
sianakt puse dvylikos netiketai uzgriuvau pas ta drauge (jos vardas - Jolanta, labai faina, issiskyrus, siuo metu laisva, jei ka...

), pasikalbejom dar kokia valanda, ikalem (t.y. as ikaliau, drauge ne, siaip ji negirtuokle - 1:0 drauges naudai...

), paskui pasilikau pas juos nakvot, tai man paklojo Jolantos lova salia Ievoko, ta ne nejuto - parpe issiziojus, o ryta pakiso po mano kaldra kojas ir iremus i mano pedas miegojo...

Septinta atsikeliau, apkamsiau ir perzegnojau Ievoske, ir tyliai isejau namo - ji net nezinojo, kad cia as buvau - ot buvo ryte piktumo, kad as buvau, salia miegojau, o ji net nezinojo...
(nepykit, kad nerimtai rasau, bet kad sukuret man tokia tema, tai jauciu pareiga pasipasakoti, kaip gyvenu - kam neidomu, galit neskaityti...

)