Ajurveda

[Uosis]

Radau labai įdomios ir manau patikimos informacijos apie Ajurvedą. Ji patalpinta puslapyje http://www.ajurvedosakademija.lt

O naujienos tokios:

Pirmą kartą Lietuvoje AJURVEDOS STOVYKLA – SEMINARAS Liepos 16-21 dienomis Trakų rajone, prie Vilkokšnio ežero. Seminarą ves Ajurvedos daktaras iš Indijos PARTAP CHAUHAN turintis Indijos Prezidento suteiktą “Geriausio Ajurvedos daktaro” titulą. Daugiau informacijos apie stpvyklą rasite paspaudę nuorodą:

http://www.ajurvedosakademija.lt/stovykla.htm

O antra naujiena tokia: Jau išleista pirmoji profesionali knyga apie Ajurvedą lietuvių kalba „AJURVEDA. MOKSLAS APIE GYVENIMĄ IR SVEIKATĄ“. Autorius dr. PARTAP CHAUHAN. Knyga platinama šalies knygynuose



PRATARMĖ

Asmeniškai pažįstu dr.Partapą Chauhan kaip nepaprastai kuklų, džiaugsmingą, išmintingą ir šviesų žmogų, ir galiu tvirtinti, kad jo darbai nesiskiria nuo žodžių. Žinodamas sanskritą jis pasišventė originalių Ajurvedos raštų studijavimui ir jos autentiškų principų sugrąžinimui. Ajurveda Indijoje ilgai (anglų kolonijinės priespaudos metais iki 1947 m.)buvo ne tik netoleruojama, bet ir drausta Žmonija turi pasinaudoti ajurvediniais lobiais, ir dr.Chauhan aktyviai siekia to tikslo. Kaip puikus lektorius skaito paskaitas, vadovauja seminarams ir kursams įvairiose šalyse ir savo tėvynėje, kur vadovauja JIVA institutui. Šiam tikslui skirta ir ši knyga, kur paprasta ir suprantama kalba, be mistifikacijos, skaitytojas gali susipažinti su šiuo tūkstantmečius gyvuojančiu sveikos gyvensenos mokslu ir menu..
Pastaraisiais metais mūsų šalyje ryškiai didėja susidomėjimas Rytų šalių filosofija ir medicina, gausėja ir tam skirtos literatūros. Yra ir tokios, kuri iškreipia tikrosios tradicinės medicinos postulatus, kaip ir pseudožinovų, propaguojančių Ajurvedą dažniausiai pasipelnijimo tikslais.
Reikia pasakyti, kad 20 a. pradžioje pirmasis apie tradicinę indų mediciną ir jos filosofinį pagrindą daug rašė mūsų tautos švietėjas Vydūnas. Būdamas silpnos sveikatos, jis sugebėjo ją sustiprinti, taikydamas tradicinius holistinius Ajurvedos principus. Jis gyveno ilgai ir kūrybingai. Vydūnui rūpėjo ne tik asmeninis fizinės, mentalinės ir dvasinės darnos palaikymas. Jam rūpėjo skleisti žinias visuomenei, kad šeimos taptų sveikesnės, o visa tauta gyventų šviesiau ir laimingiau. Deja, iki šiol jo mintys nėra pakankamai išgirstos ir suprastos, nors Vydūno pedantiška sveikatos samprata yra labai aktuali mūsų dienomis.
Manau, svarbu yra tai, kad dr. Partapas Chauhan, būdamas susipažinęs su Vakarų medicina, siekia Ajurvedą integruoti į ją, kartu atsižvelgdamas į pakitusį laikmetį ir adaptuodamas tradicinę mediciną mūsų civilizacijos sąlygoms. Šią knygą galima laikyti tarsi sintezuojančiu tiltu tarp ajurvedinio žmogaus, jo sveikatos ir ligų supratimo bei modernios medicinos, kuri, nepaisant naujausių technologijų, deja, nėra visagalė. Neabejoju, kad ajurvediniai principai, kaip sveikai gyventi, kaip perspėti ligas bei sugrąžinti sveikatą natūraliomis priemonėmis, o, taip pat, atjaunėti gali papildyti šiuolaikinę profilaktinę bei gydomąją mediciną, praktiškai, bet kuriais atvejais, ir padėti susidūrus su lėtinėmis, nepagydomomis ligomis.
Pažymėtina, kad dr.Partapas Chauhan, apimdamas visas pagrindines Ajurvedos sritis, ypatingą dėmesį skirdamas dvasinės darnos išlaikymui, išsamiai aprašo gunas, jų santykius su došomis, aiškina jų įtaką stresams, depresijai, neurozėms bei psichosomatinėms ligoms. Šiame laiko patikrintame vadove randame mokslinių ir praktinių patarimų kasdieniniam gyvenimui, kaip pasklusti gamtos dėsniams (nes jų pakeisti negalime), kaip atsispirti neigiamai aplinkos įtakai. Tai praktinė knyga, naudinga kiekvienam skaitytojui, o juo labiau medikams. Todėl P.Chauhano knyga "Ajurveda-Mokslas apie gyvenima ir Sveikata", esu įsitikinęs, visiems skaitytojams atvers nuostabų ramybės, pagarbos ir meilės pasaulį. Knyga - puikus vadovas būti sveikiems bei padėti kitiems išsaugoti ir grąžinti sveikatą.

Akademikas Jurgis Brėdikis

Dar vienas šio akademiko pasakojimas:


Ajurveda ir kaip mane gydė Indijoje

Akademikas Jurgis Brėdikis

Dr. Partapas Chauhan, 2005 m. dalyvavęs KMU Profesorių klubo diskusijoje, pakvietė mane į Ajurvedos seminarus "vakariečiams“ jo vadovaujame JIVA centre netoli Naujojo Delio. Aš neatsisakiau. Juo labiau, kad matydamas mane pasiramstantį lazdele, pasiūlė ajurvedišką gydymosi kursą. Fa­ri­da­ba­de, ne­di­de­lia­me In­di­jos mies­te­ly­je, įsi­kū­ręs JI­VA ins­ti­tu­tas. Ja­me plė­to­ja­ma gy­do­mo­ji, edu­ka­ci­nė ir moks­li­nė veik­la, sie­kiant at­kur­ti ori­gi­na­lią Ajur­ve­dą (an­glų prie­spau­dos me­tais ji ne­bu­vo pa­ken­čia­ma). Ayur reiš­kia gy­ve­ni­mą, gy­ven­se­ną, o ve­da – moks­lą, to­dėl prie ins­ti­tu­to yra gim­na­zi­ja, ku­rio­je mo­ki­niams aiš­ki­na­ma, kaip pa­lai­ky­ti ir iš­sau­go­ti svei­ka­tą. Ma­ne pri­ėmė ajur­ve­dos spe­cia­lis­tai. Pir­miau­sia su­rin­ko ma­no li­gos ir gy­ve­ni­mo anam­ne­zę, ypač nuo­dug­niai iš­klau­si­nė­jo apie tė­vų svei­ka­tą, taip pat apie virš­ki­ni­mą, mie­gą, nuo­tai­kas. Ap­žiū­ros me­tu krei­pė dė­me­sį į ben­drą lai­ky­se­ną, kal­bą, odos būk­lę, plau­kus, na­gus. Svar­bu bu­vo nu­sta­ty­ti, ku­riam kon­sti­tu­ci­jos ti­pui (do­šai) pri­klau­sau. Tam ypač pa­dė­jo lie­žu­vis ir pul­sas. Iš tri­jų do­šų – va­ta, pit­ta ir kap­ha – dau­giau­sia ati­ti­kau pas­ku­ti­nių dvie­jų sa­vy­bėms. Do­šos le­mia svei­ka­tą, taip pat po­lin­kį sirg­ti tam tik­ro­mis li­go­mis. Nu­sta­tė, kad tam tik­ros ma­no do­šos sa­vy­bės nu­slo­pin­tos, ki­tos – per daug ryš­kios. Ki­taip sa­kant, su­tri­ku­si jų pu­siau­svy­ra, ho­me­os­ta­zė.

Vi­suo­se or­ga­niz­muo­se nuo gi­mi­mo yra ar vė­liau at­si­ran­da "lo­cus mi­no­ris re­sis­ten­tiae“ (ma­žes­nio pa­si­prie­ši­ni­mo vie­ta). To­kios "sil­pnos“ vie­tos ma­ny­je – inks­tai, stu­bu­ras ir są­na­riai. Ap­žiū­rė­ję apa­ti­nę skaus­min­gą stu­bu­ro da­lį, ra­do vie­tiš­kus (lo­ka­lius) po­ky­čius – in­fil­truo­tus ap­lin­ki­nius rau­me­nis ir ki­tus au­di­nius. Pa­sa­kė, kad šio­je vie­to­je už­blo­kuo­ti pa­grin­di­niai stu­bu­ro ener­gi­jos ka­na­lai ir tai trik­do ener­gi­jos srau­tą vi­sa­me or­ga­niz­me. Pa­aiš­ki­no, kad pir­mi­nė prie­žas­tis yra iš or­ga­niz­mo ne­iš­va­ly­tos tok­si­nės me­džia­gos. Nor­ma­liai me­džia­gų apy­kai­tos pro­duk­tus pa­ša­li­na eks­kre­ci­jos or­ga­nai su šla­pi­mu, iš­ma­to­mis, pra­kai­tu. Ta­čiau to ne­pa­jė­gia pa­da­ry­ti su bio­lo­giš­kai ne­pri­im­ti­no­mis me­džia­go­mis, ku­rios pa­ten­ka dėl blo­gos eko­lo­gi­jos, ra­dia­ci­jos, ne­tin­ka­mo mais­to (su vi­so­kiais prie­dais), che­mi­nių va­ly­mo ir pa­na­šių prie­mo­nių, vais­tų, dėl per­var­gi­mo bei stre­so ir kt. Šios me­džia­gos – šla­kai – pir­miau­sia kau­pia­si ir kon­cen­truo­ja­si nu­ro­dy­to­se "sil­pno­se“ vie­to­se. Gy­dy­mas bu­vo ho­lis­ti­nis, skir­tas ener­gi­jos pu­siau­svy­rai, bū­din­gai ma­no kon­sti­tu­ci­jai at­kur­ti, ir vie­ti­nis (lo­ka­lu­sis). Pir­miau­sia bū­ti­na bu­vo pa­da­ry­ti iš­va­ly­mą (pan­cha kar­ma). Kū­nui iš­va­ly­ti ir ener­gi­jos pu­siau­svy­rai at­kur­ti bu­vo pa­rink­tas ve­ge­ta­ri­nis švie­žias mais­tas (sat­viš­kas) bei prie­sko­niai, taip pat fi­to­te­ra­pi­jos kur­sas. Prie ins­ti­tu­to yra ga­myk­lė­lė, kur ga­mi­na­mos tab­le­tės ir mil­te­liai, dau­giau­sia iš gy­do­mų­jų žo­le­lių, bei gy­do­mie­ji alie­ji­niai te­pa­lai. Kas­dien bu­vo at­lie­ka­mas vi­so kū­no ma­sa­žas ke­tu­rio­mis ran­ko­mis įkai­tin­tu gy­do­muo­ju alie­ju­mi, kar­tais bu­vo pri­de­da­mas po­vei­kis ir karš­tais ga­rais. Taip alie­jus įsi­ger­da­vo ir į gi­les­nius au­di­nius kar­tu su su­si­jun­gu­siais tok­si­nais pa­si­ša­lin­da­vo. Be to, pri­tai­kė jo­gos pra­ti­mus (asa­nas). Daž­niau­siai iš­va­ly­mui yra nau­do­ja­mos ir kliz­mos ar­ba vi­du­ria­vi­mą bei vė­mi­mą su­ke­lian­čios prie­mo­nės, ta­čiau ap­si­ė­jau be jų.

Ajur­ve­da sie­kia at­kur­ti fi­zi­nę, pro­ti­nę (men­ta­li­nę) ir dva­si­nę dar­ną, to­dėl daž­nai tai­ko psi­cho­te­ra­pi­nes at­pa­lai­duo­ja­mą­sias ir po­zi­ty­vią mąs­ty­se­ną ska­ti­nan­čias prie­mo­nes (me­di­ta­ci­ją, spe­cia­lius kvė­pa­vi­mo pra­ti­mus ir kt.), bet man jų ne­pri­rei­kė. Per dvi sa­vai­tes skaus­min­gas in­fil­tra­tas strė­no­se iš­si­sklai­dė ir kū­nas bu­vo iš­va­ly­tas nuo jų. Aiš­ku, man pa­leng­vė­jo – to iki šio­lei ne­pa­si­se­kė pa­da­ry­ti nė vie­no­je sa­na­to­ri­jo­je. Ajur­ve­di­nis gy­dy­mas pa­tvir­ti­no ma­no įsi­ti­ki­ni­mą apie jo tiks­lin­gu­mą in­teg­ruo­ti į mo­der­nią me­di­ci­ną, ypač at­ku­ria­mą­jį gy­dy­mą. Jis ne­su­ke­lia ša­lu­ti­nių po­vei­kių, ga­li bū­ti de­ri­na­mas su ki­tais gy­dy­mo bū­dais ir tai­ko­mas tam tik­roms li­goms gy­dy­ti.