kagi pradėjom apie knygas, tai jums leidus ( nors to leidimo nelauksiu

) parasisiu toki trumpa pasakojima jei taip galima pavadint apie žodžius, nes knygos jug iš žodžių
Dievas tarė žodį ir sukūrė pasauli ( lig ir sena iš biblijos )

, Po to į pasauli atėjo jo sunūs ir dukros, pasaulio vergai - žodžio vergai. Jie žodžiais sukūrė dar viena pasauli. Jie pamiršo, kad Dievas žodi ištarė norėdamas tik, kad pasaulis atsirastu, kaip įvikis ir igautu praeities forma. Jie galvojo, kad jų žodžiai nekuria naujo pasaulio, o apibudina jau esama ir įgalina ateities vaikus pažinti jį pasinaudojant jų žodžiais. Žodžio vergai pamiršo, kad Dievas kūrė tik viena praeiti - pasaulio sukurima, o jie jau prikūrė ir vis dar kuria praeities žodžius. Žodis igalino laiką ir sukūrė nauja pasauli su savo dėsniais. Jis apibudina tik mūsų pačių kurtus dėsnius.
Taip mes žodžais sukūrėme laika

, užsidengėme apgaulės skraiste, bandidami per žodžius ieškoti tiesos.
Be to ačiu Gabriukui

už šita idėja kuria jis pakišo man, kaip aš pavadinau su savo sarkazmu
Tai va galit ir nekreipti dėmesio i tai ka če parašiau tai ir tik žodžiai, tokios pat reikšmes kaip ir iš bet kurios knygos
Kiekvienas zhmogus turi savo ribota horizonta. Paskui jis siaureja, tampa nepaprastai mazas ir virsta tasku. Tuomet zhmogus sako - chia mano pozhiuris