Puslapis 913

Parašytas: Pen 12 16, 2005, 17:33
Neringa
AUM variante juolabiau U man atrodo kaip jungtis tarp A ir M, netgi matematikoje yra toks ženklas, kuris reiškia konjunkciją, arne? Matematikai pataisykit mane jeigu ką. Be to, U man panaši į indą. Arba pasagą pastatytą tokiu būdu, kad prisipildytų laimės (čia biškelį pagal prietarus :P )
Tikrai! Galima gi atidžiau pastudijuoti kokias asociacijas mums kelia raidės.
Pvz. S kaip gyvatė, kaip kundalini.
A, kaip stogelis, rodantis energijos paskleidimą žemyn. arba kaip trikampis - beje, kaip tikos Dieviškos trejybės simbolis.
U, kaip indas
O - apskritimas, judėjimas ratu
I - kaip tiesioginė jungtis tarp viršutinio ir žemutinio plano, arba kaip ašis.

Bastulei galiu pasakyti, kad tai ką sakau yra tai, ką esu iš įvairių šaltinių girdėjusi, ir kas man skamba pagal mano visą pasaulio suvokimą. Kažkas iš runų, kažkas pagal formą, pagal asociaciją, pagal garsą, kai ką tiesiog suvokiu momentais (pvz. AOM aiškinau pagal tai kaip man ryškiai "nusišvietė" vienąkart). Ir geometrija, ir logika, ir matematika, ir istorija, ir kalba, ir dvasiniai dalykai apsijungia į visumą ir tada viskas aišku :D

Parašytas: Pen 12 16, 2005, 17:39
Neringa
Bastulė rašo:
šiaip a skamba krūtinėje (kaip meilė), o i - galvoje
i
e
a
o
u

Reikės prie progos tiesiog įsijausti kur ir kaip skamba kuris garsas.
Kažkaip prisiminiau kai Bastule parašei apie "i", kaip Zoras Alefas (videokasetėje apie vienybės kryžiaus mokymą) demonstruoja kaip dainuodavo šį garsą po tam tikru kupolu berods sufijai. Iš tiesų kažkas įspūdingo.

Dar ką prisiminiau. Gi yra kiekvienai čakrai skirti tam tikri garsai. Net nežinau pagal kieno mokymą jie yra pateikti. Pvz. "lang". Gal kas žinote smulkiau?

Parašytas: Ant 12 27, 2005, 11:37
Edgūnas
sveiki. perziurejau tema. susidare ispudis, kad plaukiojat vandenyno pavirsiumi karts nuo karto panardindami veida i vandeni, ir manot kad tyrinejat vandenyno gelmes. Atleiskit. labainuostabia ir svarbia tema pavertet, atleiskit, nezinia kuo. kartais atrode kad skaitau anekdotu puslapi-miskas : mis-kas:- mys-kas. dar karta atsiprasau.
Pasaulis hologeniskas (pagal moksla)
Dievas visame kame. Jeme telpa viskas. tiek smilteleje, tiek medyje, tiek zodyje. nes visame kame yra Dievas.
Paslaptis tame kad zodyje "zmogus" (kaip ir bet kuriame kitame) telpa visa kas. klausimas tik kiek mes sugebame suvokti, pajausti.
Nuo sitos vietos prasideda zmoniu nesusikalbejimas, nesupratimas vinas kito. Tik todel , kad i viena ir ta pati zodi mes sudedame sakydami skirtingas reiksmes. Ir dar didesne paineva gaunasi, kai skirtingi zmones ta pati mano pasakyta zodi supranta skirtingai.

Parašytas: Tre 12 28, 2005, 11:13
Neringa
Kodėl tau ši tema atrodo svarbi?

Parašytas: Tre 12 28, 2005, 12:08
Edgūnas
Todel kad mes bendraujame zodziais. (deje)

Parašytas: Ket 12 29, 2005, 12:18
Neringa
Edgūnas rašė:Todel kad mes bendraujame zodziais. (deje)
Na ir... ? Visi žino kad bendraujame žodžiais. Žinoma taip pat suprantame, kad ne tik žodžiais.

Parašytas: Ket 12 29, 2005, 18:22
Edgūnas
gerai. tarkim zodis "miskas". istarus ji mintimis sukuriamas vaizdinys: Medziai,vejas pauksciai, samanos ,skruzdes, kiskis,uodai.....
Klausimas? koks vaizdas mintyse iskils zmogui gyvenanciam dziunglese, arba tundroje, arba dykumoje. As i "miskas" sudedu tiek kiek yra mano galveleje ir sirdyje. Ir tikiu kad pasnekovas susikurs toki pat vaizda kaip mano. deje ne visada taip. Tai kas slypi po mano istartais "meile","siela","dvasia"...kaip supras kitas?

Parašytas: Ket 12 29, 2005, 18:57
Neringa
Tai gal reikėtų mums nustoti kalbėti žodžiais, nes vistiek gi visi skirtingas prasmes įdedame. Tobuli žmonės galėtų iš tiesų ir be žodžių susikalbėti. Tiesiog mintimis ir jausmais piešti erdvėje hologramas ir labai ryškiai perteikti tai, ką nori perteikti.
Betgi Dievas mus apdovanojo galimybe kalbėti ir dainuoti. Tariame žodžius, bet jie nėra beprasmiai kažkoki garsai. Kiek įsisąmoninam tai ką sakom, labai svarbus klausimas. Kaip stipriai galim išreikšti Dvasią per žodį?
Žodžiai yra pėdsakai Žmonijos Dvasios kalbėjimo. Lietuvių kalba būdama sena kalba yra nuostabi dovana - joje galime atsekti mūsų senų protėvių pasaulėžiūrą. Kalba ir kultūra be abejo per ilgus tamsos šimtmečius apsinešė dulkių sluoksniu. Todėl ir reikia išgrynint, pajausti kas joje tikra.
Kaip galime žinoti kas tikra? Tiesiog žinom kai ŽINOM, kad ŽINOM. Kartais žaidžiame, juokaujame, improvizuojame ir staiga netikėtai atrandame nuo mūsų proto paslėptus derinius. Nesakome kad tai galutinės reikšmės, nepretenduojame į absoliučią tiesą, tiesiog džiaugiamės mažais savo atradimais. Galų gale galo nėra. Begalybė egzistuoja visur: Dievas begalinis, Dvasia begalinė, visatos fizinė struktūra iki mikro ir makro mastelių yra begalinė, garsas į ultra ir infra dažnius yra begalinis... Žodis? gali būti begalės prasmės atspalvių.
Tuo pačiu žodžiu tik skirtingomis intonacijomis gali ir nužudyti ir prikelti.

Žodžiai nevienareikšmiai, bet ir nebeprasmiai.
Kalba - mūsų Dvasios turtas arba skurdas.

Pradžioje buvo ŽODIS, arne?

Parašytas: Ket 12 29, 2005, 21:46
Edgūnas
matai kaip sunku kita suprasti. Kaip galime žinoti kas tikra? reikia jausti. Deja jausmo atspausdinti negaliu . galima bandyti padainuoti, nupiesti, ar kitaip meniskai isreiksti. todel toks svarbus betarpiskas bendravimas .

Parašytas: Ant 01 03, 2006, 10:46
Neringa
Dar vis kartais persūdau ir sureikšminu vieną ar kitą dalyką. Atsiprašau :)
Iš tiesų svarbu betarpiškas bendravimas.
Dėl to forumas nėra pati tobuliausia mūsų bedravimo priemonė.

Na , geros dienos. Iki.

Parašytas: Ant 01 03, 2006, 14:00
Edgūnas
Pati tobuliausia bendravimo priemonė - visos priemonės kartu sudėjus. Deja...
Naudokimės tuo kuo galim šiandien . Sutinku kad forumas nėra tobula bendravimo forma. Bed jinai yra. Pripažinkim, jog turėdama nevieną trūkumą, ši bendravimo forma turi savų privalumų, kurių neturi kitos formos. Naudokimės privalumais, įvertinkim trūkumus - pasieksim maxsimum.

Parašytas: Ant 01 10, 2006, 10:33
Neringa
Abejonės tenetildo širdies,
ir kas brangu jai - tebūna į šviesą ant delnų padėta.
Myliu žodžių skambėjimą, kuriame girdisi dvasios plakimas,
Gimiau ringuoti lopšines ir pasakas ir žodžių vėrinėlius,
Kurie į širdis kasdiena ramybę neša per vėjus.
Žodį nusinešė vėjas, o jis nukeliavo toli
Į erdvę prieš aukštą piliakalnį prie Šventosios upės krantų.
Ir tebus tai mano dovana pasauliui.
Kalbėki širdie žodžiais amžinais

Parašytas: Tre 01 11, 2006, 11:24
Neringa
Vėjas švilpia tarp plynaukščių, slėnių,
švyluoja medžių viršūnėse miško,
šiulena tyliai žolėj, virš samanų pakloto.

Parašytas: Ket 01 19, 2006, 20:17
loreta
Dvasia is mirties busenos isikunija, amzinai migruodama samsaroje.

Parašytas: Ket 01 19, 2006, 23:17
Dobė
Basta rašė:O man šiandien užkliuvo tokia nesąmonė.

Žmogaus dvasia juk amžina.
Bet... Pažvelkit, kas išeina:
dvasia < dvėsti, dvesia
dvasingumas < iš dvėsimo, mirties

:?
kodėl nesąmonė - "dvėsti, dvesia " reiškia išeina jo dvasia, kad reinkarnuotųsi vėliau. pvz. rusai sako "ispustil duch" (išleido dvasią - mirė), manau yra analogijos arba angliškai "passed away" (išėjo (dvasia) anapus)

mirtis ir gimimas, šiapus ir anapus yra vienis, du tos pačios būsenos aspektai ar panašiai ( I think I have read about this )  :yy:  :angel:

Parašytas: Pen 01 20, 2006, 23:43
omega
o ar kas pastebejo, kad Dievas ir veidas yra veidrodinis atspindys: diev ir veid plius galune as? taigi pagal dievo atvaizda, panasus i dieva ir tai uzfiksuota net kalboje. kalbos is tiesu klausant labai daug galima atrasti ir suprasti, bet pirmiausia reikia ismokti girdeti, kas ka sako ir galbut netgi matyti vizualiai

Parašytas: Šeš 01 21, 2006, 17:20
Dobė
vat įdomiai gaunasi - žmogus miršta, gyvulys - dvesia, rusiškai "umirajet" ir "dochnet". žodžiai "mirtis" "smertj" panašūs į lotynų - "mors" mortis", bet kitose germanų kalbose vartojami "die" (angl.) ir "sterben" (vok.) galima daryti poastaroji hipotezė pasitvirtintų, tai galima kita prielaida, kad "mirtis" atsirado tik po krikščionybės įvedimo, o anksčiau buvo tik "dvėsti". na nepriimkit, kaip kažko rimto, nors galimos visokios interpretacijos :wink: :D

Parašytas: Sek 01 22, 2006, 12:40
Dobė
ei, kažkaip išsitrynė mano pranešimo dalis, ten kaip tik ir rašiau, kad gali būti dvi prielaidos : viena, kad Mirtis, yra bendros indoeuropiečių kilmės, kita,. kad lotynų. na jei tu žinai, tai antroji hipotezė neteisinga. reikėtų atlikti rimtą kalbotyros tyrimą :wink: :wink: :wink: :D

Parašytas: Sek 01 22, 2006, 13:42
omega
saknis mir - rim. mirti = rimti. artedamas prie mirties zmogus rimsta, o tikroji mirtis ir yra visiskas kuno nuraminimas pasiruosiant iskeliavimui. siaip reiketu sakyti, kad visi gyvnunai, kurie ramiai sutinka savo paskutiniaja mirsta.
beje, kaip manote kuo gyvnunas skiriasi nuo gyvulio ar galvijo?

Parašytas: Tre 01 25, 2006, 10:39
Neringa
Omega, tai jau pasakyk kuo skiriasi :roll: