Mūsų praeities beieškant

Forumas besidomintiems Lietuvos ir Žmonijos tikrąja istorija. Dolmenai.

Moderatoriai: Rolandas, Visi tvarkytojai

Skelbti atsakymą
dainius
Pranešimai: 14
Užsiregistravo: Sek 04 04, 2004, 13:17
Miestas: vilnius

Mūsų praeities beieškant

Standartinė dainius » Ant 04 27, 2004, 18:43

Česlovas Gedgaudas 'Mūsų praeities beieškant' AUSRA Kaunas 1994m

IZANGOS VIETOJ

Zemaiciu ir Aukstaiciu Dieve,Prusu,Galindu,Kursiu Valdove,Liauduviu,Sesnu,Tautoniu,Tauringiu,Varuliu Viespatie,Vanduoliu Globejau,Eisciu ir Upeningiu Valdove,Vyciu-Gudu Karaliau,Jotvingiu,Varingiu ir visu Rasu Didysis Kunige,senoves Aukstrikiu Teisejau,Kriviu-Krivaiciu Pone,Vyties Veliavu Karvedy,Lielos Taurojos Kurejau!
Taves nuolankiai meldziu,duoki ziniu is Tavo sklidino praeities aruodo,isminties ir mokslo,kuriais buvo laiminami musu pirmatakai,tinkamo balso,nusakant uzmirstu laiku bylas.

Sventoji Amzina Ugnie,
Sventasis Vejau is tolimu uzjuriu,
Sventasis Vandenie,Gyvybes saltini,
Sventoji mano Motinele Zeme,-
ateikite man talkon,o Viespaciai!

Nesgi sumaniau grazinti Gemalems Sventoms,Europos zemyno nemirtingoms Dvasioms,joms priklausanti Gintaro Vainika,o Baltu karaliams ju karunas,o ju palikuoniams garbe.
Nesgi ryzausi silpnais mano siandieniais zodziais priminti pilkapiu milzinu zygius,zvaigzdziu stebetoju moksla,aiskiariagiu prota,musu sviesios Tautos darbscias ir kurybingas rankas,-o kasgi man bepades toje placiausioje pradalgeje?
Nors jau praejo daugel amziu,paslaptingo Gyvybes Zalcio kunas,sukapotas smulkiausiais gabaleliais,vis dar tebesirango,apsigaubdamas kraujo puta;ir dreba kryziuocio ranka,ir kyla nerimas jo sirdy:'Rasi,dar negana suaizytas,-o gal dar atsigaus?'
Vis dar isdidziai tebespindi musu kalbos paminklai,pazerti it brangakmeniai trijuose kontinentuose,liudydami laikus,kada pusdieviai vaiksciojo zemeje ir suteike pirmuosius pavadinimus miestams ir upems,kalnams ir jurai.
Vis dar tebepeleja archyvu pakampese seniausieji rastai,nors musu kulturos priesu nuolat neigiami ir,kur tik proga,naikinami.
Vis dar tebeiskyla is bociu kapinynu ju vartoti ginklai ir padargai,kuriuos dabartiniai tu zemiu gyventojai stengiasi savo naudai isaiskinti.
Pagelbek man,Kautyniu Pone,tais ginklais atstatyti Tiesa.
Viespatie,atmink ir pagailek savo Tauta,nors jinai Tave seniai pamirso...



3462-ais Taurojos metais,
Naujajame Pasaulyje.

Dina
Pranešimai: 311
Užsiregistravo: Sek 02 08, 2004, 21:30

Standartinė Dina » Ant 04 27, 2004, 20:37

Grazu..
Gal kas buvote si savaitgali prie Moletu, pavasario sutikimo sventeje-Joreje? Mes nuvaziavom ir visu apeigu nesulauke kita diena isvaziavom atgal-labai jau lietus pyle..

dainius
Pranešimai: 14
Užsiregistravo: Sek 04 04, 2004, 13:17
Miestas: vilnius

Musu praeities beieskant

Standartinė dainius » Pen 05 07, 2004, 22:15

Pirmasis Naugardo Didziojo metrastis,smulkiai aprasydamas to miesto kriksta,sako,jog is Kiejevo atvyke staciatikiu misijonieriai tureje ilgiausia teologini ginca su musu Ariju tikybos Krivaiciu,pasibaigusi iprastu tokiems debatams rezultatu-lygiomis...
Tada musu Zynys viesai paskelbes[tikri kronikos zodziai],jog pereisias miesta plaunancia Volkovo[Velkuvos,Pervalkos]upe vandens pavirsiumi nuo kranto ligi kranto,irodyti musu Dievo Perkuno pranasumui!Susirinkusiai miniai atidziai stebint,jis savo pazada sekmingai ivykdes,gi misijonieriai pasivaikscioti net nebande...Po tokios kompromitacijos,jiems neliko nieko kita,kaip pasisaukti kardo'ultima ratio'[galutinio itikinimo].
Nakties metu is pasalu uzkluptus gyventojus Kijevo draugonee beveik visus isskerdusi,gi misijonieriai varu apkrikstije likusius.Perkuno-Rupintojelio statula,skaldoma i sipulius,dejavusi zmogaus balsu...
Sakykit,ka norite,bet as,kaip saule danguje tikiu,jog musu Krivaitis vaiksciojo vandeniu,ir musu Dievas vaitojo,ir tebevaitoja,musu isguitu palikuoniu sirdyse...

darja
Pranešimai: 2703
Užsiregistravo: Šeš 02 07, 2004, 20:04
Miestas: Vilnius

Standartinė darja » Šeš 05 08, 2004, 17:03

Jis gyvas musu sirdyse - nuo vaikystes man buvo skaudi dilema del tikejimo: mama buvo ir tebera krastutine katalike - tipo i baznycia eit reikia del to, kad taip mane mama moke, kad kiti eina, tiesiog kad taip reikia ir viskas, jokiu cia debatu - baznycia ir kunigai - sventa ir taskas. Tevelis, su kuriuo visad turejau ir tebeturiu (nors jau fiziniu pavidalu nebegyvena) stipru dvasini rysi jaunysteje nuosirdziai tikejes, bet po kalejimo Sibiro kalejimuose, netekes seimos, mylimos zmonos ir vaiku, kurie jo grizusio neprieme, mat jiems buvo pasakyta, kad ju tevas banditas, nes buvo politkalinys, taigi po Sibiro tevelis tapo "nebetikintis", nors jo "tikejimas" ir buvo ir tebera daug gilesnis uz mamos ar kito padoraus tikinciojo. Jis labai mylejo tevyne, gamta, tautiecius, tiesiog zmones ir zmones ji mylejo, bet man, vaikui, buvo baisu - tevelis nevaiksto i baznycia, neina ispazinties, vadinasi, jis pateks i pragara... taip buvo mokoma mamos, tai as galvodavau, kad geriau eisiu suteveliu i pragara, nes mamai ir vienai bus gerai rojuje, o kai ejau primos komunijos, davatkele man pasake, kad dievulis ispildo ta diena vaiko nora, tai visa sirdim meldziau, kad tevelis patektu i dangu... tik gerokai praejus metu po jo zuties mama prasitare, kad tevelis prasitae buves baznycioj, o viena tokia aiskerege mergaite man pasake, kad jis labai geroje vietoje - tipo rojuje, bet mane tebesaugo :wink: Tais visais aiskeriagiai simtu proc. netikiu, bet tikrai jauciu, kad jam dabar gera - jis gyvas mano sirdyje... Nezinau, kodel jums tai rasau - tai mano asmeniniai isgyvenimai, bet tiesiog norejau pasakyt, kad visa buvusi sveisa niekur nedingo, kol rusena musu sirdyse proteviu saugotos ugnies kibirkstele, panasi i Anastasijos spinduliuka :wink:
O pabaigsiu tevelio eilerascio istrauka, kuri jis man parase anais laikais, nes ruosem pionieriu montaza apie taika :wink: :

Ne vienas milijonas jaunų karštų gyvybių
už taiką, už gyvenimą ant aukuro sudėta,
jog tu ir aš galėtume nekliudomi keliauti
per žemę į žmonijos ateitį saulėtą.

Sustok, protingas žmogau, kol dar gali sustoti -
sakyk ar neužtenka jau tų kariams paminklų?
Eime eime į žmones, pažadinkim pasaulį,
kad mums padėtų kurti gyvenimą be ginklų.

1986 m. - biski patetiska, bet tada to reikejo ir buvo aktualu (sakyciau, dabar irgi, tik kitame kontekste :roll: )

Skelbti atsakymą