EKOLOGIJA: Situacija Lietuvoje

Moderators: Rolandas, Visi tvarkytojai

Post Reply
Neringa
Posts: 590
Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
Location: Vilnius

EKOLOGIJA: Situacija Lietuvoje

Post by Neringa »

Gamta
Gamta ir gamtosauga Lietuvoje: gerų žinių daugiau negu blogų
2006-06-12

(šaltinis: http://www.bernardinai.lt/index.php?-850971747)


Ūkininkai viščiukus skaičiuoja rudenį, o gamtos sergėtojai savo laimėjimus ir praradimus paskelbia birželį, per Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną.

Praėjusių metų gamtos ir gamtosaugos būklės rodiklius skaičiavo ir trumpas išvadas pateikė beveik pusšimtis Aplinkos ministerijos specialistų.

Klimatas sparčiai šiltėja

Klimatas Lietuvoje pastaraisiais metais šiltėja: 2005 metais vidutinė oro temperatūra buvo 0,7 laipsnio aukštesnė už vidutinę daugiametę normą ir siekė 6,9 laipsnio.

1999-2005 metų laikotarpis buvo audringiausias per pastaruosius du šimtmečius. 2005-aisiais ties Palanga jūros bangos prarijo 7 hektarus pakrantės. Atskiruose Kuršių nerijos ruožuose kasmet prarandama po 1-2 metrus pakrantės, o kai kur buvo nuardyti net 3-5 metrai apsauginio kopagūbrio.

Pietiniuose ir vakariniuose rajonuose keturias rugpjūčio dienas lietus taip pylė, kad mėnesio kritulių norma buvo viršyta 3 kartus.

2005 metais mūsų šalį ypač ilgai spinduliais lepino saulė - 2049,2 valandos, arba 268 valandomis ilgiau už daugelio metų vidurkį.

Galbūt be reikalo kai kurie žmonės Baltijos jūrą prie mūsų šalies krantų vadina šalta: meteorologų duomenimis, jau keletą dešimtmečių vidutinė metinė vandens temperatūra Kuršių mariose ir Baltijos jūros pakrantėje yra aukštesnė už daugiametį vidurkį.

Dulkių debesys pavasarį

Pagrindinių atmosferos teršalų - kietųjų dalelių, azoto dioksido, švino ir benzeno vidutinė metinė koncentracija pernai neviršijo kritinių ribų.

Tačiau Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatyta paros vidutinė kietųjų dalelių koncentracijos riba miestuose buvo viršijama neretai, ypač Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Daugiausia kietųjų dalelių miestuose pasklinda pavasarį, kai gatvėse tirpsta purvinas sniegas.

Kiek Lietuva išmeta į atmosferą vadinamųjų šiltnamio dujų, t.y. teršalų, nuo kurių oras šiltėja tarsi šiltnamyje? Mūsų šalis yra pasirašiusi tarptautinį Kioto protokolą, kuriame įsipareigojo šių dujų kiekį mažinti. 1990 metais leistina riba buvo viršyta - tais metais į atmosferą buvo išmesta daugiau kaip 50 milijonų tonų šiltnamio dujų.

Sumažėjus pramonei bei pabrangus energijos ištekliams, šiltnamio dujų išmetimų pradėjo mažėti: 2002 metais šių dujų išmesta tik 14,5 milijono tonų - trečdalis 1990 metų kiekio. Pastaraisiais metais šiltnamio dujų išmetama jau kiek daugiau, pavyzdžiui, 2004 metais - 20,3 milijono tonų. Tačiau Kioto protokole nubrėžtoji riba (apie 48 milijonai tonų) dar toli.

Vienas pagrindinių Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos tikslų - kad energetika ir transportas naudotų daugiau atsinaujinančių energijos išteklių. Įsipareigota iki 2020 metų šių išteklių dalį bendrame energijos balanse padidinti 15 proc. Tačiau kol kas iš vietinių ir atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudaro tik 8 proc. bendrosios energijos. Antai biologiniai degalai 2005 metais sudarė tik 0,06 proc. bendro sunaudotų degalų kiekio.

Upės apsivalo lėtai

Šalies upės palyginti su sovietiniais laikais dabar šiek tiek švaresnės - mažiau trąšų ir pesticidų patenka iš žemdirbystės laukų, be to, daugelyje miestų ir miestelių veikia nuotekų valymo įrenginiai. Ir vis dėlto 2005 metais vanduo, kuriame teršalų (azoto, amonio azoto, nitratų, fosforo, fosfatų) kiekis neviršijo didžiausių leistinų koncentracijų, buvo tik 36 proc. tirtų upių vietų.

Pagal biologinius vandens rodiklius tyrėjai šalies upes įvertino taip: labai švarus vanduo buvo 4 proc. tirtų upių, švarus - 63 proc., vidutiniškai užterštas - 30 proc., užterštas - 3 proc., labai užterštas - 0,3 proc. Švariausios upės - Šventoji (Rytų Lietuvos) ir Žeimena, labiausiai užterštos - Mūšos-Nemunėlio ir Šešupės baseinuose.

Kuršių marių eutrofikacija (užžėlimas) nebedidėja. Baltijos jūroje prie mūsų krantų 1998-2005 m. bendrojo azoto vidutinė koncentracija sumažėjo apie du kartus.

Tačiau Baltijos vandenyje padaugėjo naftos angliavandenilių, ypač - prie Būtingės terminalo bei tose vietose, kur iš laivų išpilamas gilinamo uosto gruntas.

Per pastaruosius šešerius metus šalyje pastatyta arba rekonstruota nemažai nuotekų valymo įrenginių, todėl nevalyto arba nepakankamai apvalyto nutekamojo vandens srautai sumažėjo. 2005 m. buvo išleista

135,5 mln kubinių metrų apvalytų iki nustatytų normų nuotėkų, arba 27 proc. daugiau negu 2004 metais.

Senų pesticidų nebeliko

Didžiausia komunalinių atliekų dalis - buitinės atliekos. Jos 2004 m. sudarė 77 proc. komunalinių atliekų. Vienam gyventojui per metus Lietuvoje tenka 389 kg komunalinių atliekų (Latvijoje - 311 kg, Estijoje - 449 kg).

Dauguma - net 86 proc. - komunalinių atliekų Lietuvoje išgabenama į sąvartynus.

Vis daugiau antrinių žaliavų perdirbama ir panaudojama. Net 63 proc. padidėjo plastiko, 50 proc. - stiklo, 23 proc. - popieriaus atliekų perdirbimas, metalo atliekų - 2 proc.

2005 metais šalyje pagaliau nebeliko sandėlių su senais pesticidais. Per 2002-2005 metų laikotarpį iš 40 šalies rajonų esančių 117 sandėlių į Vokietiją buvo išgabenta ir ten nukenksminta 3190 tonų pesticidų. Daugiausia šių atliekų išvežta iš Marijampolės apskrities pesticidų sandėlio Kazlų Rūdoje (513 t) ir Šilutės rajone buvusių dviejų sandėlių (226 t).

Miškų plotas nemažėja

Valstybinės miškų apskaitos duomenimis, miškų plotas Lietuvoje nuolat didėja - naujų miškų įveisiama žemės ūkiui netinkamose ar nenaudojamose žemėse, dalis šių žemių apauga savaime. 2006 m. sausio 1 d. mišku apaugusios žemės Lietuvoje buvo 2,12 mln. ha - 32,5 proc. šalies teritorijos. Tai 2,2 proc. daugiau negu 1998 metais.

Pastaruoju metu nerimą kelia ąžuolų ir uosių būklė - šie medžiai daug kur džiūsta.

Valstybiniuose miškuose kirtimų apimtys pastaraisiais metais beveik nedidėja. Antai 2005 m. valstybiniuose miškuose buvo pagaminta 3,6 mln. kubinių metrų medienos - tiek pat, kaip 2004 m. Privačiuose miškuose 2005 m. buvo pagaminta apie 2,6 mln. kubinių metrų medienos.

Šalies eksploataciniuose miškuose, kurie sudaro didžiąją girių dalį, per metus 1 hektare priauga apie 6,4 kubinio metro medienos, o iškertama apie 4,3 kubinio metro - taigi medienos prieaugis didesnis nei iškertama.

Neteisėtų kirtimų skaičius 2005 m., palyginti su 2004-aisiais, sumažėjo net 42 proc. 2005 m. nustatyta 1177 neteisėtų kirtimų, kurių metu iškirsta 15 tūkst. 756 kubiniai metrai medienos. Daugiausia tokių kirtimų nustatyta privačiuose miškuose: juose neteisėtai iškirsta 13 tūkst. 41 kubinis metras medienos.

Baltija žuvims nebemiela

Mažėja verslinės žūklės laimikiai. Dėl intensyvios verslinės žūklės Baltijos jūros priekrantėje gerokai sumažėjo otų ir upinių plekšnių. Neteisėtai naudojamais smulkesnių, negu leidžiama, akių tinklais išgaudomi žiobrių, starkių bei kitų žuvų jaunikliai.

Tačiau mūsų vandenyse šiek tiek gausėja lašišų ir šlakių. Ichtiologai tikina, kad 2005 m. rudenį per Kuršių marias neršti į mūsų upes migravo 5500 lašišų ir 7700 šlakių - keletą kartų daugiau negu 2003 metais.

Žemės gelmių staigmenos

Karstinis procesas - kai požeminiai vandenys išplauna žemės gelmes ir ji įgriūva - Biržų ir Pasvalio krašte vis dar vargina žmones, tačiau jau kiek mažiau. Biržų regioniniame parke 2000 metais atsirado 56, o 2005 metais - 34 naujos smegduobės.

2005 metais šalies saugomose teritorijose buvo užfiksuoti 157 savavališkų statybų atvejai, daugiausia - Vilniaus apskrityje. Antroji vieta tenka Klaipėdos apskričiai, kurioje yra Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Pajūrio regioninis parkas. Mažiausiai savavališkų statybų aptikta Šiaulių apskrities saugomose teritorijose.

2005 metais sumažėjo ekstremalių situacijų ir kitų gamtai pavojingų įvykių. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija užregistravo 11 ekstremalių situacijų - trigubai mažiau negu 2002 m.

Kokių aplinkosaugos pažeidimų daugiausia? 2005 metais nustatyti atmosferos apsaugos pažeidimai sudarė dešimtadalį visų aplinkosaugos pažeidimų, maždaug tiek pat užfiksuota ir vandens apsaugos pažeidimų. Kraštovaizdžio apsaugos pažeidimai siekė apie 8 proc. Likusią dalį sudarė gyvūnijos ir miško apsaugos pažeidimai. Tarp pastarųjų dauguma (85 proc.) - žvejybos taisyklių nesilaikymas. Medžioklės taisyklių nepaisymai sudarė 10 procentų.

Parengta "Lietuvos žinioms" bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija
jasmin
Posts: 653
Joined: Thu 05 22, 2003, 17:17

Post by jasmin »

Besidomintiems įvairiomis ekologinėmis temomis:


EKO(b)logas
http://ekoblogas.wordpress.com/ - ekologiškai švarios žinios



Laikraštis "Žalioji Lietuva" (nuo šiol jį galima gauti PDF formatu elektroniniu paštu nemokamai)
http://www.zalieji.lt/akcijos/show/ZL_prenumerata



Laikraštis "Ozonas". "Ekologiško gyvenimo būdo leidinys"
http://www.ekologija.lt (arba http://www.meniu.lt/downloads/documents ... 1_2006.pdf (pilotinis numeris))
Rolandas
Posts: 101
Joined: Tue 01 21, 2003, 3:50
Location: kažkur anapus

Post by Rolandas »

Taip pat besidomintiems(čioms) siulau pasiskaičiuoit kiek elektros (=kuro) sunaudoja kompiuteriai kuriais skaitote ir rašote :) Ir kiek tai teršia gamta :lol:
jasmin
Posts: 653
Joined: Thu 05 22, 2003, 17:17

Post by jasmin »

Visi turi savų nuodėmių.


Tiksliau reikėjo rašyti - nesidomintiems. Jei niekas nesikeis, tokios temos darysis vis svarbesnės. O aš to nenoriu.
Rolandas
Posts: 101
Joined: Tue 01 21, 2003, 3:50
Location: kažkur anapus

Post by Rolandas »

:lol: :roll:
kamala
Posts: 101
Joined: Wed 11 27, 2002, 12:21
Location: Klaipeda

Ekologija

Post by kamala »

Kaskodel mazai kas kalbedami apie ekologija paliecia pagrindine problema, del kurios isvis iskilo sis klausimas
O tai paprasciausia per didelis zmoniu kiekis pasaulyje
Jei bus isspresta kiekio rybojimo problema, tai nereikes jokio vegetarizmo, nei kitokiu laikinu priemoniu kurios vis tiek problemos nesprendzia
Net ropes valgydami mes suniokosime planeta jei dauginsimes be galo
Reikalinga programa viena seima-vienas vaikas , iki gyventoju sumazetu iki kokio milijardo, o Lietuvoje milijono butu per akis
Irute
Posts: 238
Joined: Wed 03 26, 2003, 2:58
Location: Kaunas

Post by Irute »

Kamala, puiki idėja, kaip sumažinti žmonių skaičių žemėje, iškelta Daniel Quinn knygose "Izmaelis" ir "B-istorija", pasiskaityk :wink:
Dievo karys
Posts: 398
Joined: Mon 07 25, 2005, 5:37

Post by Dievo karys »

>Jei bus isspresta kiekio rybojimo problema, tai nereikes jokio vegetarizmo, nei kitokiu laikinu priemoniu kurios vis tiek problemos nesprendzia


Vegetarizmas laikina priemone?
Biblijoje parasyta kad Dievas zmogui dave valgyti vaisius tam kad zmogus gyventu amzinai ir nemirtu.
as suprantu kad jus atstovaujate mirties kulta, bet kodel visiems turi rupeti jusu mirties kultas
kamala
Posts: 101
Joined: Wed 11 27, 2002, 12:21
Location: Klaipeda

Post by kamala »

Tai, kad nesu ten kaskokio kulto salininkas, net kas tai yra nezinau
Tiesiog nekisu galvos i smeli kaip strutis, o stengiuosi ivardinti pagrindine problema del ekologijos, zinoma taip, kaip as ja suprantu.
O vegetarizmas man nera nei blogai nei gerai, kas tuo domisi tai tegul, man tai netinka
Beje Kristus ir zuvi daugino ir dalino, ne tik duona
Vistik koks 50 milijardu zoles valgytoju mano galva vistiek nuniokotu planeta :D
kamala
Posts: 101
Joined: Wed 11 27, 2002, 12:21
Location: Klaipeda

Post by kamala »

Zinoma mesedziai niokoja planeta, beje kaip ir vegetarai
Todel as ir kalbu apie zmoniu skaiciu
koks 10 mlj. mesedziu prazutingi planetai kaip ir koks 50 mlj. vegetaru.
Butent todel vegetarizmas tik laikina priemone atitolinanti planetos sunaikinima
Beje tai ir nereali priemone, nes zmomes nepasirenge atsisakyti mesos, jie net nepasirenge atsisakyti skalbimo milteliu, muilo,masinu ir saldytuvu
Dievo karys
Posts: 398
Joined: Mon 07 25, 2005, 5:37

Post by Dievo karys »

mesedziai nieko neniokoja
jie palaiko pasaulinio zudymo masina

jeigu kazkas kazka siandien nuzude vadinasi kamala kalta

nieko tokio, kamala veliau ar anksciau mirs ir nebeatgims, ir tada baigsis kraujo ir zudyniu era zemeje
Dobė
Posts: 675
Joined: Mon 09 26, 2005, 8:58
Location: Vilnius

Post by Dobė »

kamala wrote:Zinoma mesedziai niokoja planeta, beje kaip ir vegetarai
Todel as ir kalbu apie zmoniu skaiciu
koks 10 mlj. mesedziu prazutingi planetai kaip ir koks 50 mlj. vegetaru.
Butent todel vegetarizmas tik laikina priemone atitolinanti planetos sunaikinima
Beje tai ir nereali priemone, nes zmomes nepasirenge atsisakyti mesos, jie net nepasirenge atsisakyti skalbimo milteliu, muilo,masinu ir saldytuvu
na, manau, kokie 10 dalyvių per abu forumus jau yra tam pasirenge, tai gal per visą Lietuvą susidarytų visgi koks 100 tokių pasirengusių atsisakyti to, ką išvardinai. na, o kiek jų dar visame pasaulyje yra? kad ir mažuma palyginti, bet vis šis tas, ir man nuo to smagiau. planeta, vegetarizmas, milijonai, milijardai ir t.t. - tai tik žodžiai. jei tiki, kad tavo konkretūs veiksmai gali įtakoti tavo ir visos žemės ateitį, pradėk veikti, o jei netiki, tai puotauk ir lauk pasaulio pabaigos :wink: :mrgreen: :lol:
kamala
Posts: 101
Joined: Wed 11 27, 2002, 12:21
Location: Klaipeda

Post by kamala »

Zinoma Dobe esi visiskai teisi
Todel as ir darau kaska, todel ir cia rasau
Vienas kitas perskaitys ir susimastys gal ar toli nueisim taip besidaugindami, ar verta balsuoti uz politikus kurie to nesuvokia ir zada lengvatas daugiavaikems motinoms.
Ziurek lasas po laso ir zmoniu samone ims keistis ir tureti daug vaiku bus geda
Zinoma mes ismokyti mastyti inertiskai, bet tikiu, kad po truputi viskas keisis :D
Vileine
Posts: 193
Joined: Fri 04 08, 2005, 9:34
Location: Kaunas

Post by Vileine »

Kamala, man kažkodėl atrodo, kad ne ten ieškai problemų sprendimo. Negi manai, kad vaikų skaičiaus mažinimas pagerins ekologinę situaciją? Tada Kinija būtų pirma pagal ekologinius rodiklius. Deja, ji tampa vienu iš didžiausių teršėjų pasaulyje. Esmė ne žmonių kiekyje, o vartotojiškame požiūryje. Pažvelkime į reklamas - absoliuti dauguma jų yra bereikalingo šlamšto kišimas, bandymas įrodyti žmogui, kad be šito gamintojo produkcijos neišgyvensi arba mažų mažiausiai būsi nemadingas, provincialus. Daug žmonių pasikabina ant tokio primityvaus kabliuko, o paaugliai ypač. Tam š..., kurio iš tiesų visiškai nereikia, pagaminti sukurta didžiulė pramonė, kurios šalutiniai produktai teršia gamtą.
Globaliai žiūrint vienintelis problemos sprendimas tegali būti - savęs ribojimas. Tik kokių kataklizmų reiktų , kad žmogus pagaliau priimtų tokį nepopuliarų sprendimą ir pradėtų juo vadovautis?
Dobė
Posts: 675
Joined: Mon 09 26, 2005, 8:58
Location: Vilnius

Post by Dobė »

kamala wrote:Zinoma Dobe esi visiskai teisi
Todel as ir darau kaska, todel ir cia rasau
Vienas kitas perskaitys ir susimastys gal ar toli nueisim taip besidaugindami, ar verta balsuoti uz politikus kurie to nesuvokia ir zada lengvatas daugiavaikems motinoms.
Ziurek lasas po laso ir zmoniu samone ims keistis ir tureti daug vaiku bus geda
Zinoma mes ismokyti mastyti inertiskai, bet tikiu, kad po truputi viskas keisis :D
Beje, Kamala, Lietuvoje gimstamumas - mažas, tai ar tu čia apie Kiniją rašei :wink: na, bet iš tiesų, kažkaip keistai tu apie tą "dauginimąsį" ir apie tai, kad daug vaikų turėti gėda. taip, gėda, jei gimdai juos tik dėl pinigų kaip koks robotas, jei esi asociali ir nesugebi jais pasirūpinti. tai ir nebalsuokim už tuos politikus, kuriems tiek ir rūpi krašto ateitis, kad tokiais pažadais rinkėjus vilioja.
O mylintiems tėvams, kurie patys yra fiziškai ir dvasiškai stiprūs, turėti vaikų yra didelė palaima ir Dievo malonė - jokia gėda. juk vaikai - tai gyvenimo džiaugsmas, laimė šeimoje. nejau pati nenorėtum turėti vaikų :?:
pažiūrėk, Europoje jau ir normali šeima tuoj bus retenybė (isškyrus emigrantus) Taigi, žiūrėkim į problemą iš esmės - apribojus gimstamumą, visgi lieka daug kitų veiksnių, kurie prisideda prie ekologinės katastrofos (pramonė, teršalai, atliekos ir pan.). Ir tikrai - vartotojiškumas šia prasme yra pirmutinėje vietoje . todėl man atrodo, kad daug svarbiau yra šviesti žmones ekologiniais klausimais ir ne tik. O čia jau ugdymo, auklėjimo dalykas. Jei visi teisingai suvoktų vertybes, ekologinių ir kitų problemų būtų mažiau :)
Post Reply