Ką daryti? (kaip padėti merginai)

Moderators: Rolandas, Visi tvarkytojai

Agnė
Posts: 402
Joined: Wed 02 19, 2003, 13:17

Post by Agnė »

Mes labai nukrypome nuo temos apie tai, kaip padėti jaunam žmogui padėti merginai, kuri tos pagalbos visai gal ir nenori, bandydami atsakyti į klausimą, ar įmanoma suprasti visus. Teigiamo atsakymo nedrįstų duoti niekas, bent taip atrodė iki šiol, kol neatsirado vienas žmogus, teigiantis:
saimhe wrote:Tokie siekiai pas mane nuo pat gimimo. Ko gero, tais laikais pasirinkau tokią keistą misiją šiam gyvenimui. Tai anaiptol nepadeda būti laimingu, greičiau priešingai -- tačiau, pamėginus atsižadėti, apskritai dingsta noras gyventi. Kol neatkasiau, kuriam galui man to reikėjo, geriau kaip yra.
Natūraliai kyla įtarimas, kad berniukas arba blefuoja, arba jis tiki tuo, ką įsivaizduoja, arba ... taip yra iš tikrųjų. Daug kas norėtų turėti tokius sugebėjimus. Štai aš ir savęs dažnai nesuprantu. Papasakok, Saimhe, kaip tu suvokei, kad supranti kitus, iš kur žinai, kad neklysti, ar įmanoma to išmokti, kaip tai padaryti...
saimhe
Posts: 58
Joined: Wed 10 30, 2002, 16:35

Post by saimhe »

glesum wrote:Skiemens visai netruksta
Nevaryk, nevaryk.

Žymėsiu "v" -- trumpas skiemuo, "-" -- kirčiuotas, apskliausiu žodžius.
Pirma eilutė: (v-v) (v-) (vv-v) (v-)
Trečia eilutė: (v-v) (v-) (v-v) (v-)

O "trūksta" sakau todėl, kad pirmosios ritmas sklandesnis. Tiesa, ir nuobodesnis. Čia jau autorei geriau žinot, ką sumaniusi.
glesum
Posts: 954
Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
Location: Kaimas
Contact:

Post by glesum »

Pasiduodu :D ... Bet man jos eilerastukas ir mintys patiko(nka).

o griztant prie temos... Manau niekas negali padeti zmogui ar ji pakeisti, jei pats zmogus to nenores. ir is kitos puses, jei zmogus nores pasikeisti, jis pats suras budu tai padaryti... Neverta kistis. Sakau is savo patirties.
saimhe
Posts: 58
Joined: Wed 10 30, 2002, 16:35

Post by saimhe »

Saimhe, kaip tu suvokei, kad supranti kitus
Turiu omenyje -- suprasti, visų pirma, būseną ir tikruosius ketinimus. Per atstumą tai velniškai sudėtinga ir reikalauja, kad kita pusė giliai jaustų žodį ir ritmą, apskritai būtų raštinga, neapsiribotų šabloniškomis frazėmis, turėtų didelę literatūrinių išraiškos priemonių atsargą ir, žinoma, norėtų savo būseną nusakyti. Va, mūsų Laimio stilius panašus. O Agnės, kaip nekeista, ne -- juk raštingumo pakaktų, eilės jau dabar neretai alsuoja gyvybe (tik kiek dirbtinai).
iš kur žinai, kad neklysti
Pašnekovas jaučiasi saugiai, jaukiai ir pasitiki manimi; nuspėju, kaip paveiks mano žodžių turinys bei pavidalas. Tiesa, tai nėra tiek dažnai, kiek norėčiau -- dažniau pačiam pritrūksta tolerancijos, ypač svetimoms emocijoms ir jų reiškimo formai.

Šviežias pavyzdys. Panašiame į šį forume matau, kaip dalyvis su panieka atsiliepia apie kito išreikštus interesus. Skaudu, nes taip būtų ir adresuojant tai man (tartum esu baudžiamas už pasirinktą my little way). Apraminu tą skausmą -- ir iškart pasineriu į kitos pusės skausmą: tartum senos asmeninės tragedijos atšvaitai, tartum įsisenėję įsitikinimai betarpiškai skatina gniaužti savyje fakto suvokimą (kas ir būtų skausmo esmė). Iškart turiu pasirinkimą: moralais stabdyti panieką, ignoruoti, ar paguosti šioje mažytėje egzistencinėje tragedijoje. ...Bet, dievaži, kaip reikia saugoti save, nepervargti ir neperdegti, idant tokie stebuklai taptų kartais įmanomi!
ar įmanoma to išmokti
Nežinau. Iki šiol pagrinde vadovaujuosi intuicija, samprotauti netenka. Tokio dalyko "neiškalsi" ir vien protu nesuvirškinsi; čia ne tiek intelekto, kiek psichikos ypatybė. Garmajevas, va, rašė apie talentus, tik savais žodžiais... Įtariu, kad šitaip įgyvendinu bendravimo formą, kurios visada trūko man pačiam.
kaip tai padaryti
Skaityk iš balso tono, mimikos, kūno kalbos ir gestų, ištirpk šitame ieškojime; laisvink save, idant pašnekovo problemos neprižadintų tavųjų -- atvirumas informacijai augs savaime ir, beje, telepatija yra negalutinis jo rezultatas; norėk, kad pašnekovui su tavimi būtų ne mažiau jauku, nei nuosavame vidiniame pasaulyje. Pravartu ir su metapsichologijos bei Rodžerso idėjomis susipažint (bendros strategijos vardan).
Štai aš ir savęs dažnai nesuprantu.
Medituok, stebėdama, kaip tas reiškinys atsiranda ir gyvuoja, kokie jo ryšiai su kitomis tavęs dalelėmis. Ilgainiui pamatysi priežastis -- kaip daugialypę, žodžiais sunkiai aprėpiamą visumą.
glesum wrote:Neverta kistis.
Užtat verta palaikyti -- sukuriant terpę, kurioje lengviau žiūrėti savin. (Manasis draugystės idealas :) )
Agnė
Posts: 402
Joined: Wed 02 19, 2003, 13:17

Post by Agnė »

Ačiū.
Kipshas
Posts: 788
Joined: Mon 06 23, 2003, 9:39

Post by Kipshas »

Shaime.
pamastyk stai ties kuo:

Iki taves tokio pat plauko isminciu buvo tukstanciai, o kur kas gudresniu simtai.
dalis ju parase gudrias knygas, dalis bande zmones mokyti

taciau istorija viska istryne.

greiciausiai tu buvai vienas is ju praitame gyvenime
nebedaryk tu paciu klaidu is naujo, juk atejai jas istaisyti ar ne?
Buvau as angelelis, ka gi man daryt
Be sparnu likau
saimhe
Posts: 58
Joined: Wed 10 30, 2002, 16:35

Post by saimhe »

pamastyk stai ties kuo:
...ale žėlėk, Dieve, nuo karo, maro ir tiesmukų beigi paviršutiniškų interpretacijų...

Tuoj persigalvosiu ir imsiu teigti, kad pasirinkau esamą kelią, tiesiog protestuodamas prieš tradicinį savanorių pagalbininkų pomėgį kelti globalius/neatsakomus klausimus ir kitaip skatinti filosofavimą padebesiuose, kas tik nukreipia dėmesį nuo esmės! Maža dar fundamentalizmo, prasidėjusio nuo tokių samprotavimų, mena toji pati istorija?

Per daug užsimojai, Kipše. Kiekvienas sprendžia apie nekonkrečią galimybę padėti "kitiems" (nesvarbu, ką šitaip vadintų), remdamasis savo patirtimi bei sugebėjimais, ir yra visiškai teisus -- kol lieka savo patirties rėmuose. Bet toliau... Pakanka pernelyg norėti to, ko neturi, ir kito pareiškimui "o aš turiu" keliamos dideliausios pretenzijos. Iš šalies -- nei verkti, nei juoktis.
Kipshas
Posts: 788
Joined: Mon 06 23, 2003, 9:39

Post by Kipshas »

>Per daug užsimojai, Kipše

aciu uz komplimenta! :)

siaip as tik pasiuliau. zmogus lyg tycia turi pasirinkimo laisve.

esant dideliam norui yra net unikali galimybe praleisti likusia gyvenimo dali prie televizoriaus ziurint kazkieno sudaryta programa, gudrias reklamas kurios siekia isitvirtinti tavo samoneje net kad ir lentynoje su uzrasu "nesamones" ir kramtyti unikalu maisto davini su kodiniu pavadinimu "chipsai" kurio sudetis slepiama net nuo jo gamintoju.

niuansas tik vienas. kiekviena karta kai darai pasirinkima negali pasakyti ar jame yra 10% ar 20% tavo paties pasirinkimo. as si procenta sau padidinu net iki 25% pasirinkdamas tai ka zmoniu grupe kodiniu pavadinimu "normalus" tikrai nesirinks, nebent kazkas prades gausiai koki desimtmeti toki pasirinkima reklamuoti

PS.
Anastasija sake: "esu tiems kam esu"
hipoteze (galbut ir klaidinga): tau jos nera
Buvau as angelelis, ka gi man daryt
Be sparnu likau
Agnė
Posts: 402
Joined: Wed 02 19, 2003, 13:17

Post by Agnė »

saimhe wrote:Kartais nenori šitos eilutės dar pašlifuoti? Vieno skiemens trūksta :)
Tegu tai pasilieka pamoka svetainės poetams, kaip atidžiai reikia dirbti su tekstu. Gali tai laikyti ir išsisukinėjimu nuo tolesnio viešo knaisiojimosi - va dabar ritmas sklandesnis, tiesa, ir nuobodesnis, o pats eilėraštis kiek dirbtinokas. Tai, žinoma, nieko tokio, bet dėl to (ir ne tik) man sunkiai įsivaizduojama su tavimi situacija, kai
saimhe wrote:Pašnekovas jaučiasi saugiai, jaukiai ir pasitiki manimi
Greičiau, tai skamba kaip provokacija. Matyt, tai darai sąmoningai, nes
saimhe wrote:nuspėju, kaip paveiks mano žodžių turinys bei pavidalas.
saimhe wrote:norėtų savo būseną nusakyti.
Nėra čia ko nusakinėti. Viskas labai paprasta, net primityvu (atsiprašau, kad vėl eilėmis)
Aš slystu paviršium,
Gelmės neužkliuvus,
Kad, jeigu parvirtus,
Išvengt skaudžių lūžių.

Akis aš pridengsiu
Blakstienų pavėsiu,
Už ašarą vaiskią
Pati sumokėsiu.

Ir vėl nusijuoksiu...
Sakysi – dirbtinė
Gyvenimo puokštė.
Vienintelė ji man...

Todėl pasvajosiu,
Kaip paprastą rytą
Pražysta šioj puokštėj
Gėlė nematyta.
saimhe
Posts: 58
Joined: Wed 10 30, 2002, 16:35

Post by saimhe »

Agnė wrote:Tegu tai pasilieka pamoka svetainės poetams, kaip atidžiai reikia dirbti su tekstu.
Jei muzikinės klausos nėra, tikrai -- belieka griebtis atidumo. Kaip ir Balzako talentas, Sizifo kančias primenantis: fikcija, tačiau meistriška fikcija, tekste neišlenda.
Greičiau, tai skamba kaip provokacija.
Turiu omenyje man gerai pažįstamų problemų sprendimo būdus. Ir neneigiu, kad jei "prisirišimas prie paprastumo" paverstų tavo, Agne, gyvenimą pragaru, vargu ar apsiimčiau padėti, nes turiu pagrindo tokios filosofijos nemėgti.

Gi jau sakiau -- būsenos. Mano "specializacija" yra būtent jos, o ne kažkoks gyvenimo būdas. Manau, kad sugebu spręsti emocines aklavietes, ypač chroniškas, remdamasis vien tuo, kas aktualu pašnekovui tą akimirką ir ką jis gali priimti. Dėl to ir įsitraukiau į šią diskusiją, nes matau: merginai blogai. Filosofijos vengiu, man jokio skirtumo, dėl ko blogai ir kaip to išvengti avansu, nes tai pernelyg individualu; jei jau šito norisi -- tik vėliau, pataisius nuotaiką. Filosofijai tolygu ir tuščiažodžiavimas maždaug: "pamiršk", "pailsėk", "pagalvok taip ar anaip" -- nes kartais tai ne tik absurdiška pašnekovo akimis, bet ir tiesus kelias į depresiją.

Deja, realiai veikti ir kalbėti apie yra skirtingi dalykai... :(
Kipshas wrote:siaip as tik pasiuliau.
Bravo. Aš, būdamas neišsimiegojęs, išsisukinėjau kaip įkirptas, dabar ir tu. Atitaisymas toks:

Tavo pademonstruotas priėjimas gresia ne tik aklaviete, bet ir nepasitikėjimu. "Pagalbininkui" nevalia per daug nutolti nuo to, kame yra pašnekovas -- nei aiškinantis situaciją (neverbaliniai signalai visko nepasako), nei vėliau, nukreipiant pašnekovo dėmesį reikiama linkme.

Prilyginu tavo pasiūlymą pagalbai-ne-vietoje, kadangi siūlai, nežinodamas (ar nespėjęs/nepanorėjęs įžvelgti) mano santykio su ta problema.
hipoteze (galbut ir klaidinga): tau jos nera
Galbūt ir teisinga. Apskritai, šiame forume esu dėl Anastasijos deklaruojamų tikslų -- bet anaiptol ne dėl to, kad aklai tikėčiau jos pasiūlymais.
Kipshas
Posts: 788
Joined: Mon 06 23, 2003, 9:39

Post by Kipshas »

>esu dėl Anastasijos deklaruojamų tikslų

kiek as zinau, siuos tikslus viesai arba ne viesai propaguoja praktiskai kiekvienas zmogus: BUTI LAIMINGIEMS
mes visi esame del siu tikslu ir ne tik forume :)))
Buvau as angelelis, ka gi man daryt
Be sparnu likau
saimhe
Posts: 58
Joined: Wed 10 30, 2002, 16:35

Post by saimhe »

Kipshas wrote:BUTI LAIMINGIEMS
mes visi esame del siu tikslu ir ne tik forume :)))
Būtent! Ir žinant/nujaučiant tai, kaip liūdna dėl tų, kurie, daugybę kartų pralaimėję šiuose tiksluose, ima ieškoti "gyvenimo prasmės"... Nes kol sekasi, tokie klausimai niekad nekyla: gyveni ne TAM, bet TODĖL, kad gyventi gera.
Agnė
Posts: 402
Joined: Wed 02 19, 2003, 13:17

Post by Agnė »

Aaa.... Atrodo, pagaliau supratau, kad tu - situacinis ir, įtariu, greito veikimo (nes kitaip tai jau būtų gyvenimo būdo problema) vaistas. Atsipašau, kad prisidėjau prie nukrypimo nuo temos.

Grįžkim...
saimhe wrote: nes matau: merginai blogai
Tikiu, kad tai ne tušti žodžiai. Bet smalsumo vedama klausiu, iš kur tai žinai. Vertinant gautą informaciją,(man) tai visiškai neaišku. Štai ką turime:
Jauną jautrų (‘skaitau ir bega asaros’) vaikinuką, kuris pasakoja istoriją.
Veiksmo situacija:
Vyksmas vyksta Vilniuje -'planavau apsistoti pas studente’,’ Taip ir padariau’
‘Na o kita diena kartu su draugais susede, atsigereme vyno’
‘ji atsidure salia manes’
Mergina:
*ji, pirmakurse, itin figuringa ir itin grazi mergina, vaikinu demesys jai itin didelis
*Apsirengusi buvo madingai
*ji sakė, kad ‘jai yra labai sunku, jog ji yra labai jautrus zmogus. Atseit jai atsibodo, kad prie jos visi lystu ir taip toliau. Jai atsibodo, kad ja visi laikytu tik tokia kuriai rupi vien atrodyti graziai.’
*ji vel apsiverke, teigdama kad as manau jog ji yra ispuikele ar kazkas tokio.
*vakare ji nusivale makiaza visa (čia ne visai aišku, kurį vakarą – ar tą, kai svečiai atvažiavo, ar tada, kai gėrė vyną, na bet nesvarbu)
* pagalbos ‘tiesiogiai neprašė’
Vaikinuko nuomonė:
*Iš pradžių-‘pana tokia ir tera, tesirupina isvaizda ir taip toliau’
*manau, kad jai to nereiktu.
*bet matosi, kad tos pagalbos jai reikia...
*neisivaizduoju kaip jai padeti

Matyt, kažką svarbaus praleidau, ar ieškau ne ten, nes ir susiskirsčius man netapo akivaizdu, kad merginai tikrai bloga. Todėl kartoju:”Iš kur žinai, kad merginai blogai?”

PS Labai patiko tavo paskutinė žinutė. Gerai pasakyta. (gal ir gerai, kad nukrypom nuo temos)
Agnė
Posts: 402
Joined: Wed 02 19, 2003, 13:17

Post by Agnė »

Trumpa istorija. Ji čia, nes taip pat susijusi su būsenomis ir jų pajautimu.

Ėjau pieno pas malonią senučiukę kaimynę. Kol šnektelėjome, mane atlydėjęs Vilkis sulaužė nurodymą palaukti ir nušmirinėjo susipažinti su svetima teritorija. Auklėjimo tikslais pasodinau vilkšunį šalia vartelių ir, liepusi sėdėti, nuėjau”namo” (=iki tvarto kampo). Čia mane atsivijo kaimynėlės šūksnis:
- Nežudyk šuns!

Kas tai? Šmaikštus sąmojis ar gilus pajutimas jauno gyvūno būsenos – baimės nepaklusti šeimininkės nurodymams ir tragedijos “Mane palieka!” mišinio?

Pasišaukiau Vilkį. Akimirka, ir laiminga uodega jau makalavosi priekyje, o mano ranka dar kurį laiką jautė šaltos nosies bakstelėjimą.
Agnė
Posts: 402
Joined: Wed 02 19, 2003, 13:17

Post by Agnė »

saimhe wrote:
Jei muzikinės klausos nėra, tikrai -- belieka griebtis atidumo.
Apie poeziją.
Turiu šią nuodėmę. Ir, kaip iš aukščiau matyti, ne be problemų su muzikine klausa. Anot Saimhes, verčiau nelįsti ten, kur neduota. Tikrai, pasaulis be mano eilių nepražūtų.

Juk aš ne poetė, bet kartais taip būna,
Kad žodžiai lyg tyčia į ritmą sugriūna.
Ir aš juos dėlioju, maišau, vadaloju,
Kaip tešlą suminkau, verčiu aukštyn kojom…

Ir jie transformuojas, ir aplinką keičia.
Vibracijos naujos, neįprastos, keistos
Paliečia kažką manyje, atrakina…
...Ir numeta kąsnį gaivaus pajūtimo.

Prašau, man atleiskite, ponai gudročiai,
Kai čia pasirodysiu žodžiais skarotais,
Net kai sušlubuoja klausa muzikinė,
Tebūna tai mano maža keistenybė.

PS Dėl viso pikto perskaičiavau skiemenis. Vėl vieno trūko. :shock: :oops: :cry: :x Pataisiau. Uff.
glesum
Posts: 954
Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
Location: Kaimas
Contact:

Post by glesum »

Kam tei atsiprasymai...??? man labai patinka ir tavo eilerastukai ir apskritai mintys :D ...
o del tos muzikines klausos... BUtent todel, kad eilerastukas man skambejo, as ir pasakiau, kad skiemens netruksta... as nepuoliau skaiciuoti, matuoti ar dar kaip nors vizualiai tyrineti... Grazu ir tiek.
Prisimenat, ka Anastasija sake apie Adomo obuoli? :wink:
Agnė
Posts: 402
Joined: Wed 02 19, 2003, 13:17

Post by Agnė »

O tavęs aš ir neatsiprašau, Širdute, :wink:
saimhe
Posts: 58
Joined: Wed 10 30, 2002, 16:35

Post by saimhe »

Agnė wrote:Vertinant gautą informaciją,(man) tai visiškai neaišku.
Jau citavai:

*ji sakė, kad ‘jai yra labai sunku, jog ji yra labai jautrus zmogus. Atseit jai atsibodo, kad prie jos visi lystu ir taip toliau. Jai atsibodo, kad ja visi laikytu tik tokia kuriai rupi vien atrodyti graziai.’
*ji vel apsiverke, teigdama kad as manau jog ji yra ispuikele ar kazkas tokio.

Nekvepia svetimu skausmu? Negi tu lauki, kol ji pati pasakys "man blogai"? Negi "blogai" tau visų pirma reiškia anaiptol ne emocijas? (Ilgainiui turbūt imsi suprasti, kad tokią akimirką aš žiūriu į žmogų itin siaurai, vien jo būsenos prasme, tartum sielos staiga taptų viena -- tačiau išties, tada jam daugiau ir nereikia.)

O šiaip viskas normalu -- moterys dėl savo prigimties (genetiškai sąlygota rolė) yra didesnės egocentrikės. Siūlau susirast ir paskaityt "Трактат о любви, как её понимает жуткий зануда".
Šmaikštus sąmojis ar gilus pajutimas jauno gyvūno būsenos – baimės nepaklusti šeimininkės nurodymams ir tragedijos “Mane palieka!” mišinio?
Prie ko čia aš (ar forumas)? Не предлагай философию чистой воды. Pačios kaimynės klausk. Juolab kad jums, moteriškėms, lengviau apie tokius dalykus susikalbėt ;) Ir suartina jie...

Gražiai aprašei. Mmmm.
Juk aš ne poetė, bet kartais taip būna,
Kad žodžiai lyg tyčia į ritmą sugriūna.
Nuostabu! Norėdama, ir man įtiksi ;)
Anot Saimhes, verčiau nelįsti ten, kur neduota
Tai ne mano išvada. Netgi priešingai -- Balzaką pateikiau kaip pavyzdį, kad lįsti (=tikintis pripažinimo) galima, bet stengtis reikės labiau. Kitaip diletantiškumas matyti iš tolo.

O tiesiog rašant sau ir panašiems į save -- kas iškart nejaučia ritmo šuolių, nereikalaus didelio sklandumo nei iš savęs, nei iš kitų, -- tai negalioja.

Beje: "saimhe" yra svetimžodis, bendrinis daiktavardis, ir todėl nei kaitomas, nei nusipelno didžiosios raidės :)
Dino
Posts: 58
Joined: Thu 10 23, 2003, 14:10
Location: Vilnius
Contact:

Post by Dino »

Agne, man atrodo, kad man nepavyko issdestyti situacijos normaliai, taip jau yra su ta kalba :), nepavyksta perteikti to ka jauti. Ir kiek supratau tau norisi man prikisti del to Situacinio veikimo, deja taip nera. Nezinau kodel, bet paskutiniu metu gana greitai pradedu suvokti, kam reikia pagalbos. Beje mums visiems jos reikia, prisimine Seneli is knygos, kuris tai merginai kazka pasake ir ta patapo kazkuo kitu.
Ir tiesa dziugi, naujiena bent jau man. Ta mergina susirado vaikina, ir dabar kai savaitgali buvau pas ja, maciau visai kita zmogu :). Labai tikiusoi kad ji bus laiminga, ir pasakiau, jai jei kas atsitiks, tegu butinai kreipiasi. So anyway, klausimas atsakytas, realios mano pagalbos nereikejo, nors gal netiesiogiai ir padejau... Kas cia zino.
...Kai prie krašto tu prieisi visko, naują pradžią atskleis mintis tavoji. Iš niekur atsirasi tu, su atspindėta savo siela ir svajone. Mano sūnau, tu begalinis, amžinas tu, tavyje tavo kuriančios svajonės...
Agnė
Posts: 402
Joined: Wed 02 19, 2003, 13:17

Post by Agnė »

Kaip apmaudu. O aš vis tikėjausi, kad nepasitvirtins mano normalaus moteriškos prigimties egocentrizmo ašarų matymas kaip tam tikros makijažo formos, ir jaunasis gelbėtojas išvaduos princesę iš lėlių namelio tikram gyvenimui.

Jaučiu, kad artėjam prie Gelbėtojų būrelio įsteigimo momento... Štai jums dar viena užduotis – nesuprantu, iš kur manyje tas sarkastiškumas, visiškai netinkamas šiai svetainei – padėkite susigaudyti...
Post Reply