Page 11 of 14
Posted: Sun 02 27, 2005, 13:55
by J
Svajoju apie Tverus. Merkinės dolmenas čia pat, ranka pasiekiamas. Galima ir autobusu Merkinę pasiekus, iki jo nueiti pačiam.
Tverai toli. Per daug toli.
O gal yra išeitis? Kalbu apie visuomeninį transportą.
Posted: Sun 02 27, 2005, 21:06
by Vilmute
Reikia luktelėti kol sniegiukas nutirps...Tada skambini 118 ir visa info kaip atvažiuoti.
Geriausia važiuoti iki Rietavo iš Kauno, o paskui jau
17 km. - ranka pasiekiami
Posted: Mon 02 28, 2005, 21:39
by J
Savaime suprantama, kad nesiruošiu bristi per pusnis. Tiesiog norėjau turėti mažytę viltį, jog sugebėsiu tokį atstumą įveikti pati.
Labai dėkinga, Vilmute, už informaciją.
Posted: Fri 04 08, 2005, 9:58
by Alyta
..
Posted: Sat 04 09, 2005, 0:57
by dmukas
Tur but visi laukia siltesniu oru.
Gal kas turit informacijos kaip nusigauti iki Merkines dolmeno?
Gal galima pamatyt nuotraukas?
Planuoju kada ir i Tverus nulekt, bet Merkine arciau.
Posted: Sun 04 10, 2005, 14:07
by J
Posted: Sun 04 10, 2005, 15:21
by dmukas
Dekui Jone,
Butinai pasiskambinsim, kai tik suplanuosim vaziavima.
Posted: Sun 04 10, 2005, 20:41
by J
Posted: Tue 04 12, 2005, 10:35
by glesum
dmukas wrote:
Gal kas turit informacijos kaip nusigauti iki Merkines dolmeno?
Gal galima pamatyt nuotraukas?
Turiu keleta nuotrauku. jei atsiustum e-maip, galeciau persiust...
Posted: Tue 04 12, 2005, 22:12
by J
Posted: Thu 04 21, 2005, 12:28
by Uosis
Šiandien skaitydamas mūsų tinklapio svečių knyga radau tokį Violetos pasakojimą apie nepaprastas vietas. Ypač mane sudomino nupasakota vieta Latvijoje
Violeta rašo:
Antra karta pajutau nuvaziavusi i Latvijos nuostabiausia vieta-Pokaine senovine baltu apeigu sventa vieta.Nuo sventu akmenu sklido tokia stipri energija,kad ja pajuto dauguma is musiskiu.Labai patariuten apsilankyti.Latves gides parode albuma su nuotraukom,kuriose buvo uzfiksuoti tie fantastiski balti energetiniai stulpai ,sklindantys is tu akmenu ir azuolu,liepu.Kazkokia fantastika,jos pasakojo ,kad daug zmoniu ieje i si akmenu miska budami ligoniai ,o iseidave pasveike.Grizusios namo mes visa savaite skraidem tarsi su sparnais.
Posted: Thu 04 21, 2005, 19:39
by darja
zinai, Aurimai, as is Tveru grizus irgi visa savaite buvau kaip apdujus - t.y. kazkokiam kitam ismatavime...
Posted: Wed 04 27, 2005, 0:02
by Uosis
Aš irgi kažką nepaprasto patyriau nuvažiavęs prie dolmeno
Vis norisi sugrįžt
O čia pasigrožti galite puikia Bulgarijos anastasijiečių sukurta dolmenų galerija:
http://www.zvkedri.com/foto_dolmeni.html
Posted: Wed 04 27, 2005, 18:57
by darja
klausykit, o jums nekilo klausimas, kam reikalinga toji anga, jei su dolmeno siela gali bendrauti stovedamas netoli jo
...
Dar vaikystej buvau girdejus apie vienuolius, atsiskyrelius, kurie apsispresdavo atsiriboti nuo pasaulio ir uzsimurydavo uolose, tik pasilikdavo anga, per kuria ateje zmones jam paduodavo puse riekeles duonos ir puse stiklines vandens - tuo jis ir budavo gyvas, medituodavo ten uzsidares...
Posted: Fri 04 29, 2005, 15:43
by darja
Posted: Sat 04 30, 2005, 21:12
by J
Nepagaunu kampo...
Ko tada eiti į dolmeną? Gyventi ar savo išminties palikti?
Ar čia panašiai kaip budistų vienuoliai, kurie gyvi save užsibalzamuodavo?
Posted: Thu 05 05, 2005, 22:42
by J
Ką sako mokslininkai apie Merkinės dolmeną, arba kitaip jie yra žinomi kaip Jonionių akmenys:
"...kad tie akmenys ne tik paleastronominė stebykla. Jų išdėstymo sistemos vektoriai rodo artimiausias Merkinės apylinkių akmens amžiaus stovyklas, o vienas iš jų - Merkinės bažnyčią, stovinčią senosios šventyklos vietoje... Be abejo, reikalingi tikslesni matavimai ir skaičiavimai. Bet žvilgtelkim, o kur toliau veda tie spinduliai nuo pagrindinio - juodojo - bazaltinio akmens? "Didesnieji akmenys orientuoti į saulės tekėjimo vietą horizonte per lygiadienius. Kiti akmenys žymi, kur Saulė pateka per žiemos ir vasaros saulėgrįžas."
Iš A. ir M. Černiauskų straipsnio "Dienovidyje", 1999.05.21-27
Jonioniu akmenys
Posted: Mon 05 09, 2005, 23:24
by Leonardas
Kelionė prie paslaptingųjų Jonionių akmenų prasideda Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centre. Kelionėje prie Jonionių akmenų siūlome aplankyti Merkinės Kryžių kalnelį, Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčią.
Piliakalnio gatve nusileidę į Merkio ir Nemuno slėnį, užkopkite ant Merkinės piliakalnio. Čia stovėjusi medinė pilis buvo viena reikšmingiausių Didžiojoje Lietuvos kunigaikštystėje ir Rytų Europoje. Kronikose pilis minima nuo 1359 m.
Vladislovas Vaza 1633 m. Merkinės miesto privilegijų rašte miestelėnus atleido nuo tilto mokesčio. Paskubėkime ir mes vienu ilgiausiu Lietuvos tiltu (jo ilgis 210 metrų) anapus Nemuno. Perėję tiltu pasukite į kairę ir pasigrožėkite Merkinės piliakalniu. Nuo XV a. iki XX a. antros pusės Nemunu buvo plukdomi Lietuvos miškų sieliai. Sielio ilgis buvo apie 100 m, o plotis - 10 m. XVII -XVIII amžiuje per metus buvo plukdoma apie 6000 sielių.
Eidami palei upę, kitame krante, už Pastraujos salos pradžios, ant Baltojo kalno pamatysite įspūdingus karvių varyklų takus, kuriais karvės šimtmečiais buvo genamos į Straujos upelio žemupio pievas. Salos iškyšulyje Parko darbuotojas E. Peikštenis 1994 m. aptiko laivo liekanas, kurias 2001 m. iškėlė tarptautinė povandeninės archeologijos ekspedicija. Paaiškėjo, kad tai upių laivas vytinė. Tai buvo dideli, plokščiu dugnu 45-55 m ilgio, 6 m pločio apačioje, iki 8,5 m. viršuje, 1 m grimzlės, 140-240 tonų talpos laivai. Tokie laivai buvo statomi nuo XVI a., tarnaudavo apie 16 metų. Rasto laivo liekanos saugomos Kernavės muziejuje.
Už Pastraujos salos dešiniajame Nemuno krante, tarp Baltojo ir Bonos kalno, atsiveria Straujos upelio žiotys. Ant Merkinės upių krantų gausu paleolito, mezolito ir ypač akmens ir žalvario amžių gyvenviečių pėdsakų. Dabar ant Bonos kalno rikiuojasi Maksimonių kaimo trobesiai. Tai senas žvejų ir sielininkų kaimas.
Čia pat Siuvėjo rėva, tačiau ji matoma tik nusekus Nemunui. Kairėje aikštelės pusėje, miško proskynoje, pamatysite keistą akmenų grupę, kurios centre stūkso juodas granito gneiso akmuo. Akmenys sudomina ne tik savo dydžiu ir paslaptinga jėga, žadinančia norą prieiti arčiau prie jų, bet ir savo išsidėstymu. Ypatingą vietą pasaulio kultūroje užima akmuo ir jo panaudojimo galimybės: Stounheindžas Anglijoje, Karnako megalitų alėjos Prancūzijoje, piramidės Egipte ir Pietų Amerikoje. Taip ir apsilankymas prie Jonionių akmenų sukelia įspūdį, kad tai ne atsitiktinė akmenų sankaupa, atritinta ledyno iš Skandinavijos, o žmogaus rankų kūrinys. Galbūt tai mūsų protėvių gamtos ciklų stebėjimo patirtis užrašyta akmenimis. Paskutinių Europoje gamtatikių tautos žyniai patvarkė Skandinavijos ledynų palikimą ir sudėliojo Mėnulio kalendorių, kurio centrinė dalis - „Saulės laikrodis". Akmenų sistemos vektoriai nurodo saulės tekėjimo vietą horizonte lygiadienių (VI. 22, XII. 22) ir saulėgrįžų metu (VI. 22, III.2I)
Posted: Tue 05 10, 2005, 13:19
by Uosis
Ačiū Leonardai
Jei gali, įdėk ir kitas nuotraukas
Posted: Tue 05 10, 2005, 18:17
by J
Ačiū Leonardai!
Ir Aurimui ačiū!
Jis žino už ką...