Grąžinti Meilę į šeimas

[Alyta]

Ziema ramybes metas
Kucias svencia seimos ratas
Sirdi nusiteike tam visi
Isbega kieman,snaigiu apsupti
Ant sniego,po zvaigzdem basi
Egle stovi vidury
Uz ranku susieme
Meiles jausma viens kitam sukele
Taria viens kitam zodzius siltus
Kas ryt ir visad bus
Jei daina panoreja padainuos
Dziaugsmas juos tikrai apjuos
Zvaigzdziu sviesa visus apsvies
Nesantaika seimos nelies

[J]

[aiwita]

paskaiciau glesum mintis ir apsizliumbojau
Kodel?Todel, kad pas mus kaledos kitokios. As ju nelaukiu. Galit nieko nesakyt, as pati zinau, kad reikia paciai kurti kitokias tradicijas.... Bet kol kas tai pakankamai sudetinga. Per kaledas mano tecio gimtadienis, ir kiek save pamenu, kazkodel visi susirinkdavo pagert, pavalgyt...
Seniai jau negyvenu kartu, bet tiesiog nejauciu rysio su savo seima...nejauciu, nes jo niekada nebuvo...Tik mes su sese labai stengiames...Na, bent jau tarp musu tas rysys yra...Bet kaledos seimos svente...o jos lyg ir neturiu.....
Bet as dziaugiuosi,kad yra zmoniu, kuriems tai graziausia metu svente..

[glesum]

Rasydama tuos zodzius masciau ir apie tave, Awita... apie tavo situacija. Zinai, musu seima irgi per vienas Kaledas labai susipyko, nes tetis vietoj kuciu vakarienes norejo ziureti tele loto Uzperniai... tada dar ryte del kazko kilo nesantaika.. nebegalejau but namuose... isejau i miska. buvo labai salta, gal dvidesimt laipsniu, kad perejau per upe ledu... Visas pasaulis skendo serksne... negalejau atitraukti akiu nuo to grozio... Vaiksciojau ant piliakalnio tarp azuolu ir sumasciau... uzsinorejau saules... Isejau i aisktele ant kalno ir zvelgiau i dangu... Kazkur issiskalaide visas liudesys... ir tik zvelgiau i savo namus, kaima, savo zeme ir dekojau Dievui uz viska... gal per dvidesimt minuciu virs manes susidare sviesus ratas be debesu... veliau jis plito i visas puses, kol serksnu prazydusia zeme uzliejo saule. Ir visa diena sviete ) kai grizau, namie jau buvo ramu... tevai viska pamirse bastesi po laukus, pasieme paciuzas ciuozinejo upe... kelis kilometrus buvo nuciuoze... Visgi, tai buvo vienas graziausiu man nustikusiu stebuklu... Nuo tada mes tiek per Velykas tiek per Kaledas su seima vaziuojam i miska )) Jei as neturiu kokiu kitu planu. Nezianu kodel taip darom? tikrai... ne i Baznycia, bet i miska...
O mano tevai isties nera kazkokie dvasingieji ar pan...
Tiesa, dabar turiu ir kita tradicija. Antra svenciu diena leidziu su draugais is folkloro ansamblio. Vaziuojam i toki kaimeli, kur pasijunti grizes simta metu atgal... medines trobos, jokios civilizacijos... Ten keledojam, arba lalaujam per velykas... atliekam ivairius paprocius..Gerai mus priima seneliai... gaila, kad suirus bendruomenei neisliko tokie grazus paprociai.
Manau, kad nuo musu labiausiai priklauso, kokia mes sau susikursim svente. Sekmes Tau awita, esu tikra jog sugebesi sukurti sau grazia svente. Juk tai stebuklu metas

[Alyta]

Ilgiausia naktis ir
Trumpiausia diena.
Atrodo, jog viską praris ši tamsa...
Ir štai, lyg iš niekur
Iš mūsų delnų
prasiskleidžia žvaigždės...
Ir stovim ratu
Apglėbę eglutę širdžių šiluma
Ir kylą į dangų bendra mūs daina...

Ir džiaugiasi tėtis... Ir šoka mama
Ir laimina žemę močiutė miela...
Ir žvaigždės nusčiuvę atspindi jausmus
Mes laiminam jas, o jos laimina mus...

Aš trokštu... tegul... tegul šitaip ir bus...
Tegul grįžta meilė į mūsų namus.
Nedaug juk mums reikia
Trupučio drąsos
patiems pasakyt sau -
Mes esam šviesos
Įamžitas šokis,
Mes esam šeima.
Nebijome gražint pasaulį
Darna...

Nedaug mums juk reikia
Trupučio drąsos
Sukurti tą erdvę
Širdžių šilumos
Tamsiausiąją naktį
Po stogu žvaigždžių
Palaimintiems būti
Dievulio šypsniu Smile

Ar jūs prisijungsit?
Ar švesit kartu
Nors vietoj skirtingoj
Skirtingu laiku
Pačiam artimiausiam
šeimynos rate

Bet žvaigždei atrodys,
kad švenčiam drauge Smile

Ką manot? Kalėdos išties viena geriausių progų prisivilioti tą nematomajį narį namolio, į mūsų širdis ir į mūsų šeimas? Kartais tereikia viešai tai parodyti, viesai pareikšti, kad mes esam šeima. Viešai pasakyti, kad mylim vieni kitus. Bent pasistengti, bent išdrįsti, bent pabandyti... Juk nebera ko prarast. O atrasti galima amžinybę...
dabar įprasta dovnoti dovanas, o man... man pati nuostabiausia dovana yra pati šventė Negali būti geresnės dovanos man už šventę. Kai visa šeima yra kartu, ir ją gaubia.... na kažkoks lengvas, permatomas meilės rūkas, toks stebuklo dvelksmas...
Pamenu vienas Kalėdas nieko neveikėm. Tik buvom kartu... aš grojau gitara, ir visi dainavom.. daugiau nieko... tik buvom kartu... nuostabios Kalėdos buvo... Tiesa, padovanojau šeimynai visiškus niekus, bet kaip jie džiaugėsi... reikėjo pamatyt... ech... kap vaikai.
Kartais tiek nedaug reikia, kad įvyktų stebuklas... tiek nedaug...
Mes patys galim jį sukurti. Tik reikia trupučio drąsos ir išmonės...

Juk nieko nekainuoja, kūčių vakarą išeiti į lauką, visai šeimai, sustoti po dangumi ir susikibus rankomis pasimelsti, padėkoti, padainuoti, pajuokauti... Juk iš tokių paprastučių dalykų ir susideda tas nuostabus jausmų audinys, kurį vadiname meile... O iš meilės gimsta stebuklai
Daug jų galėčiau iš savo pačios gyvenimo pripasakot... Juk žvaigždės... jos atspindi jasumus ir juos sustiprina...
bet čia jau metafizika arba poezija.. Nepabandęs nepajusi... Bet pajutęs, nepamirši

Meiles apeigos

[Aureja]

Dekoju tau ,miela Glesum,nuostabu....paskaicius tavo laiskelius man netkazkaip pakvipo nuostabiom Kaledom.Nenusimink ,Aiwita,kazkas panasaus ir pas mus seimoje buvo,bet as pakeiciau vis ta "neigiama "padeti, o sugalvojau taip...paruosiau Kaledine svente pas save namuose..ispuosiau namus rytietisku stiliumi,smilkalai dege net laiptineje , mama ,tetis ,tetule ,sesuo su savo seimyna turejo atvaziuoti tik su kaukemis/skudurynuose dabar galima isigyti pigiai ivairiausiu idomiu rubu/kaip buvo visiems smagu ,ir ne tik vaikams bet ir suaugusiems, nusiuntem giminems i Zemaitija nuotraukas ..tai jie juokesi is musu ne tas zodis...Siemet velorganizuoju svente pas save....visi tures apsirengti raudonos spalvos rubais!Jau isivaizduoju nuotraukas !