Gyvenimas neteisingas.. Ar mes formuojam aplinką, ar ji mus?

[J]

Stiprybės visiems!

[Dina]

Ru, kad ir kaip tu dabar purkstautum, jog is tevu konfliktavimo negalima ismokti jokios pamokos, tikiuosi, kad laikui begant ka nors pamatysi is kito tasko:)
Na, tarkim, pas mane yra tokia situacija-mama geria.stebiu, kaip degraduoja jos asmenybe, kaip dazniau tai vyksta, kaip bet kokie meginimai ka nors daryti atsimusa i siena.Ir ka? 5 metus prasikankinusi, siandien as reaguoju ramiau (nesakau, kad ramiai-viduje skausmiukas del to yra)..toki kelia jos siela pasirinko, del vienu ar kitu priezasciu..
o as is to pasimokiau labai ir labai daug..ir svarbiausias dalykas-meile..myleti rekianti, smirdinti, negrazu,kencianti, gerianti zmogu..myleti ta, kuris viena diena apkabina, o kita slyksciausius zodzius svaido.Ziauriai sunku buvo.Myleti juk lengva tuos, kurie mums geri? O tuos, kuriu gyvenimo kelias mums nesuprantamas, labai sunku myleti.
Gal tau kitaip.Gal tu ir taip myli salia esanti labai netobula artimaji.Kiekvieno musu pamokos kitos..

[Vija]

svarbiausias dalykas-meile..myleti rekianti, smirdinti, negrazu,kencianti, gerianti zmogu..myleti ta, kuris viena diena apkabina, o kita slyksciausius zodzius svaido.Ziauriai sunku buvo.Myleti juk lengva tuos, kurie mums geri? O tuos, kuriu gyvenimo kelias mums nesuprantamas, labai sunku myleti.

savo mintyse as lyg ir myliu, kai nematau, galiu galvoti kad myliu, siusti meile ir gerus linkejimus, bet tik reikia tam zmogui ant manes parekti ir as vel visa rekianti atgal. Kaip cia suprasti?

[vaiduze]

va čia ir prasideda savęs "valdymas"..

[Vija]

suvaldyti emocijas galima, sita as moku, bet juk esme tame, kad viduj vistiek viskas sukyla iki gerkles, jausmai susiaudrina ir kaip likti mylinciai ir skleidzianciai meiles bangas kai ant taves pyksta, reikalauja, grasina?

[vaiduze]

pas mane panasiai būdavo...tačiau supratau, kad tas rėkiantis tik ir siekia tave išmušt iš pusiausviros,tai ir atsiriboju nuo neteigiamų emocijų, kurios kriokliu pasipila į tavo pusę, bet kai siunti meilę šaukiančiajam, tai tavę aplenkia visa ta negera energija, o ir atgalinį adresą pamiršta ta neteigiama energija grįžta meilė jam , tai ir nuramina jįjį:)

[Vija]

Na dabar tai lyg ir aisku pasidare, pabandysiu kai pasitaikys proga.

[Dina]

Tikrai ne visada tai iseina:)

[vaiduze]

reikia daug "darbo " su savimi...
vakar man kaip tik tokia pamoka ir buvo...išpradžių įsikarščiavau, bet nusiraminau atsiprašiau kad įsikarščiavau, atleidau sau kad pyktį savy sukėliau, ir siunčiau mylėjau visa širdimi konfliktuojančias puses...prašiau kad Jos suvoktų...ir ką? ogi susitaikė ir labai greit
tai va taip

[jasmin]

Žinutės iš temos "Ateities laisvalaikis"



Gelmike:
Parašyta: Antr. 2005 10 25, 11:16
--------------------------------------------------------------------------------
Jonė.S Rašo:
Ne tik su laiku, bet ir pačiu laiku (nors kartais atrodo per vėlai, bet...)...


būna per vėlai... dar ir kaip per vėlai...

kolegė pirmą kartą susituokė.. deja, amžius jau nevaisingas, normalios šeimos jau nebus....


Lorytė:
Parašyta: Antr. 2005 10 25, 12:09
--------------------------------------------------------------------------------
O ką tu vadini normalia šeima? Jei jiems trūksta vaikučio: kiek jų auga te tėvų, kiek svajoja būti mylimi, reikalingi...
Dievas žmogui tiek galimybių davė: tik apsidairyti tereikia...


Gelmike:
Parašyta: Antr. 2005 10 25, 12:24
--------------------------------------------------------------------------------
normalia? mama, tėtis ir vaikai? tikriausiai tai jau nenormalu?
apie galimybes galime kalbėtis tada, kai yra pasirinkimas.. o ne būtinybė.... ar primestas iš šalies dalykas..


Lorytė:
Parašyta: Antr. 2005 10 25, 13:33
--------------------------------------------------------------------------------
Gelmike Rašo:
normalia? mama, tėtis ir vaikai? tikriausiai tai jau nenormalu?


Tada nesuprantu, kuo netinka mano pasiųlytas variantas: daug vaikučių nori turėti namus, bet negali. O jei mamytė ir tėtis negali savų vaikučių pasigimdyti, kuo blogai jau gimusį auginti? Kai širdis kupina meilės, švelnumo, noro duoti, dalintis, visad ras tuos, kam tai reikalinga...

Man nenormalu atrodo skųstis likimu ir verkšlenti, užuot radus ką mylėti ir su kuo dalintis.


Gelmike:
Parašyta: Antr. 2005 10 25, 15:34
--------------------------------------------------------------------------------
o man nenormalu - kitam svetimą nuomonę primetinėti... kaip jau sakiau - tiesiog likimo atimta galimybė rinktis - tiesiog primetimas, negalėjimas pasirinkti, ar tam žmogui priimtini tie vaikai, ar leistina mylėti (ir gauti atsaką) iš mylimo žmogaus...


Lorytė:
Parašyta: Antr. 2005 10 25, 15:40
--------------------------------------------------------------------------------
Gelmike Rašo:
likimo atimta galimybė rinktis


Čia aišku ne ta tema, bet ar išties tiki, kad likimas (Dievas?) kažką iš žmogaus atima?



angeliukas:
Parašyta: Antr. 2005 10 25, 16:15
--------------------------------------------------------------------------------
Lorytė Rašo:
Gelmike Rašo:
kolegė pirmą kartą susituokė.. deja, amžius jau nevaisingas, normalios šeimos jau nebus....

O ką tu vadini normalia šeima? Jei jiems trūksta vaikučio: kiek jų auga te tėvų, kiek svajoja būti mylimi, reikalingi...
Dievas žmogui tiek galimybių davė: tik apsidairyti tereikia...


visiskai pritariu Visada isivaikinti galima...



Gelmike:
Parašyta: Antr. 2005 10 25, 16:40
--------------------------------------------------------------------------------
Lorytė Rašo:
Gelmike Rašo:
likimo atimta galimybė rinktis

Čia aišku ne ta tema, bet ar išties tiki, kad likimas (Dievas?) kažką iš žmogaus atima?


tarkim atima/duoda ne tokia formuluotė, tiesiog jis neteisingas. Hau, pasakiau


Gelmike:
Parašyta: Antr. 2005 10 25, 16:41
--------------------------------------------------------------------------------
angeliukas Rašo:
Lorytė Rašo:
Gelmike Rašo:
kolegė pirmą kartą susituokė.. deja, amžius jau nevaisingas, normalios šeimos jau nebus....


O ką tu vadini normalia šeima? Jei jiems trūksta vaikučio: kiek jų auga te tėvų, kiek svajoja būti mylimi, reikalingi...
Dievas žmogui tiek galimybių davė: tik apsidairyti tereikia...


visiskai pritariu Visada isivaikinti galima...


paprastai tokius patarimus duoda laimingų šeimų motinos, kurioms tai negręsia



Lorytė:
Parašyta: Antr. 2005 10 25, 17:06
--------------------------------------------------------------------------------
Gelmike Rašo:
paprastai tokius patarimus duoda laimingų šeimų motinos, kurioms tai negręsia

Hmm. Na, aš tikrai laiminga mama, bet... Vaikų namuose kada nors buvai? Tuos vaikučius matei? Taigi..
Gelmike Rašo:

tarkim atima/duoda ne tokia formuluotė, tiesiog jis neteisingas. Hau, pasakiau

Nagi nagi? Dievas kažką ne taip padarė? Jis neteisingas kažkam?

Atsiprašau už ironiją. Tiesiog jei skaitei Anastasijos mintis ir kt panašias knygas, turėtum žinoti, kad niekas dėl nieko nėra kaltas. Mes turim tai, ką turim ir tai, kas mums geriausia. Patys savo gyvenimus kuriam, o ne kažką kažkas duoda/atima. Bet vėlgi : tai reikia net ne perskaityti, o pajusti, išgyventi.

Beje, man tik įdomu: ar tavo aprašyta šeima išties nelaiminga? O gal jie džiaugiasi tuo, kad rado vienas kitą? Dažnai iš šalies stebint atrodo vienaip, o iš tiesų žmonių gyvenimuose visai kitaip yra..


Gelmike:
Parašyta: Antr. 2005 10 25, 17:10
--------------------------------------------------------------------------------
esam šnekėję - taip.

dėl "teisingumo" - tikriausiai krūvoms vaikų "geriausia" - būti mušamiems, prievartaujamiems. . turbūt dvynukėms iš Panevėžio likimas labai teisingas, nes nudegė veidelius iki kaulo... čia tavo išgirtasis teisingumas?


Lorytė:
Parašyta: Antr. 2005 10 25, 17:21
--------------------------------------------------------------------------------
Gelmike Rašo:

dėl "teisingumo" - tikriausiai krūvoms vaikų "geriausia" - būti mušamiems, prievartaujamiems. . turbūt dvynukėms iš Panevėžio likimas labai teisingas, nes nudegė veidelius iki kaulo... čia tavo išgirtasis teisingumas?

Na, aš ne Dievas. Jo dėsnių nekūriau. Tik žinau, kad viskas gyvenime turi savo prasmę. Ne mums spręsti, kodėl yra taip, kaip yra.
Jei tau šiuo metu geriau ieškoti kaltų - tavo teisė. Jei norisi pykti - pyk. O man norisi džiaugtis ir dėkoti Dievui už kiekvieną dieną, žmogų, situaciją. Tiesiog už Gyvenimą. Už tokį, koks jis yra, o ne koks galėtų būti...

P.S. O gyvenime aš irgi mačiusi ne tik šviesių dienų, irgi norėjau šaukti "už ką". Kai kas ir iš šio forumo atsimena mane net gyventi nenorinčia... Bet.. Įmanoma net ir skaudžiai kritus keltis ir eiti primyn. Įmanoma.. Įmanoma suprasti, kodėl buvo taip, kaip buvo. Ir atrasti tame negerume šviesą...


glesum:
Parašyta: Antr. 2005 10 25, 17:24
--------------------------------------------------------------------------------
Liudna aisku tokiais atvejais... Bet mes matome tik rezultata, pasekme... mes nematome priezasties... O Dievas ja mato... Kiek zmoniu patyre liga, tam, kad sveikdami galetu vel atrasti Dieva...
Aisku, kiekvieno laisvas pairinkimas, ar tik saves gailetis, keikti Dieva ir teisinguma, ar bandyti ieskoti priezasties ir iseities...

Vaikams labai reikia meiles...


darja:
Parašyta: Antr. 2005 10 25, 17:36
--------------------------------------------------------------------------------
zinot, jei apie nevaisingas seimas prakalbote, tai kazkaip prisiminiau toki drauges pasakota atveji apie tokia kaime laikyta pusdurne senmerge - sulauke ji pensinio amziaus, susirado toki savo amziaus dieduka, istekejo ir laiminga sau groja su juom armoske, dainuoja ir zydi visa - gal jie net intymaus gyvenimo jau negyvena, jau nekalbant apie vaikus, bet yra laimingi, kad rado vienas kita (ir zinot, kai ta drauge pasakojo apie ja, net as truputuka tai bobutei su tuo dieduku pavydejai, na taip, sviesiai - kad taip moka dziaugtis gyvenimu... )


angeliukas:
Parašyta: Tr. 2005 10 26, 11:29
--------------------------------------------------------------------------------
Lorytė Rašo:
Gelmike Rašo:

dėl "teisingumo" - tikriausiai krūvoms vaikų "geriausia" - būti mušamiems, prievartaujamiems. . turbūt dvynukėms iš Panevėžio likimas labai teisingas, nes nudegė veidelius iki kaulo... čia tavo išgirtasis teisingumas?


Na, aš ne Dievas. Jo dėsnių nekūriau. Tik žinau, kad viskas gyvenime turi savo prasmę. Ne mums spręsti, kodėl yra taip, kaip yra.
Jei tau šiuo metu geriau ieškoti kaltų - tavo teisė. Jei norisi pykti - pyk. O man norisi džiaugtis ir dėkoti Dievui už kiekvieną dieną, žmogų, situaciją. Tiesiog už Gyvenimą. Už tokį, koks jis yra, o ne koks galėtų būti...

P.S. O gyvenime aš irgi mačiusi ne tik šviesių dienų, irgi norėjau šaukti "už ką". Kai kas ir iš šio forumo atsimena mane net gyventi nenorinčia... Bet.. Įmanoma net ir skaudžiai kritus keltis ir eiti primyn. Įmanoma.. Įmanoma suprasti, kodėl buvo taip, kaip buvo. Ir atrasti tame negerume šviesą...


Na cia tau tegaliu tik paloti ir is visos sirdies pritarti . Manau tai labai teisingas poziuris i gyvenima ir visiskai pritariu, kad net ir zemai kritus galima pakilti reikia tik noreti gyventi sviesesni, dvasingesni gyvenima.



Gelmike:
Parašyta: Tr. 2005 10 26, 15:11
--------------------------------------------------------------------------------
glesum Rašo:
Liudna aisku tokiais atvejais... Bet mes matome tik rezultata, pasekme... mes nematome priezasties... O Dievas ja mato... Vaikams labai reikia meiles...


meilės reikia visiems... ir man... ir jos atsako taip pat..
bet jei jie pamesti, pragertais proteliais - dievas juk žino kas jiems geriausia, jie juk kalti kad gimė, kad gimė tokiose šeimose, kad gimdami gavo "alkoholinį vaisiaus sindromą". dievas jiems teisingas ir žino kas jiems geriausia... nes viskas turi priežastį - jie juk tikriaisiai ne be priežasties ten???? tai kam jiems padėti - juk taip sugriausit tą jūsų garbinamą pasaulio tvarką??? jie kažko neišmoks iš tos siituacijos, jei iš ten bus ištraukti? jūsų ponai, logika, ne mano... gal sutirštinta, bet minčių eiga ta pati???

darja - ar tai porelei tavo aprašytai nesinorėjo visą gyvenimą būti laimingiems, ar tik tuos kelis gyvenimo metelius likusius? jie turbūt šiaip jau norėjo visą gyvenimą būti laikomi durneliais? ir to nusipelnė?


glesum:
Parašyta: Tr. 2005 10 26, 18:12
--------------------------------------------------------------------------------
Buvo karta vienuolis... Ejo jis misku, ir pamate kaip didelis erelis mazuteli zvirbleli maitina... Na, jis pagalvojo, Cia turbut buvo man Dievo duotas zenklas. Jei Dievas toki maza zvirbleli ismaitina, tai ismaitins ir mane...
Ir jis nustojo rupintis maistu... Negavo viena diena maisto, antra, savaite... isseko visiskai... Kai jau visiskai nebeturejo jegu, paklause Dievo:
- Dieve, as Tavo istikimas tarnas buvau, kodel Tu mane apgavai... Neteissinga zenkla man atsiuntei...
O Dievas atsake:
- As taves neapgavau... Tu pats pasirinkai elgtis kaip zvirblelis, o as norejau, kad elgtumeis, kaip erelis...

Pasaulis nuostabiai ivairus. Vaiku dvasia pati pasirinko, kokioje seimoje jai gimti... Kodel, ne man atsakyti... Gal, kad ismoktu pakilti is didziausio purvo, atsistotu tvirtai ant savo koju... Gal nusikalto kazkuo, ir dabar nori taip save pamokyti... O gal tam, kad atskleistu kituose zmonese teviskus jausmus... Gal jie papuole i vaiku namus tam, kad zmones galetu atrasti savyje gerio ir meiles tiek, kad juos is ten pasiimtu...

Skesta skorpionas vandeny... Budistu vienuolis meditaves ant kranto ilipa i vandeni, isima skorpiona, bet tas jam igelia...
Praeina truputis laiko, tas pats skorpionas vel skesta, ir vienuolis ji vel isima, ir vel skorpionas jam igelia...
Viska mates zmogus nustebes klausia:
-Argi tu nepasimokei, kad tau bus igelta... kam tu ji vel traukei is vandens?
O vienuolis atsako:
- Jo prigimtis sako gelti, mano - traukti...


darja:
Parašyta: Tr. 2005 10 26, 19:39
--------------------------------------------------------------------------------
grazios istorijos, glesum...

Zinai, Gelmike, toji bobike, manau, ir po siai dienai laimingai su tuo zmogum tebegyvena - duok dieve jiems sveikatos , o nelaiminga ji nebuvo niekad ir niekad nepaise, kaip i ja zmones ziuri, - zinai kaimo zmones - jiems kitas biski kitaip gyvena, kitaip suvokia pasauli, tuoj prisega etikete: durnelis, o tas durnelis dazniausiai buna ismintingesnis uz visus tariamus gudriuosius (pameni pasakas apie trecia broli kvaileli - juk galiausiai pelno karalyste ir karalaites ranka, o ne jo "protingieji" broliai... ) Jei as gyvenciau kaime, tai tikrai ir mane laikytu tokia pat "durnele" - o gal ir dabar kaimynai (itariu, kad net ir drauges ) tokia laiko, ka as zinau, juk ir as negyvenu "kaip visi", rankioju ir gydau visokius vargsus gyvunelius, vasara buvau priglaudus kaimynes i nakvynes namus isvaryta nusenusi kaimyna, bet pati paskui turejau vargo - prisiko mums prie namelio, girtas sumyzo patalyne, vienzo ant galo turejom isprasyti lauk, o paskui kai is stoties parsivedziau nakti neturinti kur pernakvoti ta svieto perejuna, kaip veliau paaiskejo, buvusi mafijoza, suteneri, sedejusi kalejime, o dabar tikriausiai biski psichiskai nesveika vyriski ir kai jis pas mane sode desimt dienu gyveno, tai "padorus" kaimynai isverte akis ziurejo, koki cia dar parsitempiau, bo kai dabar pagalvoju, tai ano veidelis tai tikrai kaip tikro bandito buvo... Vienzo, neitelpu i jokius visuomenes priimtus remus, "padoriems" pilieciams atrodau tikra durnele, bet del to nei kiek nesijaudinu (beje, man labai smagu stebet ju veidu israiskas, kai ka nors "tokio" iskreciu... )


angeliukas:
Parašyta: Kv. 2005 10 27, 9:42
--------------------------------------------------------------------------------
Saunuole darja taip ir toliau . Ir visai nesverbu ka mano kiti. Tai ka darai yra tikrai puiku .


Gelmike:
Parašyta: Kv. 2005 10 27, 10:36
--------------------------------------------------------------------------------
glesum Rašo:

Pasaulis nuostabiai ivairus. Vaiku dvasia pati pasirinko, kokioje seimoje jai gimti... Kodel, ne man atsakyti... Gal, kad ismoktu pakilti is didziausio purvo, atsistotu tvirtai ant savo koju... Gal nusikalto kazkuo, ir dabar nori taip save pamokyti... O gal tam, kad atskleistu kituose zmonese teviskus jausmus... Gal jie papuole i vaiku namus tam, kad zmones galetu atrasti savyje gerio ir meiles tiek, kad juos is ten pasiimtu...

...


na va ir išsiaiškinom, kad vaikų iš vaikų namų imti nereikia... jiems pats dieviškas teisingumas liepė būti pragertais, kad nebūtų pilno proto... paiimsi - atimsi galimybę patirti pamokas.. šneki kad tik šnekėtumm


Darja - iškreipi mintį - aš ne dėl to tavęs praeitą kartą klauūsiau, ką kiti mano (man giliai dzin ką mano kaimynai, jei nesijaučiu jų teisių pažeidusi), klausiau ar ta tavo durnelė turėjo teisę visą gyvenimą būti laiminga o ne pora metelių prieš mirtį...



Aušrinė:
Parašyta: Kv. 2005 10 27, 10:41
--------------------------------------------------------------------------------
Gelmike Rašo:
glesum Rašo:

Pasaulis nuostabiai ivairus. Vaiku dvasia pati pasirinko, kokioje seimoje jai gimti... Kodel, ne man atsakyti... Gal, kad ismoktu pakilti is didziausio purvo, atsistotu tvirtai ant savo koju... Gal nusikalto kazkuo, ir dabar nori taip save pamokyti... O gal tam, kad atskleistu kituose zmonese teviskus jausmus... Gal jie papuole i vaiku namus tam, kad zmones galetu atrasti savyje gerio ir meiles tiek, kad juos is ten pasiimtu...

...

na va ir išsiaiškinom, kad vaikų iš vaikų namų imti nereikia... jiems pats dieviškas teisingumas liepė būti pragertais, kad nebūtų pilno proto... paiimsi - atimsi galimybę patirti pamokas.. šneki kad tik šnekėtumm


Gelmike, visų žmonių skirtingi gyvenimo keliai Kas žino kaip yra, čia tokie subtilūs dalykai. Jei vaikui dėl karminių dalykų reikia gyvent vaikų namuos, tai kokiam suaugusiam karmiškai kaip tik gali reikėt paimti vaiką iš vaikų namų. Ištiesų vienų kelias yra pasiimti vaiką iš vaikų namų, o kitų neimti vaiko iš vaikų namų, tačiau nueiti visai kitokį gyvenimo kelią, taip pat labai prasmingą Nemanau, kad yra vienareikšmiškai, kiekvienam labai reikia pajausti save.



Lorytė:
Parašyta: Kv. 2005 10 27, 10:47
--------------------------------------------------------------------------------
Gelmike, nežinau, kodėl tu nepriimi išminties, kuria su tavim bando dalintis kiti. Tiesiog tiki tuo, kuo tiki ir neįsiklausai į kitus...

Glesum juk kaip vieną iš gal paminėjo ir " gal tam, kad atskleistu kituose zmonese teviskus jausmus... Gal jie papuole i vaiku namus tam, kad zmones galetu atrasti savyje gerio ir meiles tiek, kad juos is ten pasiimtu... "

Norėčiau daug dar rašyti,be kai žmogus nenori girdėti, vadinasi ne laikas...
Vadinasi reikia pačiai suvokti kai kurias tiesa, o tada pasaulis net ir tamsią dieną atrodys ne niūrus ir pilkas, bet gražiai spalvotas.


Gabriukas:
Parašyta: Kv. 2005 10 27, 10:51
--------------------------------------------------------------------------------
Nebūk tokia kategoriška Bo girdi, ką nori girdėti Juk nebuvo pasakyta, kad nieko nereikia daryti.. Glesum žinutės paskutinė eilutė: - Jo prigimtis sako gelti, mano - traukti... (vėl gi, ne pažodžiui reik suprast)


Gelmike:
Parašyta: Kv. 2005 10 27, 11:37
--------------------------------------------------------------------------------
nesusikalbam, aš sakau, kad likimas nėra teisingas. ir tame net prasmių ieškotik nereikia... jis TIESIOG NETEISINGAS nes neduoda žmogui pasirinkim o... jūs man pasakas sekate.. ir jeigu kalbam apie karmą, tada nekalbam ap[ie dieva - arba viena likimas - žiaurus, keršijantis vaikui) ar ba kita (gailestingumas ir meilė). deja, nei vienas, nei kitas...


Lorytė:
Parašyta: Kv. 2005 10 27, 12:55
--------------------------------------------------------------------------------
Gelmike Rašo:
jis TIESIOG NETEISINGAS nes neduoda žmogui pasirinkim


Na palauk. Štai tavo aprašyta moteris: kodėl tu sakai,kad ji neturėjo pasirinkimo? Kodėl ji būtent dabar šeimą sukūrė, o ne tada, kai jai 20 - 30 buvo ir galėjo sėkmingai vaikus gimdyti? Ar kažkas kitas už ją tą pasirinkimą padarė, ar ji pati?

O Dievas išteis mylintis ir geras. Tik ... yra dėsniai. Štai priežąsties-pasekmės dėsnis. Padarei kažką negero - anksčiau ar vėliau sulauksi atpildo. Pasielgei su meile - irgi sulauksi to paties... Tik nebūtinai iš to paties žmogaus ir tą pat akimirką. Bet vėlgi. Dievo valioje tuos dėsnius pergalėti: jei žmogus nuoširdžiai atgailauja, keičiasi, suvokęs, kad pasielgė netingamai, pasekmės dėsnis gali ir nebesuveikti... Bet juk renkasi ir čia pats žmogus.
Juk nesakysi, kad žemės traukos dėsnis neteisingas? Jis tieisog yra. Taip ir dvasiniai dėsniai irgi tiesiog yra. Čia jau sąvoka teisingumas negalioja.


Basta:
Parašyta: Kv. 2005 10 27, 14:47
--------------------------------------------------------------------------------
Tie desniai ir vykdo teisinguma.
Tai ir yra teisingumas.
Galima ji vadinti ziauriu.
Bet jis atlygina taip, kaip turi buti.
Dabar pasaulyje taip yra, kad jis siek tiek "blogas".
Galu gale is kur tau zinoti, kas buvo zmogus kad ir praeitame gyvenime?
Gal kitus zude? Na is ko sprendi, kad jis negeras, tas likimo teisingumas?
As pati isitikinau, kaip gyvenimo pamokos zmogu daro subtilesni, tvirtesni ir tobulesni. Jei tik jis jas priima atvira sirdimi, o ne keiksnoja likima.
Nes jei kaltini neteisingumu, niekad neiveiksi uzduoties.
Zinau, buna labai sunku kartais. Kartais atrodo beveik nepakeliama.
Todel stenkimes is tikruju taip nugyventi, kad nereiktu to kesti.
Dar vienas dalykas - tik pazines tamsa zinosi, kas yra sviesa.
Tie dalykai iprasmina gyvenima.
Kartais net savo norais (o gal ir visada savo norais) sau iskeliame uzduociu, bet tai tiesiog stebuklas, kokie kartais nekalti atrodo tie norai, bet nesusimastome, kad juos pasiektume (tiksliau ju neapmastome smulkiai), kas turi nutikti. Stai ir nutinka...
Pavyzdziui, tokie atvejai, kaip troskimas amzinai buti jaunu... gali sukelti toki reiskini, kaip apskritai organizmo nesivystymas, arba noras tureti kazka gali sudaryti tokias salygas, kad tas kazkas pasiliks pas mus norim ar nenorim su tam tikrais praradimais. Nes smulkiai neapgalvojom.
Gal tos moteriskes troskimas tureti idealu vyra jai galejo sutrukdyti rast ji anksciau nei tokiam amziuj (kas budinga daugeliui zmoniu).


angeliukas:
Parašyta: Kv. 2005 10 27, 15:38
--------------------------------------------------------------------------------
Gelmike, nežinau, kodėl tu nepriimi išminties, kuria su tavim bando dalintis kiti. Tiesiog tiki tuo, kuo tiki ir neįsiklausai į kitus...

Glesum juk kaip vieną iš gal paminėjo ir " gal tam, kad atskleistu kituose zmonese teviskus jausmus... Gal jie papuole i vaiku namus tam, kad zmones galetu atrasti savyje gerio ir meiles tiek, kad juos is ten pasiimtu... "

Norėčiau daug dar rašyti,be kai žmogus nenori girdėti, vadinasi ne laikas...
Vadinasi reikia pačiai suvokti kai kurias tiesa, o tada pasaulis net ir tamsią dieną atrodys ne niūrus ir pilkas, bet gražiai spalvotas.

Pritariu Lorytei, kad jei nelaikas zmogui kazko suprasti, tai ir nesupras, o kad kiti kazka aiskins tai nieko nepades. Siandien kaip tik skaiciau Kalilio Dzibrano pamastymus, kur rasoma, kad net jei astronomas kalbetu apie visatos supratima Zmogui ir noretu jam perduoti savo supratima ar muzikas pasakotu koks nuostabus garsu pasaulis Zmogui, kuris nejaucia muzikos ir neturi klausos, tai vistiek savo suvokimo neperduos, nes Tas zmogus, Tas klausantysis turi SAVO SUPRATIMA, taigi mano nuomone, jam/jai reikia paciam suprasti gyvenima, per savo patirti, per savo supratima, nes kitaip niekas niekad uz Ta zmogu geriau nesupras gyvenimo ir jo desniu.

saunuole Basta, teisingai pakalbejai ...


darja:
Parašyta: Kv. 2005 10 27, 20:55
--------------------------------------------------------------------------------
Gelmike Rašo:

Darja - iškreipi mintį - aš ne dėl to tavęs praeitą kartą klauūsiau, ką kiti mano (man giliai dzin ką mano kaimynai, jei nesijaučiu jų teisių pažeidusi), klausiau ar ta tavo durnelė turėjo teisę visą gyvenimą būti laiminga o ne pora metelių prieš mirtį...

Visu pirma, Gelmike, ji tikrai ne durnele, o isimintingesne ir uz mane, ir, atleisk, uz tave, ir gal uz daugeli, nes VISA GYVENIMA, KOKS JIS BEBUTU IR KA ZMONES APIE JA BEGALVOTU, JI DZIAUGESI GYVENIMU... O tai, kad ta zmogu ant senatves sutiko, tai likimo dovana jai uz jos dekinguma kurejui del to, ka jis jai duoda... Na, bet uzteks apie ta bobute, bo ji jau, jauciu, vargsiuke zagsi ir galvoja, kas cia ja vis mini - duok dieve jai sveikatos...


sraige:
Parašyta: Pen. 2005 10 28, 7:46
--------------------------------------------------------------------------------
Nuo pat pradžių norėjau parašyti, kad kančia atveria akis, praplečia galimybes Viskas gerai nieko baisaus. Kai aš kenčiu ir tai užsitęsia , pagalvoju ar ne tik sureikšminau save ir savo norus.


angeliukas:
Parašyta: Pen. 2005 10 28, 14:02
--------------------------------------------------------------------------------
Kancia isgrynina zmogau siela, bet tai nereiskia, kad visada turim kenteti . Kiekviena situacija, kuri zmogui jo gyvenime atrodo neigiama tik moko zmogu ir apvalo ji nuo neigiamu jo savybiu... nors is tikro teigiamas-neigiamas, geras-blogas tik salyginiai zodziai...


Lorytė:
Parašyta: Pen. 2005 10 28, 18:02
--------------------------------------------------------------------------------
angeliukas Rašo:
nors is tikro teigiamas-neigiamas, geras-blogas tik salyginiai zodziai...


Tikrai.



Jonė.S:
Parašyta: Pen. 2005 10 28, 19:02
--------------------------------------------------------------------------------
Lorytė rašo:
Citata:
Dievo valioje tuos dėsnius pergalėti: jei žmogus nuoširdžiai atgailauja, keičiasi, suvokęs, kad pasielgė netingamai, pasekmės dėsnis gali ir nebesuveikti... Bet juk renkasi ir čia pats žmogus.


Gal ir Dievo valioje pergalėti priežasties - pasėkmės dėsnį, bat manau, kad jam visai nereikia to daryti. Juk Dievui nėra nei blogo, nei gero ir jei žmogus kenčia, tai Dievas leidžia jam kentėti, nes toks jau žmogaus pasirinkimas. O jei žmogus nesuvokia, kad pats prisišaukė nesėkmes, tai jau ne Dievo reikalas. Gal mūsų gyvenimo prasmė ir yra tame, kad prisimintume, jog patys esam savo gyvenimo šeimininkai ir kūrėjai.
Manau, kad pats svarbiausias Visatos dėsnių pažinimo tikslas yra tas, kad žinant kaip jie veikia galėtume modeliuoti laimingą ateitį. Kalbu ne apie "išorinio" pasaulio modeliavimą. Kalbu apie proto ir jausmų valdymą - kokios mintys kuria teigiamus įvykius, kokios reakcijos norėtūsi į gyvenimo įvykius, kaip gražiai ir taikiai bendrauti su kitu žmogum...
Kai žmogaus siela bus harmoninga, tai ir aplinka taps tokia.


Gelmike:
Parašyta: Št. 2005 10 29, 10:58
--------------------------------------------------------------------------------
Jonė.S Rašo:
Lorytė rašo:
Citata:
Dievo valioje tuos dėsnius pergalėti: jei žmogus nuoširdžiai atgailauja, keičiasi, suvokęs, kad pasielgė netingamai, pasekmės dėsnis gali ir nebesuveikti... Bet juk renkasi ir čia pats žmogus.


Gal ir Dievo valioje pergalėti priežasties - pasėkmės dėsnį, bat manau, kad jam visai nereikia to daryti. Juk Dievui nėra nei blogo, nei gero ir jei žmogus kenčia, tai Dievas leidžia jam kentėti, nes toks jau žmogaus pasirinkimas. O jei žmogus nesuvokia, kad pats prisišaukė nesėkmes, tai jau ne Dievo reikalas. Gal mūsų gyvenimo prasmė ir yra tame, kad prisimintume, jog patys esam savo gyvenimo šeimininkai ir kūrėjai.


tikriausiai tūkstančiai vaikų sergačių onko ligomis susikūrė sau ligą, mano mama būtinai norėjo mirti kančiomis nuo vėžio... taip, dievas tikrai abejingas ir žiaurus... susikūrė dabar jau ir tėtis sau vėžį... jis gi šeimininkas savo gyvenimo... kodėl n eturėčiau taip manyti? jis gi TAIP LABAI NORĖJO KENTĖTI...

įsiklausyk ką kalbi...


Lorytė:
Parašyta: Št. 2005 10 29, 13:42
--------------------------------------------------------------------------------
Gelmike Rašo:

įsiklausyk ką kalbi...


Įsiklausau į tai, ką jaučiu, ką supratau, ką patyriau.
O apie vėžį geriau, nei Lazarevas savo knygose nepapasakosiu.


Basta:
Parašyta: Št. 2005 10 29, 15:11
--------------------------------------------------------------------------------
Jonė.S Rašo:
Lorytė rašo:
Citata:
Dievo valioje tuos dėsnius pergalėti: jei žmogus nuoširdžiai atgailauja, keičiasi, suvokęs, kad pasielgė netingamai, pasekmės dėsnis gali ir nebesuveikti... Bet juk renkasi ir čia pats žmogus.


Gal ir Dievo valioje pergalėti priežasties - pasėkmės dėsnį, bat manau, kad jam visai nereikia to daryti. Juk Dievui nėra nei blogo, nei gero ir jei žmogus kenčia, tai Dievas leidžia jam kentėti, nes toks jau žmogaus pasirinkimas. O jei žmogus nesuvokia, kad pats prisišaukė nesėkmes, tai jau ne Dievo reikalas. Gal mūsų gyvenimo prasmė ir yra tame, kad prisimintume, jog patys esam savo gyvenimo šeimininkai ir kūrėjai.
Manau, kad pats svarbiausias Visatos dėsnių pažinimo tikslas yra tas, kad žinant kaip jie veikia galėtume modeliuoti laimingą ateitį. Kalbu ne apie "išorinio" pasaulio modeliavimą. Kalbu apie proto ir jausmų valdymą - kokios mintys kuria teigiamus įvykius, kokios reakcijos norėtūsi į gyvenimo įvykius, kaip gražiai ir taikiai bendrauti su kitu žmogum...
Kai žmogaus siela bus harmoninga, tai ir aplinka taps tokia.




Gelmike, o prie ko cia vis "NOREJO KENTETI" ? Kur cia taip parasyta..
Noret but laimingu neuztenka...
Stai as noriu, kad mano dantys butu sveiki, bet kasdien valgau saldainius... Juokinga, ar ne?
O kai del serganciu vaiku, tai tu nezinai, ka jie jaucia. Mes daznai neteisingai vertinam daug ka, jei kas esat patyres kokia nors negalia, tai turbut suprantat, kad galu gale su ja susitaikai, ir kartais net pasijauti pranasesnis uz kitus, kad sugebi jaustis gana laimingas net su savo negalia, tuo tarpu kai kiti turi viska ir nesijaucia laimingi.
Gal ta vaikelio siela visai samoningai pasirinko tokia seima, jos tokia sito gyvenimo misija, ir gal kitam gyvenime ji issigryninusi ir isgryninusi kita siela jausis neapsakomai gerai.
Koks vyksta progresas visgi kai kenti... Matyt, jis tam, kad sugriztume i savo pradini tyruma ir tobuluma. Juk kancios minutes atrodo kaip valandos... Nepamastet, kodel? Todel, kad tuo momentu pagreiteja mintys, ir taip laikas issiplecia. Tada tu pradedi mastyti.

Tikriausiai tau, Gelmike, dabar labai sunkus metas. Deja mes beveik niekaip negalim tau padeti, bet tu jau mastai, tu ieskai, ir tai gerai. Tik nebijok atvert akiu. Tada tave turetu uzplusti begaline ramybe...
Sekmes.


Jonė.S:
Parašyta: Št. 2005 10 29, 19:16
--------------------------------------------------------------------------------
Gelmike rašo:
Citata:
tikriausiai tūkstančiai vaikų sergačių onko ligomis susikūrė sau ligą, mano mama būtinai norėjo mirti kančiomis nuo vėžio... taip, dievas tikrai abejingas ir žiaurus... susikūrė dabar jau ir tėtis sau vėžį... jis gi šeimininkas savo gyvenimo... kodėl n eturėčiau taip manyti? jis gi TAIP LABAI NORĖJO KENTĖTI...

įsiklausyk ką kalbi...


Brangioji Gelmike, o tu įsiklausei į tai, ką aš norėjau pasakyti?
Siela, ateidama gyventi gyvenimo šioje žemėje, renkasi šalį, tėvus, potyrius... Jei tu žinotum, kad gyveni gal kokį 563-čią gyvenimą, ar nebūtų "įdomu" vieną iš tų gyvenimų nugyventi neįgaliam kūne? Ar pas tėvus alkoholikus?
Labai užjaučiu dėl mamos, dėl tėčio.
Tačiau, jei taip atsitiktų, kad susirgčiau vėžiu, tikrai neburnočiau, kad Dievas neteisingas. Vadinasi prisidirbau tiek klaidų, jog jos susikaupė į vėžinį susirgimą. Ir Dievas čia niekuo dėtas. Tiesiog veikia visagalis priežastirs ir pasėkmės dėsnis. O jei žmogus "neturi žalio supratimo" apie šį dėsnį, tai dar nereiškia, kad jis žmogui negalioja ir neveikia.
O juk mes iš tikro neturim žalio supratimo apie Visatos dėsnius. Va tada ir sakom - Dievas neteisingas. Dievas "neteisingas" tik tiek, kad "paleido ' tuos dėsnius...


Aureja:
Parašyta: Št. 2005 10 29, 21:36
--------------------------------------------------------------------------------
Indijoje vienas vyras sirgo kraujo veziu,jis kreipesi pagalbos i nusvitusius vienuolius,vienuoliai siam vyriskiui patare ..visu pirma atsiprasyti is visos sirdies artimuju zmoniu,kuriuos jis kazkada izeide ,iskaudino...liepe atlikti atgaila.Po situ ypac svarbiu apeigu jie isgyde si serganti vyriski. Bet buna labai sunkiu karminiu atveju ,tada sunkiau pagyti nuo sunkiu ligu.Miela Gelmike ,pabandyk pasikalbeti su teveliais apie tai.Ramybes tau ir sekmes.


darja:
Parašyta: Antr. 2005 11 01, 17:25
--------------------------------------------------------------------------------
Stiprybes, sveikatos ir Dievo palaimos ir tau, Gelmike, ir tavo teveliui...

gal tai ir nesulyginami dalykai, bet neseniai mano akyse uzgeso maza suvargus katuke, kuria, matyt, vaikai buvo pagave ir suko uz uodegos, ta atitruko ir isimete infekcija... Mano pazistama ja rado prie savo duru, kelias dienas laike koridoriuj, nes pas ja du katinai ir ta mazute puole, tada ji man ja atidave, kad kaimynai neismestu, bet kai nuveziau pas veterinoriu, jau buvo per velu, dar operavom, bet tos pacios dienos vakara ji uzgeso... Labai man jos gaila - juolab, kad pernai panasiu metu palaidojau kaimynu ismesta maza kaliuke, kuria bandziau gydziau visa menesi, bet zinai, dekoju Dievui uz ta katuke, nors galeciau klausti - uz ka man tas lyshnas skausmas, bet tokiais momentai as labai pajuntu gyvenimo prasme ir pilnatve, kazkaip nuskaidreja protas ir jausmai, persidelioja vertybes, viskas igyja visai kitas prasmes...

Zinai, anksciau bendravau su tokia AIDS uzsikretusia moterimi, tai ji pasakojo, kad tie sregantys sia liga zmones, kurie keikia likima uz tai, kad susirgo butent jie, tie labai greitai iskeliauja, o tie, kurie tai priima kaip pamoka (nors kartais atrodytu, kad tikrai uz ka - apvyzdziui, viena moteri isprievartavo ir uzkrete, tai ji is kersto pradejo dirbt prostitute, kad kuo daugiau vyru uzkrestu...), tai tie gyvena gana ilgai ir net tampa laimingesni nei buvo pries tai - taip atsitiko ir su ta mano pazistama, ji pries tai nekart bande zudytis, nenorejo gyvent: na, jos gyvenimas tikrai nelepino: paaugle isprievartavo keturiese, kuriu viena ji buvo be proto isimylejus, tada nusizude jos mylimas tevas, ji susidejo su hipiais ir pradejo vartot narkotikus, paskui istekejo, pastojo, vyra paeme i kariuomene ir tas zuvo Afganistane, net nepamates savo vaiko, ji puole i juodziausia depresija, bet paskui susieme ir daug dirbo padedama Afganistane zuvusiu artimiesiems, vel istekejo, pasigimde kita sunu, bet vyras pasitaike girtuoklis, isiskyre, vel iniko i narkotikus, jos jaunelis irgi pasuko tokiu keliu... na zodziu, istorija ilga ir skausminga, ji uzsikrete supainiojus savo ir draugo svirkstus, bet prieme tai, kaip Dievo jai siusta perspejima, bet zinai, uzsikretus ji atrado sielos ramybe, isitrauke i savanoriska AIDS centro veikla - veziodavo narkomanams vienkartinius svirkstus, o prostitutems - prezervatyvus, jos vaikai laimingai susikure seimas, o svarbiausia - ji pati susirado tikra meile, nors jis ir sedejo kalejime, bet jis ja tikrai myli, net sitaip sergancia (beje, jos tyrimai visad budavo geri, nes ji prieme liga, kaip Dievo jai siusta zenkla)... Nezinau, kaip ji laikos dabar - musu keliai pries kelerius metus issiskyre, bet linkiu jai stiprybes ir Dievo palaimos - tegu jos likusio gyvenimo dienos buna sauletosi ir tegu ji iskeliauja su sypsena lupose ir dekingumu uz viska, ka gavo gyvenime...


Aureja:
Parašyta: Tr. 2005 11 02, 14:23
--------------------------------------------------------------------------------
Grazus ir pamokantis tavo ,Darja,laiskelis. Mokslininikai tyre ivairius atvejus ,kaip zmones sergantys sunkiom ligom pasveiksta.Vienas toks atvejis buvo atspausdintas laikrastyje.Vienas sergantis vyras ,suzinojes ,kad jam beliko gyventi neilgai....nenusimine ,bet issinuomavo video filmu nuotaikingu komediju ir vienas uzsidares viesbucio kambaryje tiek juokesi ,dziaugesi...uzsimirses savo liga....ir galutinis rezultatas baigesi tuo ,kad jis pasveiko.


darja:
Parašyta: Tr. 2005 11 02, 17:47 Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------
ir visai cia nera ko juoktis is mano laiskelio - tai gyvenimas, nepagrazintas ir nepasaldintas postringavimais apie tai, ko pats nesi patyres... Beje, Gelmike, rodos, sio savaitgalio "Lietryty" buvo straipsniukas apie tokia moterele is, rodos, Akmenes, kuri gyvena prie kapiniu viena su katem ir zmones lengvai isgydo nuo vezio ir kitu ligu, o uz gydyma ima... 2 litukus... Gal vertetu jums su tevuku pas ju apsilankyti, o ir gyvenata, atrodo, kazkur netoli... Sekmes, laikykites ir sveikit.


Aureja:
Parašyta: Tr. 2005 11 02, 18:11
--------------------------------------------------------------------------------
Nesijuokiu ..tik is iprocio uzdejau besijuokianti pagranduka.Darja,gal gali smulkiau parasyti apie ta moterele.


darja:
Parašyta: Tr. 2005 11 02, 18:40
--------------------------------------------------------------------------------
Tai Akmenėje gyvenanti Janina Gečaitė, kuri gyvena prie pat kapinių su keliasdešimt kačių , kurios ją saugo nuo piktųjų dvasių , ji sakosi patobulinanti, nuskaidrinanti kapinėse slankiojančius astralus, anksčiau ji dirbo akušere, o dabar žmonės pas ją plūsta gydytis. Vienžo keistuolė, bet užtat ir pagydo, padėk jai Dieve...

Beje, megstu Velines, mirgancias zvakeliu sviesas tamsoje - sako, ta diena sielos pareina namo pabendrauti su mirusiaisiais, tad kazkodel ta diena manes niekur netraukia eit is namu, labai ryskiai jauciu tevelio dvasia, tarsi mintim bendrauju su juo...


angeliukas:
Parašyta: Pen. 2005 11 04, 13:17
--------------------------------------------------------------------------------
Na jeigu kalbant apie dvasias, tai ir paciai teko ne per seniausiai pajusti... Tik beda tame, kad dvasiu ar kitu panasiu dalyku bijau, nors ir neprisipazistu to... o kai bijai, tai tada nelabai gerai buna...


darja:
Parašyta: Pen. 2005 11 04, 14:00 Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------
o kam ju bijoti - juk jos nieko tau negali padaryti, ta moteriske sake, kad reikia gyvuju bijoti, ne mirusiuju, o as sakau, kad nieko nereikia bijoti - baime stabdo, mazi vaikai juk nieko nebijo, nes jie dar nezino, kas yra baime...


Aureja:
Parašyta: Pen. 2005 11 04, 15:33
--------------------------------------------------------------------------------
Dekui tau Darja ,kad parasei apie ja smulkiau.Taip reikia baimiu atsikratyti ,nes jos labai silpnina musu energetini lauka.Ypac sergantiems zmonems butina nieko nebijoti.


darja:
Parašyta: Pen. 2005 11 04, 16:02
--------------------------------------------------------------------------------
Jo, bet ne visad jos lengvai pabega - reikia nuolat jas su sluota vyt lauk - as, pvz., vis kartoju, kad ESU STIPRI, DRASI IR VISKAS BUS GERAI, OT