>Ir ar sutinkat, kad galima palengvinti kancias tokiu budu ZMOGUI ?
galvokit kaip sau norit, bet tiesa yra tokia
eutanazija nereikalinga niekam
taciau visokius vamzdelius nuo zmogaus reiketu atjungti, iskaitant ir sistemos prijungtas zarneles prie smegenu bei sielos
operacijos metu vamzdeliai mano nuomone noemalu musu ~tobulos~ sistemos kontekste, taciau gyvenimas prie vamzdeliu... jei buciau prijungtas prie vamzdeliu - kiek imanydamas stengciaus nusitraukyti juos pats, nes tai ne gyvenimas o matrica
Eutanazija
Moderators: Rolandas, Visi tvarkytojai
-
- Posts: 285
- Joined: Mon 01 26, 2004, 16:42
- Location: Vilnius
yra toks rusiškas posakis "зри в корень" (žiūrėk į šaknį) taigi, mano galva, reikia išspęsti ne problemos padarinius, o pačią problemą. jei žmogus bus sveikas, tai jokių vamzdelių jam nereikės, eutanazijos juolabiau. o jeigu mes ir toliau gyvenam kaip gyvenę (kas labai panašu į laipsnišką eutanaziją), tai tada jau viskas gerai - ir vamzdeliai ir kvėpavimo aparatai ir mirtinų vaistų švirkštas - jei jau gyvenome visą laiką nelaisvi, prijungti prie vamzdelių, tai ir mirti turime pagal tą patį scenarijų. aš aišku aprašiau ekstremaliausią variantą - tiems, kurie nors truputį mąsto ir imasi veiksmų reikiama linkme (t.y. tiems, kurie nori būti iš tikrųjų laimingi), eutanazijos niekada neprireiks. apie ką mes iš viso kalbame , pamirškime tą eutanaziją, išsivaduokime iš baimių turime gyventi ilgai ir laimingai kol patys pribręsime ir panorėsime išeiti, kad atgimtume
klausiu savęs: kodėl kenčia ir miršta gyvūnai šalia mūsų gal todėl. kad mes, jų šeimininkai, globėjai, patys nelaisvi? gal jie parodo, kokie mes patys esame bejėgiai (vėl kalbu apie ekstremalų atvejį, nei savęs nei jūsų nelaikau bejėgiais, nes tikiu, kad bundame )? gyvūnai taip pat turėtų mirti nuo senatvės ir oriai, kaip tas erelis. bet mes užteršėme viską ir viskas apsivertė, todėl jei gyvūnas "nežmoniškai" kenčia, gal ir reiktų jam padėti išeiti. aš pati auginau tokį didelį sidabrinį žiurkių. po poros metų jis pamažu ėmė silpti ir galiausiai po visą dieną trukusios agonijos numirė žiopčiodamas man ant rankų. graudžiai verkiau dvi savaites, prisižadėjau, kad daugiau neturėsiu jokio gyvūno, nes buvo labai gaila Misiuko vėliau prisimindama žiurkiną, pagalvodavau, kad matyt mes žmonės netinkamai gyvenam ir jei nieko nesiimsim, pakratysim kojas kaip tas žiurkius - juk maitinau jį nuo savo stalo, rūpinausi, šieneliu ar pjuvenom narvelį išklodavau, o vis tiek susirgo.. na aišku, neturėjo jis visiškos laisvės, ir poros neturėjo, vienintelis džiaugsmas jam buvo maistas ir šeimininkų dėmesys - paglostymai, pakalbinimai.
klausiu savęs: kodėl kenčia ir miršta gyvūnai šalia mūsų gal todėl. kad mes, jų šeimininkai, globėjai, patys nelaisvi? gal jie parodo, kokie mes patys esame bejėgiai (vėl kalbu apie ekstremalų atvejį, nei savęs nei jūsų nelaikau bejėgiais, nes tikiu, kad bundame )? gyvūnai taip pat turėtų mirti nuo senatvės ir oriai, kaip tas erelis. bet mes užteršėme viską ir viskas apsivertė, todėl jei gyvūnas "nežmoniškai" kenčia, gal ir reiktų jam padėti išeiti. aš pati auginau tokį didelį sidabrinį žiurkių. po poros metų jis pamažu ėmė silpti ir galiausiai po visą dieną trukusios agonijos numirė žiopčiodamas man ant rankų. graudžiai verkiau dvi savaites, prisižadėjau, kad daugiau neturėsiu jokio gyvūno, nes buvo labai gaila Misiuko vėliau prisimindama žiurkiną, pagalvodavau, kad matyt mes žmonės netinkamai gyvenam ir jei nieko nesiimsim, pakratysim kojas kaip tas žiurkius - juk maitinau jį nuo savo stalo, rūpinausi, šieneliu ar pjuvenom narvelį išklodavau, o vis tiek susirgo.. na aišku, neturėjo jis visiškos laisvės, ir poros neturėjo, vienintelis džiaugsmas jam buvo maistas ir šeimininkų dėmesys - paglostymai, pakalbinimai.
-
- Posts: 378
- Joined: Tue 02 18, 2003, 23:13
-
- Posts: 860
- Joined: Sat 09 28, 2002, 11:30
- Location: Kaunas
- Contact:
Ką vadini nevisaverčiu gyvenimu? Man tokiu iš dabartinių pozicijų atrodo negalėjimas matyti, girdėti, vaikščioti. Bet... Jei taip būtų, gal rasčiau kuo gyventi, kuo užpildyti laiką ir erdvę?Basta wrote: Na gerai, paklausiu kitaip: ar nevisavertis gyvenimas geriau už mirtį?
Jei kalbi apie gyvenimą prijungtam prie aparatų, be sąmonės, tada verčiau mirtis, sielos laisvė nuo kūno, kuris artimiesiems tik skausmą teikia. Žinau kaip baisu matyti tokį artimą žmogų...
Kartais medicinos spartus ėjimas primyn neduda žmogui nieko gero... Kaip ir visos civilizacijos vystymąsis...
-
- Posts: 285
- Joined: Mon 01 26, 2004, 16:42
- Location: Vilnius
žinai, Basta, manau, kad dabartinio pasalio kontekste pateisinčiau eutanaziją -jei sunkiai sergantis žmogus nieko daugiau nebenori ir nebegali, tepasirenka vegetavimą arba mirtį. jei turėtų bent kiek vilties, jei matytų bent kiek šviesos, gal pats to nenorėtų tikrai sunku įlįsti į kito kailį ir bandyti spėlioti, kaip ten pasielgtum. o dėl gyvybės palaikymo su visokiais apratais ir vamzdeliais, tai tiesiog apgailėtina, kad taip yra - juk dažniausiai tai žmogui jau nebepadeda (čia ne apie tuos atvejus, kai skubiai gelbstima gyvybė) ir užuot oriai numiręs, jis negali savo artimiesiems net preišmirtinio atsisveikinimo ištart. kartais net dirbtinai žmogų po tais aparatais užmigdo, ir numiršta neatgavęs sąmonės, nesuvokdamas kas su juo daroma. taip išėjo keletas man artimų žmonių - ir visąlaik buvo įspūdis, kad jie nori kažką pasakyti, o tie vamzdeliai prikaišioti, kur tik įmanoma, ir neleidžia pajudėti, o rankos kojos pririštos prie lovos - jau koks diedukas kaime ant pečiaus ir tai oriau matyt numirdavo tie aparatai dažnai net prievartauja žmogaus kūną, verčia visas jau mirštančio organizmo sistemas dirbti padidintu krūviu. bet medikai nekalti, jie tiesiog privalo tuos vamzdelius ir apratus prijungti, nes tokia yra tvarka sitemoje
panašiais klausimais jau rašiau temoje apie organų donorystę
taigi: žmogus gali rinktis eutanaziją , bet geriau jis niekada neatsidurtų ties tokio pasirinkimo riba
beje, panašiom temom ir filmų yra pastatyta, turiu omeny kažkokio ispanų režisieriaus, bet pati nemačiau, tik girdėjau atsiliepimus, gal esi mačiusi
va dabar tokia paradoksali minti atejo į galvą - rodos, teigiama, kad mūsų vartotojiškame pasaulyje žmogus turi vis daugiau galimybių rinktis, bet praktiškai išeina, kad jis nieko negali pasirinkti nieko naujo čia, aišku, nepasakiau, panaši mintis ir Megre knygose buvo
panašiais klausimais jau rašiau temoje apie organų donorystę
taigi: žmogus gali rinktis eutanaziją , bet geriau jis niekada neatsidurtų ties tokio pasirinkimo riba
beje, panašiom temom ir filmų yra pastatyta, turiu omeny kažkokio ispanų režisieriaus, bet pati nemačiau, tik girdėjau atsiliepimus, gal esi mačiusi
va dabar tokia paradoksali minti atejo į galvą - rodos, teigiama, kad mūsų vartotojiškame pasaulyje žmogus turi vis daugiau galimybių rinktis, bet praktiškai išeina, kad jis nieko negali pasirinkti nieko naujo čia, aišku, nepasakiau, panaši mintis ir Megre knygose buvo
-
- Posts: 238
- Joined: Wed 03 26, 2003, 2:58
- Location: Kaunas
Žmogus gali būdamas gyvas ir sveikas pasirinkti, kad esant tokiai situacijai, kurioje reiktų prijungti dirbtines gyvybes palaikymo sistemas, jis atsisako visokių vamzdelių, tik tai reiketų teisiškai sutvarkyti ir nešiotis popieriuką su savimi Bet kažin ar visuomet ryškiai skiriasi ta riba-kada dar vyksta žmogaus gaivinimas, o kada-tik dirbtinis gyvybės palaikymas. Juk atsikelia kai kurie žmonės ir iš komos
-
- Posts: 285
- Joined: Mon 01 26, 2004, 16:42
- Location: Vilnius
taip, žinoma, žmogus gali iš anksto pasirinkti, pasirašyti kokį popieriuką, bet vėl gi popierizmas - turi su savim nešiotis, o dar nesi tikras, kad kai būsi be sąmonės, jį suras ir įvykdys tavo valią
taip , atsikelia žmonės iš komos, net ir labai beviltiški buvę, tai kur riba?
o kas žino, gal ir be vamzdelių pagalbos kai kas galėtų atsikelti, ir kai jų nebuvo gerokai anksčiau, žmonės taip pat kėlėsi iš komos.. ir aš nežinau, kur ta riba
todėl pasikartosiu, kad geriausia žmogui būti nepriklausomam nuo sistemos, tik tai garantuoja visavertį gyvenimą
taip , atsikelia žmonės iš komos, net ir labai beviltiški buvę, tai kur riba?
o kas žino, gal ir be vamzdelių pagalbos kai kas galėtų atsikelti, ir kai jų nebuvo gerokai anksčiau, žmonės taip pat kėlėsi iš komos.. ir aš nežinau, kur ta riba
todėl pasikartosiu, kad geriausia žmogui būti nepriklausomam nuo sistemos, tik tai garantuoja visavertį gyvenimą
-
- Posts: 285
- Joined: Mon 01 26, 2004, 16:42
- Location: Vilnius
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
Truputis apie medicinos "nauda".
kai man buvo seseri, paaiskejo, kad mano mylimam diedukui gerkleje auglys... Nors atrode jis visai sveikas. Sportavo, dirbo, tik va negalejo mesti rukyt... Na, visi aisku suskubo ji operuoti... isoperavo... prikaisiojo i mano dieduka visokiu vamzdeliu, jis nebegalejo normaliai nei valgyti, nei kalbeti, nei kvepuoti... toki ji ir maciau paskutini karta. Mire po turbut dvieju savaiciu nuo operacijos, pries Kaledas... jei ne operacija... na nesvarbu...
svarbu, kad zmones daznai savo vaizduoteje suteikia medicinai tokiu galiu, kokiu ji neturi... sudievina ja, pmirsdami paprasciausia zmogiska
oruma ir dieviska logika. nezinau, kaip pasakyti, tai ka noriu...
kai man buvo seseri, paaiskejo, kad mano mylimam diedukui gerkleje auglys... Nors atrode jis visai sveikas. Sportavo, dirbo, tik va negalejo mesti rukyt... Na, visi aisku suskubo ji operuoti... isoperavo... prikaisiojo i mano dieduka visokiu vamzdeliu, jis nebegalejo normaliai nei valgyti, nei kalbeti, nei kvepuoti... toki ji ir maciau paskutini karta. Mire po turbut dvieju savaiciu nuo operacijos, pries Kaledas... jei ne operacija... na nesvarbu...
svarbu, kad zmones daznai savo vaizduoteje suteikia medicinai tokiu galiu, kokiu ji neturi... sudievina ja, pmirsdami paprasciausia zmogiska
oruma ir dieviska logika. nezinau, kaip pasakyti, tai ka noriu...
-
- Posts: 285
- Joined: Mon 01 26, 2004, 16:42
- Location: Vilnius
tikrai, tokiu atveju geriau užmigdyti, juk kažkaip labai skaudu matyti gyvūną-invalidą ar suluošintą (taip pat ir neįgalų vaiką). kartais kiemuose matydavau tokį šlubą rainą katiną - nors ir atrodė, kad jis stengiasi gyventi tikrą laukinio katino gyvenimą, vis tiek būdavo graudu jį matyti klibinkščiuojantį
-
- Posts: 285
- Joined: Mon 01 26, 2004, 16:42
- Location: Vilnius
-
- Posts: 285
- Joined: Mon 01 26, 2004, 16:42
- Location: Vilnius
kažkodėl prisiminiau senokai skaitytą Shirley Jackson apsakymą "The Lottery". siužetas toks: viename Naujosios Anglijos kaime yra tradicija kasmet rengti loteriją, kurioje privalo dalyvauti visi to kaimuko gyventojai. netikėčiausia tai, kad loterijos laimėtojas laimi savo ...mirtį ir yra paskubom žiauriausiu būdu ušmušamas - užmėtomas akmenimis. ir kiekvienas gyventojas turi mesti bent po vieną akmenį
beje, ką tik radau apsakymą internete, tikrai verta paskaityti;
http://mbhs.bergtraum.k12.ny.us/cyberen ... lotry.html
interpretacijas palieku jūsų nuožiūrai
beje, ką tik radau apsakymą internete, tikrai verta paskaityti;
http://mbhs.bergtraum.k12.ny.us/cyberen ... lotry.html
interpretacijas palieku jūsų nuožiūrai
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
Mano katinukas susilauze koja... priekine... bandziau gydyti, bet jis labai priesinosi... tetis iskart pasiule sutrumpinti jo kancias.... vIstiek, jei koja sugis blogai, normalaus katino nebus... O ka jus manot, pasveiko...
Gyvunai turi devynias gyvybes ir dar svarbiau --gera savireguliacija. O savizudybes inkstinkto neturi...
Trumpai tariant, as pries bet koki zudyma. Jei pritari zudymui vienoje srityje, labai lengva nuslysti... ir leisti ji visai kitoje situacijoje...
Gyvunai turi devynias gyvybes ir dar svarbiau --gera savireguliacija. O savizudybes inkstinkto neturi...
Trumpai tariant, as pries bet koki zudyma. Jei pritari zudymui vienoje srityje, labai lengva nuslysti... ir leisti ji visai kitoje situacijoje...
-
- Posts: 285
- Joined: Mon 01 26, 2004, 16:42
- Location: Vilnius
tikrai tikrai, gyvūnai ir žmonės turi daug gyvybinių galių, tik jas reikia prisišaukti ir tikėti būtent savo galiomis, kūrėjo mums duotomis, o ne išorine pagalba
iš tikrųjų ir aš visa širdimi prieš žudymą ir sutinku, kad riba tarp eutanazijos ir nužudymo yra labai neapibrėžta (juk tiesiog sveiku protu nesuvokiama nuolat nešiotis galybę popieriukų, kuriuose parašyta, kaip tu nori numirti, kam paaukoji savo organus ir pan. )
taigi, žmonės, nustokime save bei kitus nuodyti ir žudyti ir galvoti ir kalbėti apie tai, kaip tai padaryti lengviau, pabandykime mąstyti šviesiai apie save ir kitus, ir gyvūnus, taip pat apie mūsų visų ateitį - viskas bus gerai, būsime sveiki ir žvalūs ir laimingi, apsupti gražios aplinkos, juk mes to jau aktyviai siekiame
prikelkime savo protėvių išmintį, kuri padės mums suprasti ne tik kūno ir proto, bet ir sielos invalidus, nes kaip supratau iš Kipšo užuominos, būtent sielos invalidus mums sunkiausiai sekasi atjausti
žiūriu, išėjo vieni lozungai, bet taip norėjosi kažką jums gero pasakyt
iš tikrųjų ir aš visa širdimi prieš žudymą ir sutinku, kad riba tarp eutanazijos ir nužudymo yra labai neapibrėžta (juk tiesiog sveiku protu nesuvokiama nuolat nešiotis galybę popieriukų, kuriuose parašyta, kaip tu nori numirti, kam paaukoji savo organus ir pan. )
taigi, žmonės, nustokime save bei kitus nuodyti ir žudyti ir galvoti ir kalbėti apie tai, kaip tai padaryti lengviau, pabandykime mąstyti šviesiai apie save ir kitus, ir gyvūnus, taip pat apie mūsų visų ateitį - viskas bus gerai, būsime sveiki ir žvalūs ir laimingi, apsupti gražios aplinkos, juk mes to jau aktyviai siekiame
prikelkime savo protėvių išmintį, kuri padės mums suprasti ne tik kūno ir proto, bet ir sielos invalidus, nes kaip supratau iš Kipšo užuominos, būtent sielos invalidus mums sunkiausiai sekasi atjausti
žiūriu, išėjo vieni lozungai, bet taip norėjosi kažką jums gero pasakyt