Nelaiminga meilė, meilė be atsako..
Moderators: Rolandas, Visi tvarkytojai
-
- Posts: 2703
- Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
- Location: Vilnius
...tu, matyt, dar labai jauna - man ir taip kazkada atrode, kad nieko kito nereikia noreti... As ir nesakau, kad nereikia noreti, bet tik nereikia to kito zmogaus programuoti - o juk tas rasymas ant lapeliu ir yra programavimas, noras pajungti kita savo valiai. Na, gerai, nusibodo man but "panele mokytoja" - linkiu tau meiles, na, ir kad nebutu ji be atsako...
-
- Posts: 87
- Joined: Mon 11 29, 2004, 13:08
-
- Posts: 513
- Joined: Thu 04 24, 2003, 13:26
- Location: Kaunas/
- Contact:
-
- Posts: 460
- Joined: Thu 02 27, 2003, 14:50
- Location: Vilnius
Dėl minčių materializacijos...
kaip įsivaizduoju, tavo galvoje, Gelmike, sukasi mintis: "aš noriu to žmogaus", tai ta mintis ir pildosi - tu nori to žmogaus.
kitaip tariant tu tik augini norą, nieko daugiau nedarai...
labai norėčiau klisti, bet rodos tas noras jau tave valdo, o ne atvirkščiai, kaip dera žmogui...
ar kartais pats noras netapo svarbesnis už tavo mylimąjį?
kaip įsivaizduoju, tavo galvoje, Gelmike, sukasi mintis: "aš noriu to žmogaus", tai ta mintis ir pildosi - tu nori to žmogaus.
kitaip tariant tu tik augini norą, nieko daugiau nedarai...
labai norėčiau klisti, bet rodos tas noras jau tave valdo, o ne atvirkščiai, kaip dera žmogui...
ar kartais pats noras netapo svarbesnis už tavo mylimąjį?
Tegu svajonės pildosi!
-
- Posts: 311
- Joined: Sun 02 08, 2004, 21:30
Gelimike,
Man rodos kiekvienas turi praeiti tai pats, bet vistik-gal tas zmogus nera tavo? paprastai tai pamatom tik praejus geram laiko tarpui ir tada (bent jau man) norisi dekoti Auksciausiajam ir sau, kad nelikau su juo, tada taip aiskiai matydavau, kad tai buvo zmogus, su kuriuo turejau praeiti tam tikra kelia, isisavinti tam tikras pamokas..pasistenk ilieti i save daugiau laisves-mylek pati, tikek, dziaukis ir daug daug kas pasikeis...
Man rodos kiekvienas turi praeiti tai pats, bet vistik-gal tas zmogus nera tavo? paprastai tai pamatom tik praejus geram laiko tarpui ir tada (bent jau man) norisi dekoti Auksciausiajam ir sau, kad nelikau su juo, tada taip aiskiai matydavau, kad tai buvo zmogus, su kuriuo turejau praeiti tam tikra kelia, isisavinti tam tikras pamokas..pasistenk ilieti i save daugiau laisves-mylek pati, tikek, dziaukis ir daug daug kas pasikeis...
-
- Posts: 87
- Joined: Mon 11 29, 2004, 13:08
o ką turėčiau daryti? žmogus jis laisvas, priversti mylėti neįmanoma.... kas man lieka jei ne liūdesiu žiūrėti pro langą ir mylėti toliau....Irena-irocka wrote:Dėl minčių materializacijos...
kaip įsivaizduoju, tavo galvoje, Gelmike, sukasi mintis: "aš noriu to žmogaus", tai ta mintis ir pildosi - tu nori to žmogaus.
kitaip tariant tu tik augini norą, nieko daugiau nedarai...
labai norėčiau klisti, bet rodos tas noras jau tave valdo, o ne atvirkščiai, kaip dera žmogui...
ar kartais pats noras netapo svarbesnis už tavo mylimąjį?
o tikėti kuo ? kad sugrįš? nelabai įsivaizduojama....
nora sstipriau už -mogų? ne taip nėra, jei jis mane valdytų, jau \seniai būčiau nuėjusi į namus ar dar kažką panašaus iškrėtusi....
-
- Posts: 2703
- Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
- Location: Vilnius
patikek, ir as perejau ta kelia, kai noredavosi begt is namu, kur nors, kad tik rasciau ta zmogu (visko buvo - net ir begau ), bet kad ir kaip butu sunku, pasistenk susirast kokios veiklos, kazkur kitur nors kiek nukreipt savo mintis, o visa kita - dievo valioj, viska pavesk Jam, o jis sudelios viska i vietas taip, kaip jam atrodys geriausia. Sekmes tau, mergyte
-
- Posts: 87
- Joined: Mon 11 29, 2004, 13:08
Darja, tam kad galetum pavesti viska Dievui, treikia patikėti, kad jis tavo gyvenimą veda teisingai.... neturiou tokios patirties, kad Jis kažką būtų išsprendęs mano naudai.... tiesiog mano skaudi gyvenimo istorija.... nuo ankstyvos vaikystės. neturiu pasitikėjimo... nematau jo veikimo savo gyveniime, nors ir esu tikinti....
-
- Posts: 2703
- Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
- Location: Vilnius
patikek, miela Gelmike, mane gyvenimas tiek lamde ir muse, kad jei logikos desniais viska aiskintum, tai atrodytu, kad tikrai dievo nera, jei jis leidzia, kad tai vyktu, bet zinok, kad tik is atstumo supranti, kad viskas o viskas, kas ivyko mano gyvenime (ir kas vyksta) yra tik mano naudai, nors tada klausiau: uz ka?.. (Ir dar viena maza "paslaptis": kai pradedi jaust dekinguma uz viska, ka tau siuncia likimas, tai zinok, kad viskas pradeda palankiau klostytis, nors laime visai nesusijusi su isoriniais dalykais, su mylimojo turejimu ar neturejimu - ji yra vidine busena, kai imi, ir nepaisant visko, pasijunti laiminga - del to, kad tiesiog gyveni ir matai saule ar jauti lietu... Zinai, gal ir nuskambes banaliai, bet kartais nueinu i ligonine su Sai Babos pasekejais praust ligotu, zaizdotu, nepaeinanciu, apsikakojusiu, vaiku pamestu ir dar apiplestu senuku, tai kai pamatai ju varga, ir kai sulauki ju tikro dekingumo (nors ne visada - kartais dar bumba, kad vanduo per siltas ar ne taip prausi... ) uz tai, kad ji apiprausei, tai supranti, kad esi labai labai laiminga, kad gali vaikscioti, pati save nusiprausti, kad turi sveikas kojas ir rankas...)
Tvirtybes tau, mergaite, viskas tau dar priesaky...
Tvirtybes tau, mergaite, viskas tau dar priesaky...
-
- Posts: 513
- Joined: Thu 04 24, 2003, 13:26
- Location: Kaunas/
- Contact:
Gelmike, saulele, turim šį tą bendro. Dievas nesikiša, kol atvira širdimi jam to neleidi. Tokia mano nuomonė... Yra kažkokios jėgos, gal jo vadovaujamos, gal tavo sąmonės, na gal tai tiesiog angelai sargai, kurie neleidžia galutinai pražūti. Buvo tokių momentų gyvenime, kuriuos tikrai pavadinčiau stebūklais. Nes tapdavau tuo neįmanomu procentų išgyvenamumo statistikoje. Būdavo ėjimas plonu lynu ties beprotybe, kai pamatai tamsųjį pasaulį ir suvoki jo realybę, bet visgi sugrįšti.
Nepaisant daugybės "kodėl", daugybės "kodėl" net dabar, kai pažiūriu žinias, aš tikiu. Nes mes nesame marionetės, esame laisvos valios žmonės. Ir viskas, kas vyksta, yra ne be priežasties.
Manau, kad yra karma, ar kažkas panašaus, manau, kad yra reinkarnacija. Manau, kad kiekviena mūsų mintis mus įtakoja. Gimtasme aplinkoje, kurią patys išsirinkome. Ir patys turime sugebėti joje išgyventi. Žinau, kad tai beprotiškai sunku, bet būtent tikėjimas ir gali padėti.
Gelmike, mylimo žmogaus reikia tapti vertu. Pirma, ką turėtum padaryti - tvarkyti savo vidinę būseną, išsivalyti nuo skausmo, nuo praeities šmėklų, turi išmokti džiaugtis gyvenimu.
Patikėk, žinau pagal save, mylimas žmogus netaps tau tėvu, globėju, jis neprivalės kentėti kartu su tavimi, spręsti tavo vaikystės bėdas. Tai turi padaryti pati. Ir bus daug geriau, jei padarysi viską prieš sutinkant išrinktąjį. Tik tada galėsi objektyviai jausti. Dabar tavo jausmai negali būti objektyvūs, jie yra įtakojami skausmų.
Tam reikia daug-laiko, pastangų, darbo. Labai daug. Reikia psichologo pagalbos, gal palaikomųjų grupių. Ir dėkok Dievui, kad dar nėra šalia žmogaus, kad tu dar turi laiko.
Nes, patikėk, mano žmogui labai sunku, dar daugybės dalykų nesusitvarkiau. Nes net nemaniau, kad to reikia, maniau, kad aš stipresnė, o praeitis liks giliai užkasta. Bet būtent tada, kai to mažiausiai tikiesi, viskas užgriūna iš naujo. Tarsi iš pasalų. Ir tam, kuris šalia, labai sunku sebėti mano kovas su tomis šmėklomis. Manau, kad tada norisi tiesiog pabėgti.
Visos praeities problemos, kurios neišspręstos - proektuojasi į šeimyninį gyvenimą. Vienaip ar kitaip, visokiais pavidalais, kai kuriuos sunku įžvelgti... Ir tai gali tapti per didelė našta. Tuomet ir gražiausi santykiai gali žlugti...
Man taip jau buvo nutikę, o tau linkiu juos sukurti tada, kai busi sveika. Nes dabar, saulele, dar sergi
Nepaisant daugybės "kodėl", daugybės "kodėl" net dabar, kai pažiūriu žinias, aš tikiu. Nes mes nesame marionetės, esame laisvos valios žmonės. Ir viskas, kas vyksta, yra ne be priežasties.
Manau, kad yra karma, ar kažkas panašaus, manau, kad yra reinkarnacija. Manau, kad kiekviena mūsų mintis mus įtakoja. Gimtasme aplinkoje, kurią patys išsirinkome. Ir patys turime sugebėti joje išgyventi. Žinau, kad tai beprotiškai sunku, bet būtent tikėjimas ir gali padėti.
Gelmike, mylimo žmogaus reikia tapti vertu. Pirma, ką turėtum padaryti - tvarkyti savo vidinę būseną, išsivalyti nuo skausmo, nuo praeities šmėklų, turi išmokti džiaugtis gyvenimu.
Patikėk, žinau pagal save, mylimas žmogus netaps tau tėvu, globėju, jis neprivalės kentėti kartu su tavimi, spręsti tavo vaikystės bėdas. Tai turi padaryti pati. Ir bus daug geriau, jei padarysi viską prieš sutinkant išrinktąjį. Tik tada galėsi objektyviai jausti. Dabar tavo jausmai negali būti objektyvūs, jie yra įtakojami skausmų.
Tam reikia daug-laiko, pastangų, darbo. Labai daug. Reikia psichologo pagalbos, gal palaikomųjų grupių. Ir dėkok Dievui, kad dar nėra šalia žmogaus, kad tu dar turi laiko.
Nes, patikėk, mano žmogui labai sunku, dar daugybės dalykų nesusitvarkiau. Nes net nemaniau, kad to reikia, maniau, kad aš stipresnė, o praeitis liks giliai užkasta. Bet būtent tada, kai to mažiausiai tikiesi, viskas užgriūna iš naujo. Tarsi iš pasalų. Ir tam, kuris šalia, labai sunku sebėti mano kovas su tomis šmėklomis. Manau, kad tada norisi tiesiog pabėgti.
Visos praeities problemos, kurios neišspręstos - proektuojasi į šeimyninį gyvenimą. Vienaip ar kitaip, visokiais pavidalais, kai kuriuos sunku įžvelgti... Ir tai gali tapti per didelė našta. Tuomet ir gražiausi santykiai gali žlugti...
Man taip jau buvo nutikę, o tau linkiu juos sukurti tada, kai busi sveika. Nes dabar, saulele, dar sergi
-
- Posts: 116
- Joined: Mon 11 08, 2004, 19:40
- Location: Kaunas
- Contact:
-
- Posts: 87
- Joined: Mon 11 29, 2004, 13:08
-
- Posts: 311
- Joined: Sun 02 08, 2004, 21:30
Gluosne, nuostabiai issakei..visa sirdimi tau pritariu.
Gelmike, leisiu sau pasakyti gal ir grubiai-siuo metu tu uzimi aukos pozicija, sakydama, kad niekam nesi reikalinga ir panasiai. Sau pirma tapk reikalinga, save mylek, jauskis pati atsakinga uz savo DABARTINI gyvenima, juk ji kuri tu pati ir niekas neateis ir neislaizys tavo zaizdu, joks mylimasis neprivers pajusti prasmes, kol jos pati nejausi..Speju, kad taves laukia dar daug metu ilgo darbo..Sekmes!
Gelmike, leisiu sau pasakyti gal ir grubiai-siuo metu tu uzimi aukos pozicija, sakydama, kad niekam nesi reikalinga ir panasiai. Sau pirma tapk reikalinga, save mylek, jauskis pati atsakinga uz savo DABARTINI gyvenima, juk ji kuri tu pati ir niekas neateis ir neislaizys tavo zaizdu, joks mylimasis neprivers pajusti prasmes, kol jos pati nejausi..Speju, kad taves laukia dar daug metu ilgo darbo..Sekmes!