Puslapis 114

Dolmenas Lietuvoj!

Parašytas: Sek 06 27, 2004, 13:27
Uosis
Sveiki :)

Vos nepamiršau čia permesti Laimio žinutę iš konferencijos :?

Laimis rašo:
Sveiki visi,

šį savaitgalį vyko mūsų mokyklos grupės susitikimas prie Klemės, pas
legendinius Daliuką ir Jurgutę su Emute (juos rodė per "Kitoks pasaulis").
Atšventėm Rasų šventę. Mums padėjo viena pažįstama etnografė. Daliukas su
Jurgute įsikūrę labai labai šauniai. Aš buvau apžavėtas jų sodybėlės grožio.
Manau, kad mes visi... :)

Tačiau ne apie tai..po šventės dalis žmonių važiavo pažiūrėti dolmeno prie
Tverų. Aš jį buvau matęs nuotraukose, tai man jis buvo panašesnis į akmenų
krūvą ir aš abejojau ar ten apskritai yra dolmenas. Tačiau nuvykome ir
abejonių neliko!

Tai yra pats seniausias Lietuvos statinys ir lietuvių kultūrinė vertybė. Jei
dainos, kurias mes dainuojame siekia tukstančio metų senumą, šokiai dar
jaunesni, piliakalniai ir tie skaičiuoja tik tūkstantį metų, tai dolmenui yra
per 10 000 metų. Jis yra tikras įrodymas, kad dar prieš atsikraustant į
dabartinės Lietuvos teritoriją šiaurinių elnių medžiotojams, čia jau gyveno
vedai. Dolmenas, drįstu teigti, yra pats galingiausias ir švenčiausias ir
pats svarbiausias mūsų tautos palikimas. Būnant prie jo imi suvokti tokius
dalykus, kokių nei pamąstyti negalėjai.

Taigi, buvau skeptikas dėl Lietuvos dolmenų, o dabar esu didžiausias
agitatorius. Ten tikrai glūdi tūkstantmečių išmintis. Labai linkiu visiems
ten nuvažiuoti ir paliesti jį savo rankomis... Nieko įspūdingesnio nesu
matęs. Kas važiuosit, tai paimkit ir mane. Kelią parodysiu ir šį tą
papasakosiu... taip norisi ten nuvažiuoti dar ir dar...

laimis

Parašytas: Sek 06 27, 2004, 13:29
Uosis
O čia oficialus tekstas apie šventovę:

Kairiajame Aitros krante yra dar viena apie 30 m aukščio, kol kas mažiau tyrinėta pailga kalva. Tačiau jau dabar, čia atrasti unikalūs dariniai, leidžia manyti čia buvus senovės Žemaičių dvasinį centrą - kulto apeigų vietą.

Šios kalvos viršus nuklotas didesniais ir mažesniais akmenimis, kurių detali išsidėstymo analizė irgi galėtų pateikti įvairiausių netikėtumų.

Talkininkaudami prie Lopaičių piliakalnio, tveriškiai neretai užsuka ir į šias vietas. Atidžiau apžiūrint, aptikta didelė, iš stambių akmenų sudėta krūsnis, kurios viršuje uždėtas dar vienas, pats stambiausias akmuo. Jis yra apie dviejų metrų ilgio, pusantro metro pločio ir pusmetrio storio.

Netoliese aptikti ir du gana įdomūs dariniai žemės paviršiuje. Vienas jų - beveik idealiai apskritas poros metrų gylio duburys. Jį juosiantys krantai dailiai apdėti akmenimis, dalis kurių nuriedėję į duburio dugną. Kad jame kada nors būtų galėję būti vandens negali būti ir kalbos, nes šis duburys yra visai netoli Aitros upelio šlaito.

Antrasis darinys - apie 30 metrų nuo minėto duburio esanti, maždaug 20 metrų ilgio ir 13 metrų pločio pailga dauba, orientuota rytų - vakarų kryptimi. Joje taip pat nėra vandens, o dugne daug smulkių akmenų. Šiauriniame šios daubos šlaite aptiktas gulintis apie metro aukščio akmuo, kurio viršutinėje dalyje aiškiai matoma beveik stačiakampė maždaug 5x8 cm, 1,5 cm gylio dirbtinė įduba.

Dar labiau šia vieta domėtis paskatino dažnai čia užsukantis Telšių "Alkos" muziejaus direktorius S. Kasparavičius. Jo manymu ši vieta pretenduoja į įrodymą, kad ir "Žemaitijoje būta akmens amžiaus megalitinės kultūros paminklų, kurių dauguma naujos religijos Įtvirtinimo ir buldozerinės melioracijos klestėjimo laikotarpiais buvo negailestingai sunaikinti". O minėta akmenų krūsnis gali būti apgriuvusio dolmeno liekanomis, kas būtų atradimas, nes Lietuvoje tokių dalykų kol kas neužtikta.

Ši vieta kasdien apsipina naujomis legendomis ir spėliojimais, todėl būtini nuoseklūs moksliniai tyrinėjimai. Atsiranda ir spėjimų, kad čia galėjo būti ir senovės observatorija.

Tveriškiams ir rietaviškiams pradėjus darbus prie piliakalnio, padidėjo žmonių susidomėjimas juo ir aplink jį esančiais objektais. Dar labiau susidomėjimas išaugo aptikus senovės žemaičių šventovės liekanas – saulutę, laivelį, dolmeną. Apie sensacingus atradimus Lopaičiuose daug rašė ir rašo vietinė regioninė ir respublikinė spauda. Šiomis vietomis domėjosi ir televizija – 2003 metų pabaigoje buvo parodyti reportažai per LNK ir Vakarų Lietuvos televizijos kanalus.

originalus variantas su nuotraukom - http://www.tverai.lt/Piliakalnis.htm#Šventovė

Parašytas: Sek 06 27, 2004, 13:33
Uosis
Plačiau apie Tverus - http://www.tverai.lt

Parašytas: Sek 06 27, 2004, 13:37
Uosis
Laimio rasos nuorodos su dolmenais:

Dolmenų yra įvairiose pasaulio vietose:

Danijoje:
http://www.pitt.edu/~dash/dolmens.html

Anglijoje:
http://www.stonepages.com/england/england.html

Airijoje:
http://www.stonepages.com/ireland/ireland.html

Velse:
http://www.stonepages.com/wales/wales.html

Rusijoje:
http://www.megalith.ru/

man tas lieviškas panašiausias į danų dolmenų nuotraukas :wink:

Parašytas: Pir 06 28, 2004, 23:25
Uosis
Tverų tinklapy radau dolmeno nuotrauką :!:

Tik tie kas buvo ir matė, neišsigąskit, tai tikrai tas pats dolmenas, tik gal kiek kitokiu rakursu nufotografuotas :)

Taigi, Tverų dolmenas:

Paveikslėlis

Ką galvojat? Ar panašu?

Parašytas: Ant 06 29, 2004, 15:46
Mindaugas
Aurimas rašė:Tverų tinklapy radau dolmeno nuotrauką :!:

Tik tie kas buvo ir matė, neišsigąskit, tai tikrai tas pats dolmenas, tik gal kiek kitokiu rakursu nufotografuotas :)
Taigi, Tverų dolmenas:
Ką galvojat? Ar panašu?
Jo pagriautas :roll:

Parašytas: Ant 06 29, 2004, 22:07
Uosis
Jis man labiau primena daniško tipo dolmeną, pavyzdžiui :arrow:

Paveikslėlis

Parašytas: Šeš 07 31, 2004, 2:47
Ananda

Parašytas: Ant 08 10, 2004, 17:01
Andrius
Sekmadienį (08 08) buvo suorganizuota ekskursija į Tverų šventvietę (visų vardu dėkoju Ramunei ir Natalijai iš Klaipėdos klubo). Ekskursiją vedė iš Londono atvykęs dėstytojas, istorikas Aivaras. Dalyvavo gal 30 , o gal dar daugiau žmonių: tveriškiai, klaipėdiečiai , kauniečiai (Mindaugas, Gluosnė ir kt) bei kiti iš įvairių vietų jau sodybas turintys ir neturintys žmonės. Aivaras pasirodė tikras specialistas (int. puslapis http://www.lietuvos.net ) Jis taikydamas analogijos principą su kitomis panašiomis vedų kultūros vietomis, lengvai nustatinėjo ir krūmų bei medžių brūzgynuose rasdavo visus tokiom vietom būdingus, laiko ir krūmų paslėptus, elementus: piliakalnį, šaltinį, akmenimis grįstus (dabar jau nematomus) takus, kapavietes, žymėtus akmenis (stotis), ribas ir t.t. Jis įdomiai papasakojo apie naujausius istorikų atradimus-paradoksus, kurie neatrodo anastasijiečiams jokie paradoksai, tik dalykai patvirtinantys kas parašyta V. Megre knygose.

Aivaras neskaitęs V. Megre knygų, todėl jo požiūris labiau atitinką tradicinę mokslo liniją apie žemos kultūros mūsų protėvius, užpuldinėjančius savo kaimynus ir aukojančius dievams karo belaisvius ir t.t.. Bet aš įsitikinęs, kad šis doras, geras, labai protingas, energingas ir, manau, giliai jaučiantis žmogus ateityje daug prisidės prie tiesos išaiškinimo.

Taigi daugiau kaip trys valandos klaidžiojimo po unikalias vietas nei kiek neprailgo. Nuotraukas greičiausiai įdės Mindaugas.

Parašytas: Ant 08 10, 2004, 17:09
Andrius
Aurimai, dėl tos dolmeno nuotraukos. Man kažkaip negera į ją žiūrėti. Tai vietai turėtų būti jaučiama pagarba. Tarp kitko Aivaras, parodęs, kokioje vietoje stovėdavo žynys, kai bendraudavo su dolmenu (panašiai 20-25 m atstumu), dolmeną apėjo nemažu ratu per mišką.

Parašytas: Tre 08 11, 2004, 10:29
Mindaugas
Pameginsiu tinklapiuka su nuotraukomis padaryti arba fotogalerija

Parašytas: Tre 08 11, 2004, 11:06
darja
o man kaip tik gera i ta nuotrauka ziureti - zinau, kad dolmeno dvasia dziaugiasi, kad vaikai - jaunoji karta - kurie is tikruju dar turi stipru rysi su dievu, ateina prie jo, domisi ir jaucia jo dvasia ir tai, ka jis norejo perduoti. As netikiu, kad dolmenas, kaip ir pats dievas, nori jam kokios ypatingos pagarbos, nes tai sukuria atstuma ir susvetimejima, kuris nutolina nuo esmes, taip baznycioje buvo nutolta nuo dievo, kai ritualai iskelti auksciau uz esme... Manau, kad dolmenas verkia, kai pas ji niekas neateina ir nenori jo isminties, del kurios jis paaukojo savo gyvybe... Pagaliau ir Megre, atejes prie Anastasijos proseneles dolmeno, nepuole lankstytis ir rodyti kokios ypatingos pagarbos, o paprasciausiai atsisedo salia ir net cierka i jos sveikata padare... :wink: Uz ta nuosirduma mes ji ir gerbiam, ir mylim... :P :wink:

PS ale jus tai tikri parsiukai - patys sau patyliukais nuvaziavot prie dolmeno, viska apziurejot, o mums ne mu mu... Gerai gerai, kai mes kur nors sugalvosim vaziuot, irgi jums nieko nesakysim, vat taip :P

Parašytas: Tre 08 11, 2004, 15:11
fata morgana
Taip taip, labai pritariu Darjai. Ir aš supykau, kad kažkas patingėjo informuoti apie tokią įdomią išvyką. Kokie gi čia bendraminčiai, jei kiekvienas sau... :cry:

Parašytas: Tre 08 11, 2004, 16:02
darja
:) galvojau galvojau ir supratau - išsigando dvasingieji anastasijiečiai, kad neatvažiuotu prie šventojo dolmeno netašytoji darja: sugalvos paskui dar užsikart ant viršaus, dar kokį gramą sugalvos šalia įsitaisius padaryt :shock: , išsigas paskui nabagė dolmeno dvaselė ir išskris į dausas :roll: - gaudyk paskui vėją laukuose, o dolmenas Lietuvoje kolkas tik vienas... :( :wink: :P

Beje, manęs Aurimas klausė, ar nenorėčiau į dolmeną, tai susimąsčiau - gal kada ir sugalvosiu jame apsigyventi - turėčiau, ką perduoti ateities kartoms, ar ne?.. :wink: Ale, kas man jį pastatys - nebent iš kokių šiaudų... :P :wink: :lol:

Parašytas: Tre 08 11, 2004, 17:40
Andrius
Darija, aš pagarbą suprantu kaip pagarbą. Bendravimą kaip bendravimą. Bendraudamas su gerbiamu žmogumi aš vengiu jį trypti kojomis. Ar tu šoki (šoktum) ant savo tėvų kapo?

Parašytas: Tre 08 11, 2004, 18:04
darja
Ant savo tevo kapo as tikrai vaiksciojau ir net sedejau - kai kazkada buvau nuvaziavus, zoles ravejau, nes mamai negrazu, kad ten zoles zelia, bet senokai ten bebuvau... Mama, net tetos, kai paskambina is kaimo, priekaistingu balsu klausia, kada atvaziuosiu, jau seniai bebuvau ant tevelio kapo ir pan. O as kazkodel kapams nejauciu ypatingo potraukio, man tiesiog kelia nuostaba, kaip kai kurios giminaites su tokiu azartu tvarko tuos kapus, rupinasi, kad visad geles zydetu ir pan., nors gyvas zmogus tiek tikrai nerupejo... Girdejau, kad Jekaterinburge, kriminaliniu shulu kapinese, tiek marmuro, kiek nera Kinijos imperatoriu mauzoliejuose, kad ten visalaik zydi rozes - isivaizduojat, kiek turi kainuoti zydincios rozes Sibire... Mano amzinatilsi tevelis sakydavo, kad vargsta zmogus per gyvenima, o numirus ji dar prislegia didziausiu akmeniu... Su teveliu ryshi jauciu budama visur, todel man nereikia vaziuot i kapines, as manau, kad jis butu visiskai pritares Anastasijos idejai laidoti zmogu jo gimines sodyboje ir nepalikti jokio kauburelio, kad naturaliai susilietu su gamta ir vel greit atgimtu... Taip ir as noreciau but palaidota, ir tik dziaugciausi, kad virs mano buvusio kuno vaiksto man brangus gyvieji ir dziaugiasi gyvenimu, o ne liudi ziuredami i niuru paminkla... As manau, kad didziausias paminklas mano teveliui - tai, kad perrasau cia jo eiles, kurios, tikiu, kazkam sujudina sviesius jausmus, pakelia dvasia, bet jau seniai berasiau, reiks kuria diena koki perrasyt :wink: :)

Parašytas: Tre 08 18, 2004, 0:26
Kipshas
>Aurimai, dėl tos dolmeno nuotraukos. Man kažkaip negera į ją žiūrėti. Tai vietai turėtų būti jaučiama pagarba. Tarp kitko Aivaras, parodęs, kokioje vietoje stovėdavo žynys, kai bendraudavo su dolmenu (panašiai 20-25 m atstumu), dolmeną apėjo nemažu ratu per mišką.


Man kipshui, zynys ne rodiklis.
Ir is viso palikim mirusius mirusiems kaip sake J. Kristus
vienzo taip:

as, Kipshas, budamas sveiko proto ir skaidrios samones, visiskai atsakingai ir visiskai oficialiai pries Dieva ir tevyne pareiskiu:

dvasele kuri esi kilusi nuo Dievo ir kuri esi ikalinta tame akmeniniame karste, kvieciu tave atgimti mano sodyboje ir jau ten igyvendinti Tevo planus

kvietimas galioja ir visiems likusiems akmeniniams karstams kuriose kali Dievo vaikai, issibarsciusiems po pasauli, jei netycia niekas jusu nepakviestu pas save - tai as kvieciu jus pas save.
v tesnote da ne v obide.

telaimina jus Viespats, Tevas musu, kurio valia yra mano valia, per amzius.

Parašytas: Tre 08 18, 2004, 18:05
darja
Amen :P

Parašytas: Ket 08 19, 2004, 8:03
Kipshas
ot ir ne amen

Parašytas: Ket 08 19, 2004, 15:45
darja
"amen" reiskia, kad "yra taip, kaip tu pasakei" - mokykis, kipshe, biski senoves hebraju kalbas :P :lol: