Nežinau,gal aš čia tokia viena esu? Kažkaip visi tik svajoja, braižo sodybų planus, džiaugiasia teitį matydami, o aš... Na, pasidalinsiu abejonėmis su jumis.
Vieną dieną ir mano mintys aiškios, gera ir paprasta viskas, regis... O po kurio laiko jau ir lenda mintys įvairiausios kitokios. Ar tikrai sodyba - mano kelias? Ar tikrai aš ten būsiu laiminga? Prisipažinsiu, niekad net nesvajojau gyventi kaima. Sode dirbti su tėvais irgi nesiveržiau. Jau mieliau likdavau ir namus sutvarkydavau, o kai laiko likdavo, skaitydavau... Man gamta, buvimas joje - tik laisvalaikis. Ir tik ten,kur gražu, smagu. Jokių bruzgynų, uodų, vorų (šitų tai brr kaip nenoriu matyti). Ir augalai man patinka tokie, kuriais rūpintis nereikia (na, galiu įsivaizduoti, kad sodyboje taip įmanoma viską suorganizuoti). Labiausiai mėgstu rūpintis vazoninėmis gėlytėmis...
Šiuo metu jei ir svajoju apie gyvenimą ne mieste (na, neužkliūna man nei jo smarvė, nei mašinų ūžimas, žmonių gausybė, o blizgantis pasiruošimas Kalėdoms tai net labai patinka...), tai daugiausiai apie vaikus galvodama. Kad jiems to buvimo gamtoje tikrai reikia. O man?
Štai šiandien po pietų vaikai ėjo ant kalno rogutėmis važinėtis, o man labai gera buvo vienai namuose... Ir neslegia tos blokinės sienos manęs!
Gal aš kažko nesupratau Anastasijos mintyse,kad man sodybų ir gyvenviečių kūrimas neatrodo svarbiausia? Ir kai pabandau įsivaizduoti save namuke be patogumų, brrr pasidaro. Na, nenoriu aš gyventi be šaldytuvo, skalbimo mašinos...
Ką patarsit? Dingti iš šios šaunios kompanijos ir savo abejonėmis neerzinti apsisprendusių? O gal dar kartą knygas skaityti? Skaičiau,beje, ne kartą. Ir vis tik ne sodybų idėja labiausiai mane traukia ten, o Anastasijos meilė viskam,kas gyva. Jos gerumas, išmintis...
Tik tai aš randu ne tik joje... Man tokios pat švieisios ir a.a. A.M.Aivanchovo mintys. Jo knygose, beje, radau daug apie vaikelio laukimą, bendravimą su juo dar neatėjusiu...
Nors ne vienam iš šio formumo lankytojų ir kitų autorių skaitymas nepriimtinas atrodo... Žodžiu, nežinau,ar verta man tokiai su jumis likti...
Ir to, kad būtent Anastasija pakeitė kažką mano gyvenime, kad būtent dėl jos minčių aš pradėjau eiles kurti, negaliu pasakyti...
Abejonės
Moderators: Rolandas, Visi tvarkytojai
-
- Posts: 72
- Joined: Tue 02 04, 2003, 14:46
- Location: Taurage
- Contact:
-
- Posts: 346
- Joined: Mon 01 20, 2003, 11:17
- Location: Vilnius
- Contact:
Re: Abejonės
Loreta wrote:Nežinau,gal aš čia tokia viena esu? Kažkaip visi tik svajoja, braižo sodybų planus, džiaugiasia teitį matydami, o aš... Na, pasidalinsiu abejonėmis su jumis.
....
Ką patarsit? Dingti iš šios šaunios kompanijos ir savo abejonėmis neerzinti apsisprendusių? O gal dar kartą knygas skaityti? Skaičiau,beje, ne kartą. Ir vis tik ne sodybų idėja labiausiai mane traukia ten, o Anastasijos meilė viskam,kas gyva. Jos gerumas, išmintis...
Tik tai aš randu ne tik joje... Man tokios pat švieisios ir a.a. A.M.Aivanchovo mintys. Jo knygose, beje, radau daug apie vaikelio laukimą, bendravimą su juo dar neatėjusiu...
Nors ne vienam iš šio formumo lankytojų ir kitų autorių skaitymas nepriimtinas atrodo... Žodžiu, nežinau,ar verta man tokiai su jumis likti...
...
Labai šaunu Loreta kad viską "išklojai" .
Man tavo mintys labai artimos. Aš tai pat nemanau, kad vieno hektaro įsigijimas pakeis gyvenimą. Keistis galima ir reikia ten kur esi. Suprantu ir tuos kurie labai jautriai jaučia Žemę, augalus, gyvius. Suprantu kad buvimas gamtoje žmogui labai svarbu, taip pat suprantu kad turėjimas savo kampelio gamtoje taip pat svarbu. Daug išminties knygose apie apie Anastasija, bet man to nepakanka ir nematau čia nieko baisaus. Pati Anastasija sako kad nedarytume iš jos stabo ir tai labai išmintinga.
Jeigu susiburimuose vyrautu tik vienos tiesos priėmimas ir visko atmetimas tai aš labai ramiai palikčiau tokią kompaniją. Bet aš nepastebiu kad taip būtų. Forume ir susitikimuose yra visokiu ir karščiau apsistojusių prie tai kas rašoma knygose ir mažiau. Man tai panašu į tai kaip yra su religijomis . Jų yra įvairių , bet esmė tai ta pati. Taip ir su geromis knygomis ir su geromis įdėjomis .
Taigi aš nelaikau saves abejojančių, žinau kad man gerai su tais kurie ateina i susitikimus taip pat man gerai ir sutais kurie gal ir neskaite išvis šių knygų , bet eina panašiu keliu.
-
- Posts: 788
- Joined: Mon 06 23, 2003, 9:39
>Šiuo metu jei ir svajoju apie gyvenimą ne mieste (na, neužkliūna man >nei jo smarvė
pabandyk isivaizduoti jei savaitei tavo mieste dingtu elektra?
gal turi ginklu sandeli ir buri gerai treniruotu kariu?
arba dingtu benzinas. ant to benzino i miesta atvaziuoja produktai isvaziuoja siuksles. gyventum vidury siuklyno ir valgytum zieve nuo paskutinio likusio medelio... neilgai valgytum, ateitu didesnis ir stipresnis
zinoma miestas gali sturmuoti ir gyvenviete tokiu atveju, todel miesto islaikymas taipogi svarbus musu uzdavinys
pabandyk isivaizduoti jei savaitei tavo mieste dingtu elektra?
gal turi ginklu sandeli ir buri gerai treniruotu kariu?
arba dingtu benzinas. ant to benzino i miesta atvaziuoja produktai isvaziuoja siuksles. gyventum vidury siuklyno ir valgytum zieve nuo paskutinio likusio medelio... neilgai valgytum, ateitu didesnis ir stipresnis
zinoma miestas gali sturmuoti ir gyvenviete tokiu atveju, todel miesto islaikymas taipogi svarbus musu uzdavinys
Buvau as angelelis, ka gi man daryt
Be sparnu likau
Be sparnu likau
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
-
- Posts: 460
- Joined: Thu 02 27, 2003, 14:50
- Location: Vilnius
Svarbiausia klausytis savo sirdies ji visada sneka su meile... nieko neabejoti! nieko nebijoti! ir skristi kur skraidosi! myleti kur mylisi, dziaugtis kur dziugu, gyventi kur Gyveni! ...
Labai gerai kai issakomos abejones - tai nauja energija ir ji padeda pagreitint mintis, nes kai susidaro neva viena nuomone irgi ne kas
Tai kuo daugiau issakoma abejoniu, minciu - tuo geriau... gali pastebet nepastebeta...
Tai kur ten tos abejones?
Labai gerai kai issakomos abejones - tai nauja energija ir ji padeda pagreitint mintis, nes kai susidaro neva viena nuomone irgi ne kas
Tai kuo daugiau issakoma abejoniu, minciu - tuo geriau... gali pastebet nepastebeta...
Tai kur ten tos abejones?
Tegu svajonės pildosi!
-
- Posts: 38
- Joined: Fri 11 14, 2003, 17:42
- Location: Vilnius
labas visiems, o ypatingai loretai, kadangi ji sios temos pradininke. manau Loreta neverta nei is musu tarpo begti nei i gamta lekti..ir tikrai tu neviena abejojanti as dar neskaites anastasijos zinojau ko noriu, taigi manes tai neslegia o skatina. kita vertus mano zmona teigia kad meiles erdve galima susikurti ir mieste tarp keturiu sienu - trumpam buvau ta ir pats pajautes, taciau visgi jauciu ir tos erdves skirtumus lyginant su meiles erdve gamtoje..taciau velgi kiekvienam savo - o budama musu tarpe atstumta jaustis neturetum, todel ir nesibaimink - juk kiekvienam musu svarbus kiekvienas zmogus ir tai mano galva yra svarbiausia..o ir veliau bus matyti. atvaziuosi pavesieti pas mus i svecius, pabusi, pajausi ir bus akivaizdu ko labiau nori: nuspresi kad miestas yra tavo gyvenimo dalis - tai bent jau padesime tau apsirupinti ekologisku produktu, kuriu mieste nerasi..
-
- Posts: 1311
- Joined: Fri 09 27, 2002, 23:01
Labas Loreta,
O man norisi tik savo namo su sodu,
daug patvirtinimu pamaciau knygose apie Anastasija. Nusipiese bendras vaizdas.
O man norisi tik namo su sodu. As juk gyvenau uzaugau ten kur sodas uz namo buvo ir kiemas, auksti azuolai ir tuopos, ir tai buvo mieste. Ir man ten namai buvo. Pardave mama ta nama.
Paskui tevas nama pasistate kaime prie juros ir upes Sventoji.
Tada ten buvo namai vasaromis, kai nuvaziuodavau taip atsipalaiduodavau. Tevas riesutus sodino, vysnes, obelis ir t.t. leisdavau as laika vasaromis.
Ten buvo gerai, dabar suprantu, tada dar nevertinau taip kaip dabar.
Tai bet tevas pardave ta nama, sklypa.. su krepsinio aikstele, sodu, prudu.
Ir kur dabar man nuvaziuoti? Kur mano namai? Gyvenu bute, nesijauciu as taip gerai. Kaip ten sodyboj ar kur mieste uzaugau tam kieme. Nera tokios malonios vietos. Nera.
Va ir uzsimaniau jau 18m budamas susigrazinti nama su sodu.
O dabar jegu daugiau ir optimizmo atsirado paskaicius knygas. Tam tikslui pasiekti.
Ne knygos, ne Anastasija man svarbiausia. Man svarbu susigrazinti ta ramybe, sauguma, namus. Ir ja suteikti paruosti vaikams. Ir nekaltinu as nieko.
O abejone man tik ta: ar gyventi bendruomeneje as noreciau? turiu omenyje, nenoreciau kad kazkas , vadintu mane Anastasijieciu.
Norisi gyventi paprastai. Nesureiksminant nei knygu nei kitu vardu.
Dabar taip garsiai sneka zmones apie tai. O norisi tik gyventi paprastai.
Manau taip ir bus...
Loryte, o balta varna tu nesi. Tu esi savas, malonus žmogus
O man norisi tik savo namo su sodu,
daug patvirtinimu pamaciau knygose apie Anastasija. Nusipiese bendras vaizdas.
O man norisi tik namo su sodu. As juk gyvenau uzaugau ten kur sodas uz namo buvo ir kiemas, auksti azuolai ir tuopos, ir tai buvo mieste. Ir man ten namai buvo. Pardave mama ta nama.
Paskui tevas nama pasistate kaime prie juros ir upes Sventoji.
Tada ten buvo namai vasaromis, kai nuvaziuodavau taip atsipalaiduodavau. Tevas riesutus sodino, vysnes, obelis ir t.t. leisdavau as laika vasaromis.
Ten buvo gerai, dabar suprantu, tada dar nevertinau taip kaip dabar.
Tai bet tevas pardave ta nama, sklypa.. su krepsinio aikstele, sodu, prudu.
Ir kur dabar man nuvaziuoti? Kur mano namai? Gyvenu bute, nesijauciu as taip gerai. Kaip ten sodyboj ar kur mieste uzaugau tam kieme. Nera tokios malonios vietos. Nera.
Va ir uzsimaniau jau 18m budamas susigrazinti nama su sodu.
O dabar jegu daugiau ir optimizmo atsirado paskaicius knygas. Tam tikslui pasiekti.
Ne knygos, ne Anastasija man svarbiausia. Man svarbu susigrazinti ta ramybe, sauguma, namus. Ir ja suteikti paruosti vaikams. Ir nekaltinu as nieko.
O abejone man tik ta: ar gyventi bendruomeneje as noreciau? turiu omenyje, nenoreciau kad kazkas , vadintu mane Anastasijieciu.
Norisi gyventi paprastai. Nesureiksminant nei knygu nei kitu vardu.
Dabar taip garsiai sneka zmones apie tai. O norisi tik gyventi paprastai.
Manau taip ir bus...
Loryte, o balta varna tu nesi. Tu esi savas, malonus žmogus
-
- Posts: 378
- Joined: Tue 02 18, 2003, 23:13
Panaši mano istorija į Mindaugo. Žinau, kad noriu gyvent sodyboje, nes esu tai patyrusi
Tokia pati ir mano abejonė.abejone man tik ta: ar gyventi bendruomeneje as noreciau? turiu omenyje, nenoreciau kad kazkas , vadintu mane Anastasijieciu.
Norisi gyventi paprastai. Nesureiksminant nei knygu nei kitu vardu.
-
- Posts: 860
- Joined: Sat 09 28, 2002, 11:30
- Location: Kaunas
- Contact:
Ačiū visiems už mintis. Žinot, gera,kad jūs esate.
Kipshe, kodėl pieši tokius niūrius vaizdus? Užmiršai,kad mintys materialios?
Agne, kodėl bijai žodžio iš "a" raidės? Tu juk esi anastasijietė savo siela. Nebijok taip ir vadintis.
Tai,ką tu, Mindaugai, rašai, suprantu net labai gerai. Tegu mano tėvai gyveno bute,tačiau močiutė turėjo savo namuką kaime. Nebuvo tai vienkiemis,kur mama užaugo (numelioruota jau vos man gimus viskas buvo...), bet kaip smagu mums vaikams sode būdavo tarp medžių dideliausių slėptis, ant žolės sugulus knygas skaityti...
Aš ir dabar nieko prieš ant žolės sodyboje knygą skaityti, mintis užrašinėti.
O mano vaikai kaimo tikro jau neturi. Todėl sodybą mes turėsim.
Ir gąsdina mane labiausiai titaniškas kaimiškas darbas (juk matau,kiek vargsta tėvai,kol tas ekologiškas daržoves mes gauname valgyti). Ir tai,kad mano vaikai visą žiemą valgys močiutės augintas braškes (jų iki naujo derliaus visiems užtenka), tikrai gera. Bet kiek tai darbo! Va ko aš labiausiai nenoriu: parduotų vasarų. Kol kas neįsivaizduoju,kaip galima daug gero maisto turėti beveik nedirbant. Na, gal aš iš tiesų geriau kokį kitą darbelį turėsiu ir iš Jonuko ekologiškas daržoves pirksiu.
Ech, kad taip man kažkas būt tą meilės erdvę sukūręs... Nebūtų dabar tų abejonių.
Na, žinau,kad viskas bus gerai. Ir matydama,kaip jums tikrai gera savo sodybose, greitai ir mana šeima prisijungs. (Ji jau ir dabar nori, tik aš čia stabdis )
Te pildosi šviesios jūsų svajonės!
Kipshe, kodėl pieši tokius niūrius vaizdus? Užmiršai,kad mintys materialios?
Agne, kodėl bijai žodžio iš "a" raidės? Tu juk esi anastasijietė savo siela. Nebijok taip ir vadintis.
Tai,ką tu, Mindaugai, rašai, suprantu net labai gerai. Tegu mano tėvai gyveno bute,tačiau močiutė turėjo savo namuką kaime. Nebuvo tai vienkiemis,kur mama užaugo (numelioruota jau vos man gimus viskas buvo...), bet kaip smagu mums vaikams sode būdavo tarp medžių dideliausių slėptis, ant žolės sugulus knygas skaityti...
Aš ir dabar nieko prieš ant žolės sodyboje knygą skaityti, mintis užrašinėti.
O mano vaikai kaimo tikro jau neturi. Todėl sodybą mes turėsim.
Ir gąsdina mane labiausiai titaniškas kaimiškas darbas (juk matau,kiek vargsta tėvai,kol tas ekologiškas daržoves mes gauname valgyti). Ir tai,kad mano vaikai visą žiemą valgys močiutės augintas braškes (jų iki naujo derliaus visiems užtenka), tikrai gera. Bet kiek tai darbo! Va ko aš labiausiai nenoriu: parduotų vasarų. Kol kas neįsivaizduoju,kaip galima daug gero maisto turėti beveik nedirbant. Na, gal aš iš tiesų geriau kokį kitą darbelį turėsiu ir iš Jonuko ekologiškas daržoves pirksiu.
Ech, kad taip man kažkas būt tą meilės erdvę sukūręs... Nebūtų dabar tų abejonių.
Na, žinau,kad viskas bus gerai. Ir matydama,kaip jums tikrai gera savo sodybose, greitai ir mana šeima prisijungs. (Ji jau ir dabar nori, tik aš čia stabdis )
Te pildosi šviesios jūsų svajonės!
-
- Posts: 402
- Joined: Wed 02 19, 2003, 13:17
Ačiū, Loreta, kad ir tu esi.Loreta wrote:Ačiū visiems už mintis. Žinot, gera,kad jūs esate.
Jaučiu, kad savo sielose ir Mindaugas, ir Aušrinė tokie yra. Tačiau jie nenori vadintis "a", ir aš juos suprantu.Loreta wrote:Agne, kodėl bijai žodžio iš "a" raidės? Tu juk esi anastasijietė savo siela. Nebijok taip ir vadintis. .
Galėtume tuo ir baigti šią jau pabodusią temą, tačiau neiškęsiu nepasiūliusi keleto sąlygų uždavinukų. Prisimenate mokyklos laikus? Sąlygos uždaviniai prasideda "Sakykim, kad..."
1. Sakykim, kad sulaukiame visuotinio prabudimo laikų. Tada Mindaugas su pasididžiavimu rodys vaikaičiams į save ir sakys:"Taip, tai aš tas, kuris atidarė lietuvišką A svetainę. O į klausimą, kodėl gėdijosi vadintis "a", kukliai numos ranka- tokie laikai buvo.
2. Sakykim, kad pasitraukiančius nuo sistemos tremia į Sibirą. Mindaugas pakliūna į pirmą sąrašo dešimtuką, jau vien už tai, kad atidarė šį tinklapį, nepriklausomai, ar jis vadinosi "a", ar "ž".
3. Sakykim, kad yra taip, kaip yra. Mindaugas neleidžia jo vadinti "a", o vadinasi "ž" ir yra patenkintas. Ir tai yra svarbiausia.
-
- Posts: 1311
- Joined: Fri 09 27, 2002, 23:01
Agne, dabar tik tiek apie "a" pasivadinimu pasakysiu,
pažiurek šią žinute žaliai parasytą, tai ištrauka iš knygos:
http://www.anastasija.lt/forum/viewtopi ... =7317#7317
pažiurek šią žinute žaliai parasytą, tai ištrauka iš knygos:
http://www.anastasija.lt/forum/viewtopi ... =7317#7317