vieta pasaulyje, is kur kilo sutartines. Ar teko kam girdeti kaip sutartine satlieka Trys keturiose arba koki kiti ansambliukai? Galite pajausti sutartiniu jega. Jos nesa ramybe ir meditacija. Dainos manau yra pati aiskiausia senosios kulturos dalis.

Prie to paties apie dainas galiu pasakyti. kai maciau kaip viena pazistama dainuojant lopsine savo dviems vaikams, o vaikai sedejo ramus ir laimingi, pagalvojau, kad is tiesu labai keista pamatyti vaikus nesiblaskancius, nesimusancius, o ramius ir supratingai suklususius siais laikais. Lopsines tikriausiai buvo labai svarbi vaiku auklejimo ir informacijos perdavimo dalis.

Dar turiu keleta minciu bet tikriausiai bus kitiems skyreliams. Idomu, kaip jus ziurite i mano minetus dalykus.

Iki

Posted: Tue 02 11, 2003, 17:53
by Neringa
Dar prisiminiau.

Su draugu ziurejome viena is Bumblausko laidu apie Kernave - senaja sostine Lietuvos. Su kitu istoriku (neprisimenu pavardes, ka darysi) jie diskutavo apie tai, koks ten buvo civilizacijos lygis. Pagal radinius negalima paneigti, kad buta turtingos kulturos, taciau beda, anot istoriku, kad nera liekanu jokios pilies. T.y. ju nuomone gyvenviete buvo sudaryta is mediniu pastatu... O tai mane veda ant minties, kad piliu nebuvo del to, kad sie zmones buvo pernelyg ismintingi, kad listu i murus ir paliktu medines pirkias.

Posted: Mon 02 17, 2003, 10:20
by Linga
Gedminų kaimo pavadinimas

Kokia žodžio "Gedminai" reikšmė? Pirmas įspūdis, kad jo kilmė susijusi su žodžio "gedėti" reikšme. Tačiau Lietuvoje labai paplitęs tos pačios šaknies vardas Gediminas. Tai jau įrodymas, kad šio žodžio reikšmė yra susijusi su teigiamais jausmais, nes neįmanoma įsivaizduoti, kad mylintys tėvai savo vaikui skirtų su liūdesiu susijusį vardą, taip programuodami jo ateitį. Be to, žvelgiant Anastasijos idėjų šviesoje , išmanatys protėviai mirusiųjų negedėdavo.

J.Jokubauskas knygoje "Lietuvių tautos ikiistorinių amžių istorija" vardo Gediminas kilmę bando aiškinti kaip paukštinę - paukščio pavadinimo perkėlimą vardui. Jo spėjimu, senovės lietuviai gegutę vadino gedute, nes , stebėdamį paukštelį vis vieną skraidant, nusprendė, kad tai našlė, gedinti nesugrįžusio iš karo vyro. Žodžio "gedėti" prasmė išlieka ir šiame aiškinime, tačiau paukščio pavadinimas privertė mane susimąstyti, kad gedutė tais laikais ne kukuodavo, o geduodavo. O tai jau galėjo reikšti, kad tam tikras dainavimo būdas /galbūt, dainavimas po vieną/ buvo vadinamas gedavimu, ar gedojimu, ar panašiai.. Bet tam reikalingas patvirtinimas. Ir jis yra. Žodis "giedojimas". Juk seniau, o gal ir kokiose tarmėse jis galėjo būti tariamas kaip "gedojimas". O gal ir senovės dainiai buvo vadinami giediminais? Panagrinėkime, ką reiškia vardo Gediminas šaknies antra pusė "min". Man tai skamba kaip "mintis".
Mintis - tai vaizdinys. Ar tai nereiškia, kad gediminai buvo ne paprasti dainiai, o dainuojantys vaizdinius žyniai? Prisiminkime Anastasijos protėvį. Čia jau visai suprantamas ir vardo Gediminas populiarumas.

Grįžtant prie Gedminų kaimo pavadinimo galima pridurti, kad šiose vietovėse galėjo gyventi ne vienas, o keletas gediminų. O gal čia vykdavo dainių suėjimai, kur buvo dalinamasi vaizdinių kūrimo ir perteikimo žmonėms patirtimi? O gal tai būdavo daroma švenčių metu, kur susirinkę žemaičiai /t.y. Žemės gyventojai/ išrinkdavo geriausią dainių ir jį vainikuodavo ant Gedimino kalno /taip vadinamas kitoje Minijos pusėje esantis Dovilų piliakalnis/?

Galbūt, kalbininkai ir istorikai pavadins šį pasakojimą fantazija, bet aš jaučiuosi taip, lyg nuo Gedminų kaimo būčiau nuėmusi gedulo šydą.
2003 02 14

runos

Posted: Mon 04 07, 2003, 14:22
by glesum
7toje knygoje Megre uzsimena apie runas...Tai senovės Germanų ir skandinavų rašmenys...Pagonybės laikais lietuviai irgi buvo pradėję kurti savo runas... Jos iškaltos ant akmenų Jiezno apylinkėse, Staniavos kaime...Dar neiššifruotos.. Yra ir kitokių rašto formų... pvz. vienu iš ankstyvųjų jo apraiškų laikomi audinių raštai... Buvo ir simbolių kalba...Pvz žirgeliai ant stogo- laimės simbolis...
ir savo Šventą Raštą lietuviai...

Posted: Tue 08 12, 2003, 12:12
by Žvaigždukas
Sveiki,
beskaitant Ladynų Pelėdos apysaką "Ir pražuvo kaip sapnas", man atėjo mintis, kad lietuviai nuo seno, kai tik pradėjo juos engti, iki pat XX a. pradžios svajojo apie tikrasias žmogaus vertybes, apie gyvenimą darnoje su gamta, savo sodyboje ir pan. Juose tikriausiai dar buvo išlikusi tikroji vedų dvasia.
"Ir pažuvo kaip sapnas" parašytas 1908 m. Jame rašytoja rašo apie senosios kartos žmones dar prisimenančius gyvenimą prie baudžiavos. Jie jau turėjo savo žemės skypelį, buvo vadinami žemininkais, t.y. tris dienas per savaitę dirbo dvarui, o likusias sau. O savo žemę šie žmonės brangino labiau nei savo gyvybę. Apysakoje aprašoma tragedija kuomet dvaro ponas pagautas klaikios ir neapskaičiuotos svajonės sumąsto "tėvynės labui" suvienyti sodiečių žemes, tai yra atimti iš žmonių žemę, ją sau pasiimti, o žmones išvaryti (daug šeimų buvo išžudyta, ne vienas žmogus sužalotas). Taip ir buvo pagaryta. O čia ištrauka iš kūrinio, kuri, mano manymu, pasako labai daug ką:
"Keletas metų jau praslinko nuo tų liūdnųjų nusidavimų. Pono troškimas pilnai išsipildė: šit, kiek tik akis gali apimti, tęsias suvienyta jo žemė, - suvienyta "tėvynės labo" vardu, kad žemės našumas padidėtų. Ar matosi gi kame nors pėdsakas anų gėrybių? Ar tai likimo pajuoka? Kur kitąkart matei puikias dirvas, siūbuojančias kaip jūrėmis kviečiais, rugiais, dabar tie laukai marguoja, geltonuoja ir ruduoja šunramunėmis ir rūgštyniais įžėlę! Kur kitąkart aplink ramias trobeles rūtelės linksmai žėlė ir kvepėjo, o žemus langelius aukštastiebiai radastai žieduotomis viršūnėmis maloniai dailino, skaisčių grakščių mergaičių ir lakštingalų giesmutės-dainos ausį ir širdį linksmino, - dabar ruduoja suskurdusių avižų menkutis želmenėlis, riogso apvytus ir taip pat parudus kriaušė, baisios kirmėlių daugybės apsėsta! <...> Ir spaudžiasi iš akių karti, deginanti ašara praeinančiam keleiviui, kursai matė ir atmena, kas buvo prieš porą dešimčių metų: turėjo duonos ir ramią pastogę geri darbštūs žmonės, ir dvaro ponija turėjo; neteko vieni - pritrūko ir antriems."

Posted: Sat 08 16, 2003, 23:24
by sektunaikintojas
:shock: Mane kaip studijuojanti istorija tokios kalbos apie Lietuvos istorija tik šoka sukelia. Jokios išskirtinės dvasinės kultūros lietuviai neturejo. Ju kultura niekuo nesiskyre nuo ir dabar dar aptinkamu laukiniu tautu. O apie ženklus su lietuvišku raštu nereikia kurti pasakų. Norinčius realiai susipažinti su tuo kaip gyveno baltai patarčiau paskaityti Livonijos kronikas ir kitus istorinius saltinius ir tikru istoriku knygas.

Posted: Sun 08 17, 2003, 2:35
by Kipshas
istorija raso nugaletojai.

musu visu mylimo draugo Salino ir jo komandos rasyta istorija dar kietesne uz tavo livonijas
tad tylek <<<Moderuota Vėl pasikeičiau...: ištrintas epitetas>>> ir atsiversk i tikraji tikejima kol pasauline revoliucija taves nesutryne i miltus

"pasauli sena isardysim is pamatu paciu ir tuo
lietuvius pagonis apkrikstysim kas buvo laukinai tie taps civilizuotais"

"krikscioniska lietuva liaudis sukure uz tiesa ir laisve kovojus ilgai
kur nemunas teka kur baltijos jura, cia stovi mus kryziai pagoniu kapai,
europos sajungoj slovingoj, tarp lygiu lygi ir laisva..."


PS. o gal baigiam remtis demagogijom nesvarbu kieno jos, juk tie patys livonijos neistoriniai o moksliniai saltiniai teige kad zeme yra plokscia ir laikosi ant triju drabbliu, kurie stovi ant banginiu ir is viso tie banginiai yra visatos centras apie kuri saule ir zvaigzdes sukasi.
kas patikes jusu livonijos kronikomis??? jau geriau skaityti CCCP komunistu patijos suvaziavimu kronikas.


pabaigai sukalbekime maldele:
"Teve musu kurs esi Maskvoje, teateinie tavo karalyste kaip kosmose taip ir ant zemes..."

Posted: Sun 08 17, 2003, 7:57
by Vėl pasikeičiau...
sektunaikintojas wrote: Jokios išskirtinės dvasinės kultūros lietuviai neturejo. Ju kultura niekuo nesiskyre nuo ir dabar dar aptinkamu laukiniu tautu.
Čia iki kurio amžiaus lietuviai buvo tokie patys kaip laukinės tautos? Ir iš kur šią informaciją radai? Jeigu kalbi apie lietuvius iki 1009 metų ir tikrai gali pacituoti rimtus istorikus, tai prašau pasakyk pavardes tų autorių ir veikalus. Labai įdomi informacija. Ir gal tu kaip istorikas galėtum mums daugiau papasakoti apie lietuvių praeitį.

Reikalas tame, kad tavo teiginys, jog "lietuvių kultūra niekuo nesiskyrė nuo dabar aptinkamų laukinių tautų", man ir daugeliui mūsų šiame forume (manau) labai patinka. Nes tos "laukinės tautos" nepalieka jokių kultūros pėdsakų, t.y. jos stato neišliekančius iki dabar statinius. Man tai patinka, nes jos reiškia buvo ekologiškos. Mūsų organizacija kaip tik ir siekia ekologijos ir sutapatinimas lietuvių su laukinių tauta yra kaip pagyrimas. Didi tauta buvo, jei sugebėjo neteršti aplinkos savo statiniais, įrankiais, šiūkšlėmis, atliekomis...

Kitas dalykas. Jei esi istorikas, tai gal galėtum pasakyti kokius nors veikalus, kur kalbama apie lietuvius ir jų kultūrą nuo 10000 m. pr.Kr. iki Kristaus gimimo. Mane ypač domina ši informacija ir ką apie ją sako istorikai, bet aš kaip ne istorikas dar sunkiai gaudausi, tai gal gali užrodyti.

Ir apie laikotarpį nuo Kristaus gimimo iki kokių 1200 metų prašyčiau pagelbėti su literatūra ir rimtais istorikų darbais.

Iš karto ačiū...
O apie ženklus su lietuvišku raštu nereikia kurti pasakų. Norinčius realiai susipažinti su tuo kaip gyveno baltai patarčiau paskaityti Livonijos kronikas ir kitus istorinius saltinius ir tikru istoriku knygas.
:) o ką? rimtai istorikai nepripažįsta, jog buvo runos lietuvoje apie 800-1000 metus? Juk yra rasta vėliava su rašmenimis, yra rasti kalendoriai su runų rašmenimis, yra eksponatų ir Molėtų etnokultūros muziejuje...Nori pasakyti, kad kažkam pavyko paneigti, jog lietuviai turėjo runas? :)

Pasakyk autorius, kurie bandė paneigti lietuvių runraštį.

Posted: Sun 08 17, 2003, 10:26
by Žvaigždukas
trinti

Posted: Sun 08 17, 2003, 13:14
by Aurelijus
O kas yra tikras istorikas?

Posted: Mon 08 18, 2003, 14:48
by Mindaugas
Mūsų organizacija kaip tik ir siekia ekologijos ir sutapatinimas lietuvių su laukinių tauta yra kaip pagyrimas.
Kas yra ta Jūsų organizacija, kurios vardu Tu kalbi?

Posted: Tue 08 19, 2003, 9:09
by Vėl pasikeičiau...
O kodėl klausi, Mindaugai?

Posted: Tue 08 19, 2003, 11:51
by Kipshas
Laukiniu tauta? Cia gi orkai! Valio, orkai grizo i foruma :)))

Posted: Tue 08 19, 2003, 16:41
by Mindaugas
Vėl pasikeičiau... wrote:O kodėl klausi, Mindaugai?
Zydelio klausia kodel zydai i klausima atsako klausimu?
zydas: kas jums taip sake? :)

Posted: Thu 08 21, 2003, 20:15
by sektunaikintojas
Man teko išklausyti Lietuvos priešistorės kursą, kur pagrinde buvo kalbama apie archeologinius radinius, kuriu pagalba buvo nustatinejama priklausymas vienai ar kitai kulturai, radinio amzius, taip pat rysis su kitom kulturom . Ilga laika akmens amziuje lietuva tebuvo tik pereinamais kolidorius ivairiu genciu zmonems. Tik mezolite- te pradejo formuotis seslios kulturos. Baltu gyvenama teritorija savo vystimusi labai atsilikinejo nuo kitu krastu , nes Baltai neturejo naudingu iskasenu ir nebuvo kaip danai pereme gintaro prekybos i savo rankas.
Idomu tai, kad baltai isivezdami metalinius(zalvarinius) daiktus juos ne tik naudojo , bet ir perlydydavo, buvo susiformave tik baltams budingi dirbiniai, papuosalai...
Senojo gelezies amziaus kape buvo rastas turtingas kapas su arklu, tai rode - kad zemdirbyse tada buvo prestizine profesija, bet viska sugriove tautu kraustymasis, tapo prestizine profesija karyba , tai ir atsispindejo laidojime.
Prasidejus naujam tukstanmeciui isryskejo nauja tendencija pirkliu luomo susiformavimas , kapinynuose randami kapai budingi pirkliui atributikai. Nu va kaip trumpai atrodo ta priesistore.