Ką daryti? (kaip padėti merginai)

Dino · Post by **Dino** » Tue 10 28, 2003, 22:53

Sveiki,

Si savaitgali sveciavausi Vilniuje, norejau susitikti su kuo nors taciau neturejau laiko

. Bet kai ka sutikau, kas is pradziu man sukele nekoki ispudi, be to po supratau.... Vienzo sutikau tokia mergina, studente ji, pirmakurse, itin figuringa ir itin grazi mergina, vaikinu demesys jai itin didelis, bet... Is pradziu galvojau, kad pana tokia ir tera, tesirupina isvaizda ir taip toliau. Bet va taip gavosi, kas mes siek kartu su draugais susede, atsigereme vyno. Ir ji atsidure salia manes. Na viskas lyg ir gerai, bet... ir vel bet... Ji pradejo verkti, pradejau aiskintis kodel, pasake, kad jai yra labai sunku, jog ji yra labai jautrus zmogus. Atseit jai atsibodo, kad prie jos visi lystu ir taip toliau. Jai atsibodo, kad ja visi laikytu tik tokia kuriai rupi vien atrodyti graziai.
Isgirdes tai, net nezinojau ka pasakyti, kadangi meluoti nemegstu tai ir nepuoliau jai aiskinti, kad ji nesudaro tokios ir tokios nuomones, o tada siek tiek veliau ji vel apsiverke, teigdama kad as manau jog ji yra ispuikele ar kazkas tokio. As tylejau... nezinojau ka pasakyti, tik siaip taip nuraminau. Gaila taciau mus skiria daugiau nei 300 km, dabar as manau kad ji vel bus apspista vaikinu ir viskas tekes kaip ir anksciau. bet as manau, kad jai to nereiktu. Taciau net neisivaizduoju kaip jai padeti. Noreciau ir susildyti ir atverti akis, bet nezinau kaip

. Gal ka patarti galetumete? Tiesiog yra labai sunku zmogu isplesti is sios SISTEMOS, labai sunku... Tiesa as nesieku kad ji taptu mano mergina ar kazkas tokio, tiesiog tai jau kelintas zmogus kuriam labai labai noriu padeti, bet nerandu budu kaip.

Mindaugas · Post by **Mindaugas** » Tue 10 28, 2003, 23:55

Sveikas byvi,
rimtą temą iškėlei.
Patarimų tikrai neduosiu, nes pats nežinau, man tai yra klausimas taip pat.
Pačiam norisi padėti ne tik sau, bet ir kitiems. Bet kito manau nepriversi.

Iš tavo pasakojimo supratau, kad tą merginą užgožia įvaizdis kuris susikūrė. o tuo metu kai ji verkė ir kalbėjo Tau, tai verkė žmogus, o ne įvaizdis.

Įtariu žmones atverčia nuoširdus tiesus bendravimas. T.y. kai kalbi tai kalbi su žmogumi, o ne su jo kauke ar įvaizdžiu nesvarbu kaip pavadintume. Bet ne visada.

Kažkodėl man iškilo ta situacija su Anastasijos seneliu ir mergina kuri rukė, paskui paprašė perimti cigarete į dešine rankyte. Ir mergina pasikeitė pameni?

Atsakymo nežinau.... Bet gerai, kad apie tai kalbi ir mąstai.

Ir dar manau čia daugelio gražių panelių problema. Ir pačios dėl to kankinasi ir nieko padaryti negali.

Lina · Post by **Lina** » Tue 10 28, 2003, 23:55

Buk jos draugu. Jei ji tau taip atsivere, vadinasi jai tikrai labai sunku ir ji yra labai vienisha. Tikras draugas jai labai padetu. turbut tavyje ji izvelge toki. Manau turi jos telefona ar e-mail, tad bendrauti galima ir be 300 km. vaziavimo. Sekmes.
Dar pridesiu: jei kalbeti apie ivaizdi, tad jai reiketu patarti maziau demesio skirti savo ishvaizdai: susishukuoti paprasciau, kaip jai patogu, o ne kitiems, bei apsirengti patogiai ir negalvoti apie ivaizdi, o nukreipti savo mintis i kitas vertybes. Beje, kaip ji buvo apsirengusi ? Kaip atrode ?
kur ja sutikai ? Tie elementai irgi labai svarbus, kad ka galetum patarti.

Mindaugas · Post by **Mindaugas** » Wed 10 29, 2003, 0:17

Ir dar man atrodo, kad tu intuityviai žinai kaip ir ką daryti.
Bet norisi patvirtinimo iš kitų. Bendro recepto nėra manau. Sekmės

Dino · Post by **Dino** » Wed 10 29, 2003, 0:29

Skaitau ir bega asaros... Email'o dar neturiu... Bet greit turesiu, cia ta tikrai zinau. Del isvaizdos, kai sveciavausi, vakare ji nusivale makiaza visa... Tada supratau, kad reiskia tikras grozis, tas sluoksnis chemijos tik paslepe tai. Apsirengusi buvo madingai, kaip ir visos siuolaikines panos, kurios nori buti grazios. Bet nemanau, kad jai taip paprastai pasakysi kad reikai daryti kitaip, ji apie Anastasija nieko beveik negirdejo tik is vienos mano drauges lupu truputi. Jei placiau papasakoti tai buvo taip:
Su draugais sugalvojom, kad reikia nulekti i InfoBalt'a, planavau apsistoti pas studente, pirmakurse, is mano miestelio. Taip ir padariau, zinojau, kad ji gyvenima su viena mergina kartu, taip pat zinojau, kad ta kambarioke yra grazi, nes maciau nuotrauka, taciau ka realiai pamaciau, nelabai man patiko, bet kaip ir sakiau, makiazia nusieme ir viskas kazkaip PASIKEITE... Na o kita diena tai jau pasakojau. Net nezinau, kazkada isivaizduodamas zmogu kuriam noriu padeti, bandziau kazkaip perteikti savo siluma, taciau abejoju ar bent kiek pavyko, nes net nezinau kai tai tiksliai daryti.

P.S. Tiesa Mindaugai del tos istorijos is knygos apie seneli, taip atsimenu, bet galvoju, kad jis ir tik tiek zmones, kurie sugeba taip daryti, sugeba zmogui ivaizdi panaikinti.

Ingrida · Post by **Ingrida** » Wed 10 29, 2003, 9:04

Klausimėlis toks. O toji mergina prašė pagalbos?

Kažkurioj knygoj rašoma, kad ne pamokslaut reikia, o savo gyvenimo pavyzdžiu parodyt kelią į laimę ( kažkaip panašiai ).

Dino · Post by **Dino** » Wed 10 29, 2003, 9:12

Ne, deja tiesiogiai neprase, bet matosi, kad tos pagalbos jai reikia...

glesum · Post by **glesum** » Wed 10 29, 2003, 9:29

As manau, kad mes visi turime sugebejima bendrauti su zmogumi neatsizvelgiant i jo kauke... Tam kazko ipatingo nereikia... tik tyros sielos ir blaivaus proto... vynas cia aisku ne i nauda...

Ingrida · Post by **Ingrida** » Wed 10 29, 2003, 11:21

O tada, manau, yra būtina palaukti, kol žmogus pats paprašys pagalbos. Juk mes kiekvienas turime savo kelią, savo akmenukus, savo saulytes. Ir kievienas savaip įveikiam akmenukus, savaip į saulę kylam. Ir niekas neturi teisės kištis į tą nuostabų ieškojimų kelią, negalima kaišiot pagalvėlių.

Ir graudentis nereikia, kam tos ašaros. Geriau sumintyt, kaip savo kely daugiau saulytės padaryt, savo pavyzdžiu, savo pasikeitusiu laimingu gyvenimu parodyt, kad gyvenimas yra puikus, nuostabus.
Tarybiniais laikais knygos mus auklėjo, kad reikia rūpintis tik kitu, tik kitų bėdomis gyvent. Ir per tą kito rūpestį, pats žmogus vis aklavietę prieina.
Kaipgi gali padėt kitiems, jei pats dar nesi laimingas, dar nežinai laimėn kelio.
Vat pakilsi kelis žingsnius link saulės, išsilaikysi ten pakankamai ilgai ir kai jau tvirtai žinosi, jog jokie nemalonumai nebesugražins atgal į šešėlį, vat tada, vat toj konkrečioj srity ir galėsi kažkam padėt.

Vynas. Anastasija sako, jog alkoholis išlaisvina jausmus, kai žmogus pats to nesugeba padaryt.

glesum · Post by **glesum** » Wed 10 29, 2003, 11:46

Jausmus vyno pagalba reika laisvinti tiems, kurie patys nesugeba to padaryti... beto, gerai jei tie islaisvinti jausmai grazus, o jei issilaisvina pyktis, agresija

...
Nenoriu, kad mane valdytu vynas, o ne as pati. As savo kuno savininke, ar vynas, ka

?
Nors siaip, tai as neturiu teses kalbeti, bo niekad girta nebuvau...

Mindaugas · Post by **Mindaugas** » Wed 10 29, 2003, 12:04

Ingrida wrote:
O tada, manau, yra būtina palaukti, kol žmogus pats paprašys pagalbos. Juk mes kiekvienas turime savo kelią, savo akmenukus, savo saulytes. Ir kievienas savaip įveikiam akmenukus, savaip į saulę kylam. Ir niekas neturi teisės kištis į tą nuostabų ieškojimų kelią, negalima kaišiot pagalvėlių.

Hmm, o kaip su Vladimiru ir Anastasija?
Anastasija juk nelaukė kol paprašys, o tiesiog ištraukė iš liūno savo meile ir išmintim. Taigi noras jei žmogui toks kyla tai kodėl gi nenorėti? O gal įsiliepsnos meilė? O gal čia tik situacija į kitą etapą? O gal ir ne. neaišku.

Na dėl vyno.. Nebegeriu nei lašo gal kokius 5-6 metus, bet tikras atsipalaidavimas nebūna dažnai, va praeita penktadienį kai buvau klube Vilniuje susitikau su draugais su Tevu ir t.t.
Taip atsipalaidavau, kad net spalvų spektras šiek tiek pasikeitė, ir labai nustebau savo laisvumu.

Aišku išgėrus tokio kaifo nepajausi. Bet jei pajausi be vyno ar k.t. tai jau nebenorėsi.

Taigi manau negalima tiesiog per vieną dieną pasikeisti, nors galima

Bet turi gerai jaustis...

Kipshas · Post by **Kipshas** » Wed 10 29, 2003, 13:17

>Anastasija juk nelaukė kol paprašys

musu postapokalipsiniame pasaulyje Anastasija turi visus zmogui budingus sugebejimus
tai ir yra musu prasymas
mes tukstancius metu kartojome "Dieve padek", "Dieve isgelbek", milijonai zmoniu kartojo. tai kartojama kiekviena minute pasaulyje
su kiekvienu pakartojimu dalelyte energijos iseina....

ir stai visos dalelytes susikaupe ir grizo!!! Anastasija negali mums nepadeti, mes ja per daug ilgai kvieteme kad ji galetu taip paprastai nusisukti ir nueiti sau.
pries tai energija grizinejo Budos, Kristaus, Mahometo pavidalais. sie zmones laimejo musi bet pralaimejo kara.
Anastasija pasitaruke is musio lauko ir laimejo kara! kiek gi galima ji pralaimeti.

o zyniams as blogo nelinkesiu, nes blogis gimdo tik blogi
geriau palinkesiu jiems tokio gero gyvenimo kokio jie man linki.

Ingrida · Post by **Ingrida** » Wed 10 29, 2003, 14:41

O juk Anastasija pirma pamilo.
O juk Vladimiras pyko už neprašytą pagalbą.

Dino · Post by **Dino** » Wed 10 29, 2003, 15:03

Nezinau, kaip jums, bet juk zmogus gyvenantis dabar ir nieko nezinantis apie Anastasija, net nesugalvos, kad reikia bandyti atsisakyti sitos sistemos, ir Vladimiras taip pat nebutu pagalvojes, viska yra reikalinga pradzia...

Lina · Post by **Lina** » Wed 10 29, 2003, 15:35

Nereikia nieko raginti atsisakyti shios sistemos. Tame tarpe ir tos paneles. Ateis laikas gal ir ji suras bei supras Anastazijos idejas. O dabar, manau, ji pavargo nuo kazkokio ieshkojimo, perdeto ir nereikalingo demesio, tad buk jos geru draugu ir tiek. Beje, pati save stumdama i visokius vakarelius ir ieshkodama nauju pazinciu prisidaro daug problemu. Ir pazintys ish tu vakareliu nebuna teigiamos, kiek pamenu pati.

Dino · Post by **Dino** » Wed 10 29, 2003, 16:01

Teisingai sakai Lina, manau nieko as jai nebandysiu paaiskinti, tiesiog busiu draugu. Jei reiks uzuojautos jai - padesiu.

Lina · Post by **Lina** » Wed 10 29, 2003, 16:11

Ka daryti, ka daryti ?
Eit i mishka pabraidyti !

Uosis · Post by **Uosis** » Wed 10 29, 2003, 17:06

Jei abu tikrai noresit but draugais, tai atstumas nepasirodys didele kliutis

Dino · Post by **Dino** » Wed 10 29, 2003, 20:43

As tai tikrai noreciau, bet... Manau kad ji tiesiog viska uzmirs, nes jai gyvenimas verda visai is kitos puses. Beje turiu puiku pavyzdi kaip atstumas zlugdo meile. Turiu pazystama tokia, beje ji gyvena kartu su mergina apie kuria cia snekejau. Ji turi vaikina pas mus miestelyje, taciau kai as ja pamaciau Vilniuje nuliudusia, puoluosia i depresija, tikrai nekoks vaizdelis buvo. Zmogui budingas toks dalykas kaip fizinis artumas, kai prisilieti prie zmogaus tiesiog visai kitas jausmas buna nei matai tik is toli ar is vis bendrauji be vaizdinio kontakto. Tiesiog lioodesys uzima kai nmylimas zmogus yra toli toli...

saimhe · Post by **saimhe** » Wed 10 29, 2003, 21:01

byvis wrote:Nemanau, kad jai taip paprastai pasakysi kad reikai daryti kitaip, ji apie Anastasija nieko beveik negirdejo

Prie ko čia Anastasija. Jos idėjos -- ne panacėja, bent jau tol, kol nepabendrausi su autore akis į akį. Kaip ir bet kurios kitos idėjos.

Va, skaitau dabar apie Budos gyvenimą, situacija ta pati: lemiamą vaidmenį "apaštalaujant" turi ne tavo idėjos, bet kitoks tu. Tai yra, nauji tavo sugebėjimai suprasti kitą ir suteikti tai, ko jam tą akimirką labiausiai reikia... Tačiau dėmesio! Prie šito žmonės limpa kaip musės, aklai gaudydami (neretai -- be deramo supratimo) visas tavęs apraiškas. Ir nejučiom padaro iš jų religiją. Kodėl? Nes leidai tuščiai mėgautis pojūčiu "radau!" (kas neužilgo gimdo prisirišimą), užuot kone už rankos vedęs kiekvieną mokinio mintį, jausmą ir žodį. Laisvėjimas -- tai, visų pirma, sunkus darbas, kelio ieškojimas tų pačių tikslų link. Nuo tikslų verta pradėti, o ne nuo rezultatų, ir skatinti savarankiškumą. Tai tinka bet kokio mokymo šaknims.

Matau, kad tokios pagalbos pasiūlyti negali (kitaip nesibėdavotum). Ir beveik esu tikras, kad pabandęs pasakoti apie tą "kitaip" (kuris, deja, pernelyg konkretus ir vis dar nepakankamai išjaustas), iš šalies niekuo nesiskirsi nuo eilinio piliečio, netikėtai atradusio religiją. O, kaip gera ir ramu, kai puoselėji mintis apie tą ar aną, kaip viskas aišku, netgi perspektyvoje... -- Cha, vardan tokios sąlyginės ramybės turiu keisti/išduoti savo pasaulėžiūrą? Dudki! -- Tokio pobūdžio argumentai, net jei neišsakyti atvirai, visada palieka kaip minimum slogų įspūdį. Nes, nepriklausomai nuo turinio, jie atskleidžia štai ką: pasakotoją saugo atsiribojimas jo susikurtame idiliškame pasaulėlyje. Tuo tarpu žmonės [svetimo] ribotumo vengia instinktyviai, jiems jau nuosavas skersai gerklę.

Atmetus bet kokią ideologiją -- kas yra pati geriausia pradžia!, -- viskas lieka žmogiškumo ribose. Mergina vadovaujasi įsitikinimu "turiu atrodyti graži", ko gero, aklai -- o ne stebėjimu, kaip jos pastangos veikia kitus.

Plius, ko gero, stereotipinės žaidimo taisyklės: į vyrišką dėmesį būtinai atsakoma flirtu, būtinai pasyvaus viliojimo role, ir pan. Lyg neturėtum teisės diktuoti savų taisyklių, neturėtum brangių dalykų, kuriais gyveni bei norisi pasidalinti -- o juk pasidalinus, iškart matyti, ar pakeliui su šituo piliečiu, ar ne. Tiesa, būtina ir ryžtingai nepalaikyti nepageidaujamos pokalbio linkmės.

Kuriam galui tas "turiu atrodyti graži"? Pasaulis be jo griūva? O gal jau buvo sugriuvęs, ir dabar nepalieka įkyrus noras apsidrausti?

Jukš, velniau, jukš! Nuo šiol bus kitaip. Vientisas neprieštaringas kalbėjimas visa savo esybe.

"Štai ryte sudėsiu į apdarus, plaukus ir veidą, tegul kalba už mane: paslaptis, žaismingumas, svaigulys. Atrodo, garbanėlės, toji bliuzelė su smalsiais kutais, hmm, dėl kvepalų draugės paklausiu... Va, užpildysiu šituo save, ir priešais akis vis nešiosiu, ir dalysiuosi. Ir taip dieną kitą, kol nusibos. Arba tiesiog pagal nuotaiką, niekam nesu skolinga kažkokį įspūdį. Kitą kartą tebūnie nuoširdumas, taika, tylus džiaugsmas. Įdomu, kokios tai bus spalvos, ties kuo suksis mintys? Dar kitą kartą -- vidinė laisvė, intymumas, žmogiška šiluma; ar tik neteks išsitraukti anos suknelės?..."

Sąmoninga saviraiška per įvaizdžius yra visai nebloga treniruotė; byvi, fantazuokit kartu! :) Bet tai -- subtilūs ieškojimai. Nevalia skubinti(s). Saugi terpė ir palaikymas kur kas svarbiau.

Pradėkim nuo klausimų jai: kas tavyje turėtų kristi į akis? Paskui: kiek šito yra dabar tavo išvaizdoje? Ir: kiek galėtų būti?

byvis wrote:sluoksnis chemijos tik paslepe tai

Pasakyk jai, kad toji chemija yra melas; kad nesąžininga pateikti save neadekvačiai gerai(?) -- nes žlugusios viltys skatina priešiškumą, o skausmo pasaulyje ir taip į valias; kad kvaila pabrėžti išvaizdoje tai, kas atkreipia į ją dėmesį, jei jau norisi dėmesio kitkam. Galbūt pakaks ir šito ;)

Makijažas, kvepalai, drabužiai buvo sumanyti būtent dėmesiui į išorę atkreipti. Kaip taisyklė, kur reikia ir nereikia pripainiojant seksualumo.

Tokį patį nesusipratimą apturėjo ir Anastasija pirmoje knygoje, kai tam jos saugotojui teko tramdyti Vladimiro aistras :) Jai truputį laisviau pateikiamas kūnas -- gražu. Kai seksualumas nedaromas baubu, kai ankstyvos jo apraiškos nestabdomos psichine prievarta, kai visas šitas davatkiškas šūdas nejučiom neperimamas iš vyresniųjų (turi vaikai tokį talentą)... ką gi, tokioje aplinkoje užaugusiam -- tikrai gražu. Ir nežadina įkyraus dėmesio.

Straipsnis visai į temą: http://www.culture.lt/satenai/?leid_id= ... st_id=2169

Ingrida wrote:Ir graudentis nereikia, kam tos ašaros.

Tušti žodžiai. Kokia prasmė apeliuoti į protą, jei klystkelis pasirenkamas ne protu?

Tarp kitko, byvi, ko būtent tau buvo gaila(?) tą akimirką? Paieškok. Orientacijai: jei aptiksi esmę, turėsi galimybę atsisakyti to graudulio; jei apsiribosi paviršutinišku samprotavimu -- tik laiką prarasi.