Lazarevo paskaita

Moderatoriai: Rolandas, Visi tvarkytojai

Skelbti atsakymą
Toltik
Pranešimai: 580
Užsiregistravo: Pen 10 28, 2005, 9:56
Miestas: Laisvės oazė
Susisiekti:

Re: Lazarevo paskaita

Standartinė Toltik » Pir 02 25, 2008, 14:14

upone rašė:Žmogus savo viduje turi viską, ko reikia. Jokio išorinio pasaulio, o tuo labiau "meilės erdvių", jam nereikia.
Niu aš tai nesutinku su tokia ideologija. Žmogus mano nuomone ne tik tai kas jis viduje, jis yra visuma.. Visuma savo vidinių savybių ir jį supančios aplinkos, jis kartu ir mikro ir makro kosmosas ir saveikauja su viskuo. Todėl mano nuomone svarbu kokia aplinka tave supa, aplinka teikia kitimą ir veiksmą, be jos kitimas vyktų labai lėtai ir gal net neįdomiai..
Man šis teiginys panašus į fizinio pasaulio neigimą ir sumenkinimą.. Nepatinka man taip :).. Aš už tai kad graži aplinka stimuliuoja grožį žmogaus viduje, susišaukia ir rezonuoja jame, taip pat kaip ir nepatraukli-užteršta irgi rezonuoja kiekvienam iš mūsų..

Asmeniškai man skauda matant ir suvokiant, kad upė teka užteršta ir kad gyvūnija joje merdi, gyvena labai prastom salygom, kai į tai nekreipiu dėmesio, tada galiu pastebėti kaip nepriklausomai nuo jos užterštumo laipsnio joje atsispindi dangus, nors ir jis neretai atspindyje būna parudavęs.. Aplinka man dažnai diktuoja būsenas, veikia tiek psichiškai tiek fiziškai.. Prisikvėpavus dulkėto ir su išmetamosiomis automobilio dujomis oro kažkodėl pavargstama ir mintis stoja, norisi ilsėtis ir mažiau veikti.. kai nuvažiuoju į sodybą ir prisikvėpuoju šilynų oro be didžiulio kiekio kenksmingų elementų tai norisi veikti (žinoma ne tik tas veikia...). Todėl iš savo asmeninio pavyzdžio galiu pasakyti, kad bent man aplinka svarbu.. Žinoma ji nėra apsoliutus rodiklis, bet daro daug įtakos. Kiekvienam gal skirtingai.. Vienam gal 50 procentų, kitam 10, trečiam 90.. Priklauso viskas manau nuo žmogaus samoningumo ir troškimų.. ir dar daug ko ;) kaip ir visada :)..

Ramuma
Pranešimai: 223
Užsiregistravo: Sek 09 03, 2006, 15:27
Miestas: Rokiškis
Susisiekti:

Re: Lazarevo paskaita

Standartinė Ramuma » Šeš 03 01, 2008, 5:44

O dabar aš nesusipratėliu pabūsiu... Paveikslėlis
Basta rašė:sielą kaip amžiną meilės dalelę ar sielą kaip energetinį tos dalelės apvalkalą, kuris kuria kūną.
Siela apsivelka sielužę, ar kaip?

Koks skirtumas tarp dvasios ir sielužės? Arba kitaip, kuom skirias siela ir dvasia, ar čia tas pats? Paveikslėlis
Mes esame vaikai didžiulėje Žemėje...
Mes teesame žaislai suaugusių pasaulyje...

Ramuma
Pranešimai: 223
Užsiregistravo: Sek 09 03, 2006, 15:27
Miestas: Rokiškis
Susisiekti:

Re: Lazarevo paskaita

Standartinė Ramuma » Sek 03 02, 2008, 6:14

Ačiū, Bastute.

O aš maniau, kad Dvasia- tai Gyvastis(Gyvybės energija, anot V.Megre), kuri esti visuose ir visame kame.
Rytuosna, ten toli kažkur, vadina Tai prana, ir neretai svetelio "Yogas" koks paklausia: "Šendie pranos jamam ant sveikatos? A?(Pranayama)".
Paveikslėlis
Sėkmužės Jums! Paveikslėlis
Mes esame vaikai didžiulėje Žemėje...
Mes teesame žaislai suaugusių pasaulyje...

Ramuma
Pranešimai: 223
Užsiregistravo: Sek 09 03, 2006, 15:27
Miestas: Rokiškis
Susisiekti:

Re: Lazarevo paskaita

Standartinė Ramuma » Pir 03 03, 2008, 3:28

Dabartinės Lietuvių Kalbos Žodynas(leidykla "Mintis" 1792m)
dvasia- tai kas iškvepiama, išdvesiama, kvapas, oras iš burnos; psichinės žmogaus jėgos kaip veikimo akstinas; perk. tikroji prasmė, esmė; mitologijoje, religijoje ir idealistinėje filosofijoje- įsivaizduojama bekūnė būtybė, siela, vėlė.
Seniau, senoliai dar sakydavo: dvasuoti(kvėpuoti) tyru oru malonu...

Paveikslėlis

Čia net temelė nauja išeina, kažkas apie Trejybę... Paveikslėlis
Mes esame vaikai didžiulėje Žemėje...
Mes teesame žaislai suaugusių pasaulyje...

Ramuma
Pranešimai: 223
Užsiregistravo: Sek 09 03, 2006, 15:27
Miestas: Rokiškis
Susisiekti:

Re: Lazarevo paskaita

Standartinė Ramuma » Tre 03 05, 2008, 5:01

O man patiko Bastutės išsakytos mintys. Nuoširdžios.

Tik papildžiau Dvasios reikšmes, nes kiek supratau buvo paminėta dvasia, kaip vėlė(dušelė). Ir šiam apibrėžimui pritariu.

Kas dėl sielužės... "Mokslinininkai" turi terminus ir vienas toks- tai pasąmonė. Kiek pastebiu šis terminas artimas sielai.
Tačiau pasąmonės apibrėžimas labai primityvus ir neišsamus pasitaikė(kito neradau):
pasak Sigismund Schlomo Freud
pasąmonė- tai primityvių instinktų, emocijų, socialiai neprimtinų idėjų, siekių, trauminių atsiminimų, suvoktų dalykų „talpykla“, kurie per sąmonę pateko ir įsitvirtino joje. Pasąmonės turinys nebūtinai vien tik neigiamas. Pasąmonei nėra svarbi logika, laikas, erdvė, racionalūs dalykai. Pasąmonė labiausiai atsiskleidžia sapnuose, nes pasąmonės kalba yra vaizdas. Nepaisant valios pastangų, vaizdiniai negali iškilti sąmoningai.
Paveikslėlis Paveikslėlis
Mes esame vaikai didžiulėje Žemėje...
Mes teesame žaislai suaugusių pasaulyje...

Skelbti atsakymą