Puslapis 1114

Parašytas: Sek 02 27, 2005, 13:55
J
Svajoju apie Tverus. Merkinės dolmenas čia pat, ranka pasiekiamas. Galima ir autobusu Merkinę pasiekus, iki jo nueiti pačiam.
Tverai toli. Per daug toli.
O gal yra išeitis? Kalbu apie visuomeninį transportą.

Parašytas: Sek 02 27, 2005, 21:06
Vilmute
Reikia luktelėti kol sniegiukas nutirps...Tada skambini 118 ir visa info kaip atvažiuoti.
Geriausia važiuoti iki Rietavo iš Kauno, o paskui jau :wink: 17 km. - ranka pasiekiami :D

Parašytas: Pir 02 28, 2005, 21:39
J
Savaime suprantama, kad nesiruošiu bristi per pusnis. Tiesiog norėjau turėti mažytę viltį, jog sugebėsiu tokį atstumą įveikti pati.
Labai dėkinga, Vilmute, už informaciją.

Parašytas: Pen 04 08, 2005, 9:58
Alyta
..

Parašytas: Šeš 04 09, 2005, 0:57
dmukas
Tur but visi laukia siltesniu oru. :shock:

Gal kas turit informacijos kaip nusigauti iki Merkines dolmeno? :?:

Gal galima pamatyt nuotraukas?

Planuoju kada ir i Tverus nulekt, bet Merkine arciau.

Parašytas: Sek 04 10, 2005, 14:07
J
Rūkui:
va, pats ir papasakok, juk turi apie ką... :lol: :oops: :) :?

Dmukui:
Kai tik sugalvosi aplankyti Merkinės dolmedą, skambink (8 685 78936) - palydėsim. Iš Kauno Alytus vis vien pakeliui... :mrgreen: :lol: :roll:

Parašytas: Sek 04 10, 2005, 15:21
dmukas
Dekui Jone,

Butinai pasiskambinsim, kai tik suplanuosim vaziavima. :h:

Parašytas: Sek 04 10, 2005, 20:41
J
:D :lol: ... :) :lol:

Parašytas: Ant 04 12, 2005, 10:35
glesum
dmukas rašė: Gal kas turit informacijos kaip nusigauti iki Merkines dolmeno? :?:

Gal galima pamatyt nuotraukas?
Turiu keleta nuotrauku. jei atsiustum e-maip, galeciau persiust...

Parašytas: Ant 04 12, 2005, 22:12
J
Nuotraukų tai turiu ir aš, deja neturiu galimybių jų įdėti į forumą. ...nei į e-mail išsiūsti. :oops: :) :?

Nebent senu geru būdu - paštu. :lol: :o

Parašytas: Ket 04 21, 2005, 12:28
Uosis
Šiandien skaitydamas mūsų tinklapio svečių knyga radau tokį Violetos pasakojimą apie nepaprastas vietas. Ypač mane sudomino nupasakota vieta Latvijoje :)

Violeta rašo:
Antra karta pajutau nuvaziavusi i Latvijos nuostabiausia vieta-Pokaine senovine baltu apeigu sventa vieta.Nuo sventu akmenu sklido tokia stipri energija,kad ja pajuto dauguma is musiskiu.Labai patariuten apsilankyti.Latves gides parode albuma su nuotraukom,kuriose buvo uzfiksuoti tie fantastiski balti energetiniai stulpai ,sklindantys is tu akmenu ir azuolu,liepu.Kazkokia fantastika,jos pasakojo ,kad daug zmoniu ieje i si akmenu miska budami ligoniai ,o iseidave pasveike.Grizusios namo mes visa savaite skraidem tarsi su sparnais.

Parašytas: Ket 04 21, 2005, 19:39
darja
:wink: zinai, Aurimai, as is Tveru grizus irgi visa savaite buvau kaip apdujus - t.y. kazkokiam kitam ismatavime... :wink:

Parašytas: Tre 04 27, 2005, 0:02
Uosis
Aš irgi kažką nepaprasto patyriau nuvažiavęs prie dolmeno :) Vis norisi sugrįžt :)

O čia pasigrožti galite puikia Bulgarijos anastasijiečių sukurta dolmenų galerija:

:arrow: http://www.zvkedri.com/foto_dolmeni.html

Parašytas: Tre 04 27, 2005, 18:57
darja
:wink: klausykit, o jums nekilo klausimas, kam reikalinga toji anga, jei su dolmeno siela gali bendrauti stovedamas netoli jo :?: ...

Dar vaikystej buvau girdejus apie vienuolius, atsiskyrelius, kurie apsispresdavo atsiriboti nuo pasaulio ir uzsimurydavo uolose, tik pasilikdavo anga, per kuria ateje zmones jam paduodavo puse riekeles duonos ir puse stiklines vandens - tuo jis ir budavo gyvas, medituodavo ten uzsidares...

Parašytas: Pen 04 29, 2005, 15:43
darja
:wink: nu, o gal dar kokia ozkele laike - tai sienelio per ta skyle ikisdavo... :wink: :lol: :P

Parašytas: Šeš 04 30, 2005, 21:12
J
Nepagaunu kampo... :roll:
Ko tada eiti į dolmeną? Gyventi ar savo išminties palikti? :lol: :lol:
Ar čia panašiai kaip budistų vienuoliai, kurie gyvi save užsibalzamuodavo?

Parašytas: Ket 05 05, 2005, 22:42
J
Ką sako mokslininkai apie Merkinės dolmeną, arba kitaip jie yra žinomi kaip Jonionių akmenys:
"...kad tie akmenys ne tik paleastronominė stebykla. Jų išdėstymo sistemos vektoriai rodo artimiausias Merkinės apylinkių akmens amžiaus stovyklas, o vienas iš jų - Merkinės bažnyčią, stovinčią senosios šventyklos vietoje... Be abejo, reikalingi tikslesni matavimai ir skaičiavimai. Bet žvilgtelkim, o kur toliau veda tie spinduliai nuo pagrindinio - juodojo - bazaltinio akmens? "Didesnieji akmenys orientuoti į saulės tekėjimo vietą horizonte per lygiadienius. Kiti akmenys žymi, kur Saulė pateka per žiemos ir vasaros saulėgrįžas."
Iš A. ir M. Černiauskų straipsnio "Dienovidyje", 1999.05.21-27

Jonioniu akmenys

Parašytas: Pir 05 09, 2005, 23:24
Leonardas
Paveikslėlis

Kelionė prie paslaptingųjų Jonionių akmenų prasideda Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centre. Kelionėje prie Jonionių akmenų siūlome aplankyti Merkinės Kryžių kalnelį, Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčią.

Piliakalnio gatve nusileidę į Merkio ir Nemuno slėnį, užkopkite ant Merkinės piliakalnio. Čia stovėjusi medinė pilis buvo viena reikšmingiausių Didžiojoje Lietuvos kunigaikštystėje ir Rytų Europoje. Kronikose pilis minima nuo 1359 m.

Vladislovas Vaza 1633 m. Merkinės miesto privilegijų rašte miestelėnus atleido nuo tilto mokesčio. Paskubėkime ir mes vienu ilgiausiu Lietuvos tiltu (jo ilgis 210 metrų) anapus Nemuno. Perėję tiltu pasukite į kairę ir pasigrožėkite Merkinės piliakalniu. Nuo XV a. iki XX a. antros pusės Nemunu buvo plukdomi Lietuvos miškų sieliai. Sielio ilgis buvo apie 100 m, o plotis - 10 m. XVII -XVIII amžiuje per metus buvo plukdoma apie 6000 sielių.

Eidami palei upę, kitame krante, už Pastraujos salos pradžios, ant Baltojo kalno pamatysite įspūdingus karvių varyklų takus, kuriais karvės šimtmečiais buvo genamos į Straujos upelio žemupio pievas. Salos iškyšulyje Parko darbuotojas E. Peikštenis 1994 m. aptiko laivo liekanas, kurias 2001 m. iškėlė tarptautinė povandeninės archeologijos ekspedicija. Paaiškėjo, kad tai upių laivas vytinė. Tai buvo dideli, plokščiu dugnu 45-55 m ilgio, 6 m pločio apačioje, iki 8,5 m. viršuje, 1 m grimzlės, 140-240 tonų talpos laivai. Tokie laivai buvo statomi nuo XVI a., tarnaudavo apie 16 metų. Rasto laivo liekanos saugomos Kernavės muziejuje.

Už Pastraujos salos dešiniajame Nemuno krante, tarp Baltojo ir Bonos kalno, atsiveria Straujos upelio žiotys. Ant Merkinės upių krantų gausu paleolito, mezolito ir ypač akmens ir žalvario amžių gyvenviečių pėdsakų. Dabar ant Bonos kalno rikiuojasi Maksimonių kaimo trobesiai. Tai senas žvejų ir sielininkų kaimas.

Čia pat Siuvėjo rėva, tačiau ji matoma tik nusekus Nemunui. Kairėje aikštelės pusėje, miško proskynoje, pamatysite keistą akmenų grupę, kurios centre stūkso juodas granito gneiso akmuo. Akmenys sudomina ne tik savo dydžiu ir paslaptinga jėga, žadinančia norą prieiti arčiau prie jų, bet ir savo išsidėstymu. Ypatingą vietą pasaulio kultūroje užima akmuo ir jo panaudojimo galimybės: Stounheindžas Anglijoje, Karnako megalitų alėjos Prancūzijoje, piramidės Egipte ir Pietų Amerikoje. Taip ir apsilankymas prie Jonionių akmenų sukelia įspūdį, kad tai ne atsitiktinė akmenų sankaupa, atritinta ledyno iš Skandinavijos, o žmogaus rankų kūrinys. Galbūt tai mūsų protėvių gamtos ciklų stebėjimo patirtis užrašyta akmenimis. Paskutinių Europoje gamtatikių tautos žyniai patvarkė Skandinavijos ledynų palikimą ir sudėliojo Mėnulio kalendorių, kurio centrinė dalis - „Saulės laikrodis". Akmenų sistemos vektoriai nurodo saulės tekėjimo vietą horizonte lygiadienių (VI. 22, XII. 22) ir saulėgrįžų metu (VI. 22, III.2I)

Paveikslėlis

Parašytas: Ant 05 10, 2005, 13:19
Uosis
Ačiū Leonardai :wink: Jei gali, įdėk ir kitas nuotraukas :P

Parašytas: Ant 05 10, 2005, 18:17
J
Ačiū Leonardai! :D

Ir Aurimui ačiū! :D
Jis žino už ką...