Skambantys Kedrai

"Kai kas pagalvos: "Kaip gi mes, paprasti žmonės, ne istorikai-mokslininkai, sugebėsim atkurti dviejų tūkstantmečių istoriją?" Sugebėsim! Dėl to, kad mes ją atkursim ne pagal užsakymus, o proto ir širdies liepimu. Aš pabandysiu pradėti, bet toliau pabandykime visi kartu surinkti pasakojimus, faktus ir analogijas kas kokias sugebebės, ir pradėsim formuoti mūsų pačių giminės istoriją.

Pradėkim kartu galvoti ir samprotauti. Ir, aš kartoju, netgi pagal analogiją galima bus daug ką atkurti."

V.Megre. 7 knyga. p. 149. (Rusiškas variantas, laisvai versta mano- V.P.)


Šiame forume talpinkime viską apie mūsų praeitį. Diskutuokim, ieškokim atsakymų kartu. Tik kartu galime atkurti tikrąją savo giminės istoriją.

trinti

mes turime zodi "ginklas", is to galime suvokti kodel tokius daiktus gamino paskutiniai vedai-nebevedai

rusai turi zodi "RABotat", latviai "STRADAT" - is jo jie gali suvokti kam skirtas darbas

rusai turi zodi "RABotat"

Kas atsirado pirmiau: darbas ar vergovė?

latviai "STRADAT"

Kokį ryšį turi šitas žodis su kitais latvių kalbos žodžiais?

Va, rusai "strada" vadina maratoninius derliaus nuėmimo darbus -- po 16, po 20 valandų pagret, kada išties turi pasikankinti ir suspėti (kol oras padeda), idant išgyventum iki sekančių metų.

saimhe wrote:

rusai turi zodi "RABotat"

Kas atsirado pirmiau: darbas ar vergovė?

Yra dar žodis ТРУДитСя

...tad tuo labiau nėra pagrindo pagal vienintelį žodį spręsti apie sąvokos įtaką mentalitetui. Lemiamą vaidmenį turės tai, kiek įprasta naudoti tą ar aną žodį turimai sąvokai reikšti.

Tie patys rusai darbovietę buityje vadina "rabota", tad čia visai įmanoma orientacija į vergišką darbą. O kada jie darbą vadina kitaip? Teisingai -- norėdami suteikti šventumo, didingumo aureolę. Šūkiai, patarlės, etc -- pagrinde "trud".

Žinai, Kipše, geriau ką nors labiau pažįstamo pasiūlyk, lietuviško.

>Žinai, Kipše, geriau ką nors labiau pažįstamo pasiūlyk, lietuviško.

specialiu uzsakymu kartoju zemiau rasyta teksta; zmones turi nebloga sugebejima negirdeti tai ko nenori girdeti :)

--------------->>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>
mes turime zodi "ginklas", is to galime suvokti kodel tokius daiktus gamino paskutiniai vedai-nebevedai
---------------<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<

As kazkaip apie ta ginkla nelabai suprantu. Gal galetum daugiau paaiskinti, Kipse?

>As kazkaip apie ta ginkla nelabai suprantu. Gal galetum daugiau >paaiskinti, Kipse?

"ginklas" yra nuo zodzio "gintis"
todel zodzio "ginklas" vartojimas kalbant apie to daikto panaudojima puolant yra maziausiai keistokas
vedams tiesiog nera reikalo kazka pudineti :)

Bravo!!!!

zmones turi nebloga sugebejima negirdeti tai ko nenori girdeti

Pernelyg pasinėręs į trumparegiškų išvadų stabdymą, pats apžlibau.

Tendencingu ir įtartinai paprastu argumentavimu (koks kitoks gali būti, prisiskaičius Megre!) nepasitikiu avansu. Nuo šiol teks svarstyti atidžiau.

vedams tiesiog nera reikalo kazka pudineti

Pavyzdžiui, angliškas weapon -- unikali germaniška šaknis, jokių ryšių su bendresnėm sąvokom. Apibrėžimas tradicinis: priemonė medžioklei, gynybai ir puolimui. Kadangi mes jį irgi naudojame, tikriausiai iš tų pačių Vakarų ir pasiskolinome...

Bandykime išsisukti su juo. Neatsimenu lietuviško žodžio, reiškiančio nekonkretų medžioklės padargą; reikalas tas, kad mums įprastame pirmykštės bendruomenės modelyje medžioklės, gynybos ir puolimo padargai neišvengiamai yra tie patys ir atskiros sąvokos atsirasti negali. Reiškia, vedai nemedžiojo. (Ką ir reikėjo įrodyti, ar ne, Kipše?)

Tačiau vien dvi kalbos man ne įrodymas. Kas pasiūlys daugiau?

Tikėdamas prigimtiniu žmogaus gerumu, vengiu diskriminacijos -- ir dabar skubu užkirsti kelią kitokiai išvadai :)

Jei germanai turi tą žodį kaip visumą, tai gali reikšti, jog jie, vargšai, rimtai gyveno pirmykštės bendruomenės sąlygomis :(

Bet taipogi tai gali reikšti, kad, neturėdami pakankamai tvirtų kultūrinių tradicijų, pereinamuoju laikotarpiu jie įsileido į savo gyvenimą visas tris žodžio reikšmes. Tuo tarpu mes -- tik vieną.

Na, ir grįžtant prie "darbas". Pas lenkus panašiai -- "robota", "robyć". Ką, ir apie juos taip baisiai galvosime? Nepatariu skubėti. Tam, kad atsirastų vergiško darbo sąvoka, nebūtina visuomeninė santvarka, kultivuojanti vergovę ir paliekanti atitinkamus pėdsakus sąmonėse. Pakanka ilgėliau padirbėti pas kokį piktą bei šykštų žmogų (neturint kito būdo jam atsilyginti už paslaugą ar pan.), ir labai privargti. O vėliau, susidūrę su įteisintu tokiu santykiu, turime gatavą žodį.

(Tačiau čia -- pavyzdys, kaip nedera samprotauti. Kitų tautų reikaliukų nepaaiškinsi lietuviškų žodžių kilme.)

Mindaugas wrote:Yra dar žodis ТРУДитСя

Įtariu, kur suki. "Trudno", ar ne?

Semantiškai daiktavardis atsiranda anksčiau už veiksmažodį. Štai mažas vaikas stebi pasaulį. Ar jis pirma pastebi daiktą ir užsimano jį pavadinti, ar pirma suvokia jo ryšį su aplinka bei patirtimi (kontrastas reiškiamas būdvardžiais, kitimas -- veiksmažodžiais) ir užsimano tai nusakyti abstrakčiai? :)

"Trudno" -- todėl, kad reikalingas "trud", norint pasiekti tikslą.

Kipše, prisipažink, ką turėjai omenyje savo "kam skirtas darbas". Jei būtų pasakyta "darbas apskritai", neabejočiau -- remiesi Megre aprašytu procesu, kai dėl augančios hierarchinės struktūros atsirado įvairios prievolės jai. Juk ankstesni vedai nedirba taip, kaip įpratę mes. Plius kadaise Mindaugo išsakyta mintis, neva Kūrėjo sistemoje fizinių pastangų nereikia. (Nekritikuoju, vidinė logika nepriekaištinga; o kiek tiesos, spręsti ne man.)

Labai pasigendu lietuviško "darbo" etimologijos. Gal kas turite žodyną, aūūū!

saimhe wrote:

Mindaugas wrote:Yra dar žodis ТРУДитСя

Įtariu, kur suki. "Trudno", ar ne?

ТРУДитСя
ТРУД - darbas ar kuryba. сЯ себе - sau

>Tačiau vien dvi kalbos man ne įrodymas. Kas pasiūlys daugiau?

shaime, nesinervink nes nesveika auganciam organizmui
dar anastasijos knygoje parasyta "tiems kurie netiki irodymai tik dar daugiau ivaro pykcio ir nepasitenkinimo"
o mes nenorime kad tu butum piktas ir suirzes, tad sypsokis, gerk glesum obuoliu sultis ir pavaiksciok gryname ore (ne miesto)

Grįžtu prie žodžio “ginklai”. Lietuviškos jo reikšmės. Štai sakinys:
“Vyrai išėjo į medžioklę, pasiėmę ginklus”. Na, kaip? Man tai neskamba. Logiškai teisingai, bet jaučiasi disonansas. Ir visai kitaip , jei žodį “ginklus” pakeisime į “durklus, ietis, lankus..” Na, o puolimui atskiro žodžio nėra. Labai norint, galima privesti paaiškinimą, kad puolantysis savo ruožtu ginklu ginasi nuo besiginančio.

Man artimesnė Kipšo pozicija.

>“Vyrai išėjo į medžioklę, pasiėmę ginklus”. Na, kaip? Man tai neskamba. >Logiškai teisingai, bet jaučiasi disonansas.

Viskas normaliai. Zveris jie gaudo spastu bei tinklu pagalba. Taciau uzpuolimo atveju gintis juk reikia. O uzpulti gali tiek plesikai tiek kitokie prieso zvalgai :). Galu gale loke ginanti savo lokiukus tai jau tikrai uzpuls. Tenka vyrams ginklo griebtis :)

Ką tu nori sakyk - neskamba. O paaiškinimas, kad ginklas reikalingas ginybai nuo lokės, visai nepriimtinas. Štai vyras pasakojo, kad trijų geologų grupelė, dirbusi Altajaus kalnuose, besibraunant žvėrių takais per krūmynus, stengdavosi triukšmą kelti- pranešti apie savo artėjimą, kad neužkluptų meškos netyčia. Ir nieko. Po kiek laiko sraigtasparniu jiems buvo atgabentas revolveris. Tai sako, su juo ir baimės įgavom. Einam, klausomės, o jei lokys..., o jei užpuls..., o jei nepataikysi..., jei tik sužeisi... Tada šakės.

>Ką tu nori sakyk - neskamba.

skamba skamba, man net skamba:

visad kai einu miegoti
imu kirvi ilgakoti
jeigu tekt staiga prabusti
kad netekt ilgai ieskoti

trinti