Trumpas pasakojimas sielai

Moderatoriai: Rolandas, Visi tvarkytojai

Skelbti atsakymą
Arunas
Pranešimai: 67
Užsiregistravo: Šeš 04 10, 2004, 22:49
Miestas: Braziūkai
Susisiekti:

Trumpas pasakojimas sielai

Standartinė Arunas » Tre 04 28, 2004, 17:59

TIK VIENA UOGA

Nedidukas tvenkinys ramiai snūduriavo kaitriame vasaros karštyje. Tingiai tupėdamas ant vandens lelijos lapo, varliūkštis stebėjo ilgakojį vabzdį, nerūpestingai čiuožiantį vandens paviršiumi.
Čiuožikas greitai artėjo, tad varliūkštis rengėsi jį praryti vienu ypu, be didelių pastangų.
Netoliese kitas mažytis vandens vabzdys, lašalas, nenuleido akių nuo grakščios lašalės: neturėjo drąsos prisipažinti jai meilėje, tad vien iš tolo apžiūrinėjo gražuolę geismingu žvilgsniu.
Ant kranto, tik už kelių milimetrų vandens, mažutėlė, vos įžiūrima gėlė merdėjo iš troškulio. Ji niekaip nepajėgė pasiekti vandens, nors šis buvo taip arti. Gėlės šaknys jau nebeturėjo jėgų ilgiau kovoti.
Tuo pat metu vandenyje skendo muselė.
Ji per išsiblaškymą įkrito į tvenkinį. Permerkti sparnai vis labiau niro į vandenį, ir muselė niekaip neįstengė pakilti į orą. Vargšelė vos gaudė kvapą.
Virš tvenkinio plačiai driekėsi laukinės slyvos šakos.
Ant pačios ilgiausios, siekusios tvenkinio vidurį, kabojo prisirpusi, tamsi, sultinga uoga. Staiga ji bumbtelėjo į vandenį.
Pasigirdo duslus "pliumpt", kurio per vabzdžių dūzgimą beveik niekas neišgirdo. Tačiau aplink nukritusią uogą - ramiame, stovinčiame vandenyje - ėmė sklisti vandens ratilai. Pirmas, antras, trečias, ketvirtas...Tarsi besiskleidžianti gėlė.
Kilusi bangelė pagavo ilgakojį vabzdį ir nusviedė jį tolyn nuo prasižiojusio varliūkščio.
Lašalą banga stumtelėjo prie lašalės. Šis, netyčia į ją atsitrenkęs, mandagiai atsiprašė, ir nuo tada jie vienas kitą įsimylėjo.
Pirmasis vandens ratilas nuvilnijo iki pat kranto. Tamsaus vandens banga užliejo ir atgaivino mirštančią gėlę.
Antrasis vandens ratilas pakėlė skęstančią muselę ir nusviedė ją ant pakrantėje augusios žolės stebelio, kur jos sparnai galėjo išdžiūti.
Kiek daug gyvenimų pasikeitė dėl vos pastebimų vandens ratilų.

Bruno Ferrero


Labai patiko šis pasakojimas, perskaičius kilo daug minčių. Galbūt ir męs kurdami savo meilės erdvę ir skleisdami Anastasijos idėjas galėsime daug ką pakeisti pasaulyje.

darja
Pranešimai: 2703
Užsiregistravo: Šeš 02 07, 2004, 20:04
Miestas: Vilnius

Standartinė darja » Tre 04 28, 2004, 20:53

Jo, grazi istorija... Kad daugiau tu slyvu taip sekmingai nukristu... :wink:

O va, vakar turbut kazkokie vaikezai smarkiai aplupo mano gluosnio, isauginto is mazutes sakeles, augusio 20 m., sakas... Toks grazuolis uzauges - mergaites vasara po juo zaidzia, tie patys vaikezai karstosi. Gal kas zinot, is kur toks pyktis - juk specialiai lipta, puse dienos lupta zieve - atrodo, kad mane pacia suzalojo...
Zinot, is pradziu apsiverkiau, bet paskui kilo toks pyktis, kad dabar tiems vaikezams tikrai nekas, gero jiems nepalinkejau, kitaip sakant linkejau gero, bet jiems jis atsisuks kitu galu - sakiau, kad esu ragana. :x Miske maciau nuo uzdegtos zoles smarkiai apdegusias pusaites, aisku, ir tu gaila, bet kai tavo sodinta medi sitaip... :x :x :x
Na, zinot, gal jus ir esat sventieji ir galit ant ju nepykt, bet tik ne as :x

PS dabar jau supratau, kodel Anastasija sake, kad reikia padeti geriems zmonems, o ne blogiems - duok dieve, kad is tu vaiku isaugtu pakenciami zmones, duok dieve... :|

PPS o slyva - ne uoga, o kaulavaisis :wink:

Skelbti atsakymą