Dingę jausmai = depresija?

Irute · Post by **Irute** » Wed 08 17, 2005, 19:25

Aureja, tu nesupratai manęs

Labai gerbiu tavo apsisprendimą ir susižavėjimą šiuo judėjimu, tiktai sakau, kad MAN tai labai tolima ir tik MAN -tai kraštutinumas. Jeigu kam norisi važiuoti į Indiją arba į Vilnių pas Liną Karalių

, tai labai gerai-vadinasi jie surado savo kelią (nepagalvok, kad ironizuoju). Aš tiesiog neištverčiau to, turiu šeimą ir vaikų,noriu ir privalau jais rūpintis KASDIEN! Žinau, kad toks kelias pareikalauja gana daug aukų (laiko, pinigų,artimieji netenka tavo dėmesio)...

Aureja · Post by **Aureja** » Wed 08 17, 2005, 19:56

As pati auginu tris vaikus ,maziausiai tik 3 eji .Vaziuoju viena karta i menesi ,tai galiu sau leisti ir ne pas Lina ,o i Kauno gatveje vykstancius seminarus ,kuriuos veda kiti 21 dienos proceso dalyviai.As po tokiu seminaru labai keiciuosi i geraja puse ir vaikams tikrai tik i nauda,auklejimo atzvilgiu,visai kitoks mano suvokimas ju atzvilgiu ir t.t..

skylute · Post by **skylute** » Wed 08 17, 2005, 22:46

Va reiks pasidomet tomis "diksomis "

Jau labai Aureja cia jas isgyre

Mociute sako,kad yra daug ne tik musu tiesu,bet ir TEN kazkur.Reikia viskuo dometis ir viska isbandyt

Va Jone sako "nenori iki dugno" Tai ir "negerk"

Mociute sako,kad tu padedama kitiems "prisigerei" ju "baubuku" ir neissivalai

Va tau ir blogai nuo to. Reikia "issivemti"

As apie tai girdejau ir is kitu ir skaiciau,o kai pati patyriau,tai dabar zinau ka daryti kai su "baubukais" apkabinetais zmonem pasisneku,arba salia bunu,kai jie snekasi

Nesmagu buna,bet senele sako,kad tik taip galima ismokti gyventi siam pasaulyje kitaip negu dauguma

buti jautriai

Va gal Jone nores ka dar papasakoti apie savo jausmus

Mociute sako turi savo pasiulymu

bet kazkaip keistai paziurejo imane,kai as apie Jone pasakiau

Kai tokia ji buna,tai as jos nesuprantu

Kazkokia kitokia

J · Post by J » Wed 08 17, 2005, 23:16

Protinga tavo močiutė... Ne, ne protinga, o išmintinga...

skylute · Post by **skylute** » Wed 08 17, 2005, 23:24

aciu Jone

As va vis pasidziaugiu,kad tokia mociute man dave Dievulis

o ji sako,kad JIS mane jai dave

va ir tada kazkaip smagu pasidaro nuo to ir taip faina faina,kad visa virpuliukais nueinu

Liūtaširdė · Post by **Liūtaširdė** » Thu 08 18, 2005, 10:11

Diavas vieniem kitus duoda gyvenimo pamokoms ir džiaugsmui...

Liūtaširdė · Post by **Liūtaširdė** » Thu 08 18, 2005, 12:25

Man gera pasidarė,kai tik pradėjau kurti eilėraščius...

skylute · Post by **skylute** » Thu 08 18, 2005, 13:02

Šaunu kai daugiau žmoniu patiria džiaugsma ir yra laimingi

tada daugiau yra "šviesios" energijos aplinkoje ir aš pati tai kartais jaučiu

Miela man bendrauti su visais ir faina kai atsiranda "cinkelis"

Va norejo kažkas su manim susirasinet,bet čia aš nesusigaudau dar tai duodu maila Turiu fainu vaizdeliu.Gal apsikeisim su kuo

[email protected]

Post by **Rytė** » Thu 08 18, 2005, 19:36

Labai ačiū už visus nuoširdžius atsakymus.

Irute, tau didelis dėkui, bet... Tas ir yra, kad žmogus iš manęs patarimų nepriima. Žinau, su kuo pakalbėjus tikrai daug kas paaiškėtų, bet vėlgi: nenori susitikti. Na, yra kaip yra. Meldžiuos ir tikiu,kad Dievas geriausiai viską žino.
Štai su kunigu pakalbėjau ir išgirdau: Dievas visada leidžia žmogui nukristi giliai giliai ir laukia, kol bus pakviestas, kol pačiam žmogui Jo prireiks. Tada tikrai išgirsta, padeda. Bet žmogus pats turi tai suvokti, pats turi kreiptis. Juk ir alkoholikas ima sveikti tik tada,kai pats suvokia sergąs...

Anastasijos knygos nematau, kad padėtų (skaito jas). O apie jogą ar ką pan. nė kalbos negali šiuo atveju būti.

Beje, vakar pati būdama su tuo žmogum taip gavau, kad tik tikėjimas Dievu ir Jo valia visame kame padėjo atlaikyti ir pačiai nekristi...

Matyt lendu kur nereikia. Matyt reikia žmogų patį tvarkytis palikti. Tik, kai tai pakankamai artimas žmogus, sunku nusisukti ir nueiti...

Aureja · Post by **Aureja** » Thu 08 18, 2005, 20:04

Loryte,tada pabandyk kita gera varianta.....sueikite kokios trys bendramintes ir paskirkite malda uz ta artima zmogu,juk ir Kristus yra pasakes ....."jei jau trys ir daugiau susirenka mano vardu ..tai ir as ten esu"Patikek labai efektingai tai veikia.

Pagone · Post by **Pagone** » Thu 08 18, 2005, 20:12

Jonė.S wrote: Viską savo gyvenime buvau gražiai sudėliojus, viskuo mokėjau džiaugtis. Buvo daug Meilės širdy... Viskas buvo puiku...
Vienas sakinys apvertė viską aukštyn kojom...

Man ir panasiai. Vienas sakinys pries pora menesiu...

Nebenoriu vel iki dugno. Gal ir neprireiks si karta.
Apmire vidus. Bet nenumirus, negalima prisikelt naujam gyvenimui, ar ne?
Siek tiek padejo pabegimas is tos aplinkos, kelione, susitikimai su kitais naujais zmonemis.

darja · Post by **darja** » Thu 08 18, 2005, 20:52

ai, spaunu as i savo "tylejimo izadus", kad cia tokia opi tema - gal kam pades mano patirtis su Ania: atsimeni, Loreta, ta baisiaja nakti, po kurios palikau ja ir jos mazyle Dievo valiai - aisku, meldziausi, prasiau ir Sai Babos ir Marijos, kad padetu (beje, sakoma, kad Marija visad isklauso, tai jai dazniausiai ir meldziuosi, kai ko labai reikia), bet pati nebesikisau -dekui ir Rapolui, mane palaikiusiam ir protingai patarusiam, kad ne viskas musu valioj, kai ko pakeisti negalim ir turim pavesti Dievui... Tai va, nustojau bendrauti, "palikau likimo valioj", nors nemanyk, kad buvo lengva ir nebuvo pagundu paskambinti ar uzeiti, kokiu pampersu nunesti, bet jauciau, kad viskas prasidetu is naujo, tad sukasdavau dantis ir sustabdydavau save - daviau jai suprasti, kad ja pasitikiu, kad tikiu, kad gali pati pradeti tvarkytis, o to zmogui labai reikia - tikejimo juo, nors mums, moteroms, labai sunku buna "palikti likimo valiai", nes musu pati prigimtis linkusi globoti, uzjausti, padeti, bet daznai tuo padarom meskos paslauga, daugiau pakenkiam nei padedam. Tvirtybes tau, mieloji geroji Loreta, ir Dievo palaimos - ir tau, ir tam zmogui - pasiuskim ir mes visi jam geru, sviesiu minciu, nes tai juk vienas is musu - ir jei jam skauda, skauda visiems...
Beje, galim pasiusti stiprybes ir Jonei, ir anksciau forume rasiusiai Gelmikei (ji man parase), ir musu gerbiamajam Dievo kariui

- jiems irgi nepakenktu... Stiprybes ir Dievo palaimos jiems (ir mums

) visiems

J · Post by J » Thu 08 18, 2005, 22:29

Dėkoju Darjai! Supantu Pagonę.
Jei viduje dar dega dvaselė, tai išsikapstysim ir neprireiks dugno. Tikiu tuo. labai tikiu. Žinau visada su mumis bus Kūrėjas, saugos angelai ir jei mes nuspręsim, kad norim gyventi su žaižaruojančiais jausmais, kuriuose tik šviesios spalvos, jie padarys viską, kad taip ir būtų...

Donatus · Post by **Donatus** » Thu 08 18, 2005, 23:50

Klausykit, o tos Dikšos, kur čia anksčiau buvo minėtos, ar nėra kažkas panašaus į ReiChi?

Visiška apatija kartais būna dėl išsekimo, biolaukas susideformavęs, koks pyktis skylutę padaręs, įsižeidimas, kad ir ant savęs papykimas išbalansuoja žmogų, juolab gyvenantį dar "sistemoje". Būdavo man taip mokykloje, atsimenu, kur triukšmas, vargas... Norėdavosi nieko nedaryti. O būdavau didelis mėgėjas piešti, nors pastaruoju metu visiškai nėjo to padaryti- energijos trūko, jausmų švarumo, nutekėjimas kažkoks. Bet kartą iš širdies gilumos pasikalbėjau su Dievuliu, Angelais Sargais, būsimais vaikais, atleidau sau ir staiga nušvitimas aplankė- taip lengva, gera patapo! Mat energija, jausmai netvarkingai cirkuliuodavo many, po to susiltvarkė ir pajutau didį gyvenimo džiaugsmą!
Kartais tereikia pailsėti, pasikrauti. Geriausiai tai daryti gamtoje! Dievulio tai namai, didžia Meile spinduliuoją! Geriausiai Jis atgaivina jausmus, sutvarko į vietas! Aš taip manau...

Aureja · Post by **Aureja** » Fri 08 19, 2005, 9:57

Donatai ,galima sakyti ,kad Diksa yra kazkas panasaus i Reiki iniciacija.Tai tarsi Dieviska sekla ,kuria reikia puoseleti .laistyti ,saugoti ,panasiai kaip augindami mazi kedriukai,ir jis isaugs i nuostabu medi,taip ir su zmogumi viskas vyksta.

fata morgana · Post by **fata morgana** » Fri 08 19, 2005, 10:57

Kiekvienas zmogus skirtingai ir kitokiomis salygomis isgyvena depresija.
Manau, kad Aniai padejo tai, kad salia nuolat turejo dukryte, Volodia, tevus. Gal todel kiti zmones nebuvo tokie butini. Kitam "palikimas ramybeje" gali pasirodyti tik patvirtinimas, kad jis niekam nereikalingas ir niekada nebus suprastas.
Loryte, manau, kad tu pazisti ta zmoguti ir jauti, kada jam reikalingas tavo buvimas salia, o kada jam geriau pabuti vienam. Zinoma, tau teko nelengva misija. Tiesiog reiketu retsykiais neikyriai priminti, kad jis reikalingas, mylimas ir jo problemos tau nesvetimos.

Post by **Rytė** » Fri 08 19, 2005, 13:02

fata morgana wrote:Tiesiog reiketu retsykiais neikyriai priminti, kad jis reikalingas, mylimas ir jo problemos tau nesvetimos.

Na taip.

Bet kai visą savo pyktį ant manęs užpila, norisi bėgti neatsigręžiant, nors ir suprantu, kad čia nuo to blogumo taip daro...

fata morgana · Post by **fata morgana** » Fri 08 19, 2005, 15:36

o tai gal jam visai ne depresija? Juk buni viskam abejingas, bet ne piktas....

darja · Post by **darja** » Fri 08 19, 2005, 16:05

depresuoti zmones buna visoki - zinai, Loreta, geriausia butu tau ji nukreipti pas gera psichiatra ar nors psichologa - negalima atmest ir tradicines medicinos - kartais be jos neissiversi, juk apendicito operacija tai tikrai darytumeis, jei istiktu priepuolis.
Zinau ir as ta dugna - perejau ir as ta skaistykla, dabar suprantu, kad viso to reikejo, kad kazka suprasciau, pasauli kitaip pradeciau matyt, ir esu Dievuliui uz viska dekinga, nors ano dugno vel pasiekt nenoreciau, bet dabar, aisku, irgi buna visko, tik jau igyjau kaip ir imuniteta - jei tada butu atsitike tai, kas dabar kartais nutinka - nezinau, kaip buciau istverus... Kaip sakoma, kas musu nepalauzia, tas tik sustiprina... Stiprybes jums (ir mums

) visiems - as tikiu, kad su Dievo pagalba visi issikapstysim is visu bedu, kaip sakoma, "my prorviomsia"...

J · Post by J » Fri 08 19, 2005, 17:23

Gal kartais reikia tik vieno gero žodžio...
Tada nesijausi tarsi raupsuota...
Žodis žeidžia, žodis gydo...