Laukiniai gyvūnai mūsų sodybose

Apie gyvūnus, kurie gyvena Giminės sodybose.
Gyvūnai, kurie rūpinasi Žmogumi ir aplinka

Moderatorius: Visi tvarkytojai

Skelbti atsakymą
Vėl pasikeičiau...
Pranešimai: 542
Užsiregistravo: Ant 07 08, 2003, 15:24
Miestas: Kaunas-Vilnius

Laukiniai gyvūnai mūsų sodybose

Standartinė Vėl pasikeičiau... » Sek 08 21, 2005, 0:23

Naminiais gyvūnais dažniausiai reikia rūpintis. Jie dar kartais būna netgi tiek mutavę, kad be žmogaus negali gyventi (kai kurios kačių veislės ar pan.). O laukiniai gyvūnai yra tokie, kokius Dievas sukūrė.

Pas mane į hektarą kolkas ateina stirnos, šernai, zuikiai, lapė buvo... Pasitaiko ir kitų gyvūnėlių... Varlių, kurmių, peliukų...

Dažnai sodininkai ar šiaip žmonės atsikraustę į sodybas stengiasi išnaikinti laukinius gyvūnus, nes šie esą pridaro daug daug blogo. Todėl pirmas naujakurio veiksmas - apsitverti tinkline tvora, kad joks žvėrelis neįeitų į daržą ir nesugadintų derliaus. Ir iš tikrųjų daug jie žalos pridaro. Man pvz. pirmais metais viską nugriaužė išskyrus svogūnus. Antrais metais kažkodėl net svogūnus patrypė ir pakramsnojo laukinukai. Pirmais metais šernai bulves susirinko iš po šiaudų, žirnius stirnos nuėdo, kiškiai išvis kaip pasiutę visus krūmus ėda... :)

Bet aš noriu apginti laukinius žvėrelius. Kaip ginu ir laukinius augalus. Jau sakiau - juos Dievas sukūrė ir tuo jie geresni už naminius. :)

Aš irgi pergyvenau dėl savo daržo... ir galvojau ką daryt. Galvojau tvorą didelę... O pakalbėjau su tokiu vienu savo draugu, tai jis sako: "tai tu džiaukis, kad pas tave į hektarą laukiniai žvėreliai ateina. Ar matei, kad pas ką ateitų? pas nieką nėra. visi išsinaikina... o pas tave ateina šernai... oi tai didžiulis didžiulis turtas. Tegu jie viską išknisa... daržovių tai gali nusipirkti, o šernų laukinių, tai užsimanęs iš niekur negalėsi gauti..."

Vat tada ir nutariau... apsitversiu mažą mažą vietelę... ten kur daržiukas... o visur kitur paliksiu atvira, kad laukiniai gyvuliukai galėtų vaikščioti ir gyventi.

Laukinių žvėrelių lankymasis jūsų sodyboje parodo jūsų tyrumo laipsnį. Jei ateisi į gamtą, sukursi vėl ten dirbtinę aplinką, tai laukiniai gyvūnėliai pasišalins... Bet jei sugebėsi darnoj su gamta gyventi, tai laukiniai gyvūnėliai tau nemaišys...

Maždaug tokios mintys mane aplanko, tai noriu su visais pakalbėt šita tema... Ką darot su laukiniais? Tveriatės, džiaugiatės, apraudat derlių ar kaip... kokia praktika?

glesum
Pranešimai: 954
Užsiregistravo: Ant 02 18, 2003, 13:14
Miestas: Kaimas
Susisiekti:

Standartinė glesum » Sek 08 21, 2005, 11:20

Na, as dabar labai ne i tema pakalbesiu... man baisu stebeti atvirkstini varianta, tai yra kai naminiai kates ir sunys yra pratinami tik prie sauso edalo. Suprantu, kad seimininkams taip yra patogiau, bet... Tai juos labai atitolina nuo ju prigimties... PVZ. mama kate nebemoko kaciuku gaudyti peliu, bet visada kaulina sausu pusryciu... Tokie katinukai pasidaro labai priklausomi nuo zmoniu, t.y. nasta... Ne patys padeda zmogui, bet yra atvirkstinis procesas, kaip tam anekdote:)
" Šuo mąsto: šeimininkas manimi rūpinasi, duoda man ėsti, mane paglosto... Turbūt jis Dievas:)
Katė masto: šeimininkas manimi rūpinasi, duoda man ėsti, mane paglosto... Turbūt aš Dievas:)"

Vėl pasikeičiau...
Pranešimai: 542
Užsiregistravo: Ant 07 08, 2003, 15:24
Miestas: Kaunas-Vilnius

Standartinė Vėl pasikeičiau... » Sek 08 21, 2005, 11:35

Papasakosiu kaip treniravau draugės katę. :)

Paprastai ji pabėga iš namų periodiškai pro kur nors netyčia paliktą langą ar pan. Paskui kai atsilaksto, ji ateina po langu ir kniaukia. Tada ją šeimininkai pasiima, atsikelia iš lovos naktį, apsirengia, nueina už namo, dar kartais net ją gaudyti reikia :!: Turbūt katei taip įdomiau... Ir tada jie pasiima ją ir parneša namo. Ir taip visą gyvenimą.

Nežinau kaip ten buvo, bet kartą aš buvau pusiau atsakingas už tos katės įleidimą. Ar kažkas tingėjo keltis ar kaip ten buvo, bet jos gaudyt naktį turėjau eiti aš. "Nu ne", galvoju. Kates reikia dresiruoti. Žmogus neturi naktim keltis dėl jos ir ja rūpintis. Ji turi pati mokėt grįžti.

Taigi, ji kniaukia po langu, nori grįžti, o aš guliu po anklode ir miegu kantriai. Pakniaukė gal valandą, mato, kad nieko neišdegs ir pati užlipo. Rado kaip užlipti ir įšoko pro langą. :) Dabar ji pati savarankiška ir pati moka užlipti. :)

Taigi, dažniausia reikia nieko nedaryti, t.y. stengtis nesirūpinti gyvūnais, kad jie būtų nepriklausomi, patys mokėtų susirasti maisto ir t.t.

Kodėl glesumėle sakai, kad ne į temą? Čia tas pats ir su laukiniais gyvūnais. Šeria juos, šernus, stirnas, ėdžias jiems daro, voveres šeria, lesyklas paukščiams daro, o paskui tie visi gyvūnėliai nesugeba patys laisvėje gyventi. Jau yra tokia tema šiame forume: "Nešerkime laukinių gyvūnų", nes tik atrodo, kad jiems padedam, o iš tikrųjų tik pririšam prie savęs ir nematomai tampam savo pačių vergais...

Renata
Pranešimai: 264
Užsiregistravo: Ant 01 14, 2003, 10:40
Miestas: Vilnius
Susisiekti:

Standartinė Renata » Pir 08 22, 2005, 10:03

Mažiausias laukinės gamtos apsireiškimas džiugina širdį. Žinoma, daug maloniau pamatyti driežiuką, netyčia užklupti kurapkos lizdą, darže atkasti stambią rupužę ar vos pajudantį dėl buvimo vėsioje dirvoje tritoną, :D nei rasti iki dirvos nugraužtas saulutes, nukramsnotus braškių lapus ar medžių sodinukus nulaupyta žieve :(
Visgi tikrai rimtą tvorą, pro kurią stirnos, šernai, o gal ir zuikiai, negalėtų pralįsti aš planuoju sodinti tik aplink daržą. Tik va truputį prisibijau - noriu sodinti gluosnius ir iš jų pinti tvorą, o gluosnius LABAI mėgsta stirnos. Ar tik nebus, kad aš joms "pietus" pati pasiūlysiu, vietoj to, kad savo daržoves nuo jų apsaugočiau :?: :wink: :lol:

Vėl pasikeičiau...
Pranešimai: 542
Užsiregistravo: Ant 07 08, 2003, 15:24
Miestas: Kaunas-Vilnius

Standartinė Vėl pasikeičiau... » Ket 08 25, 2005, 13:04

Renata rašė: Tik va truputį prisibijau - noriu sodinti gluosnius ir iš jų pinti tvorą, o gluosnius LABAI mėgsta stirnos. Ar tik nebus, kad aš joms "pietus" pati pasiūlysiu, vietoj to, kad savo daržoves nuo jų apsaugočiau :?: :wink: :lol:
:) Na, mano karklus (gluosnių giminės), tai stirnos pakapoja. Bet nuo to, tai jie tik gražesni pasidaro. Apačią visą užapvalina nugrauždamos apatines šakeles, o augalai į viršų auga. Mačiau per teliką, kad ir Afrikoj akacijos tokiu principu auga. Tos skėtinės. Šiaip, jos pradeda augti kaip krūmai, bet paskui žvėrys visokie, ypač žirafos apgraužia ir iš krūmo lieka tik skėtinis augalas. Lapai tik viršui, kur žirafų galvos nepasiekia. Taip gyvūnai suformuoja akacijas. :)

Paveikslėlis
Va šitas medis... Plius siūlau užeiti į http://www.wwf.hu/letoltes.php
Ten gražių aveikslėlių iš Afrikos. :)

Tai manau, kad Renata, tavo tvorą stirnos tik pagrąžins. :)

Beje, jauną tvorą galima žiemai pridengti sausais stagarais. Stirnoms tada truputį sunkiau, tai jos neliečia. Gyvūnai yra idealūs tinginiai. :) O pavasarį vėl nuimti stagarus ir turėti gražią tvorą. :)

Vėl pasikeičiau...
Pranešimai: 542
Užsiregistravo: Ant 07 08, 2003, 15:24
Miestas: Kaunas-Vilnius

Standartinė Vėl pasikeičiau... » Ket 08 25, 2005, 14:47

Basta rašė:Fantastika :!:
Štai, pasirodo, kaip galima gyvūnais "pasinaudot" :mrgreen: .
Specialiai prisiviliot, kad jie tau graužtų ten, kur nori :mrgreen: .
Gal ir ožkas galima taip pat pripratint, pvz., panaudoti tą tepalą neskanų, gal jos negrauš, o ten, kur netepei, nugrauš :) .
wo wo. galbūt.. :) Jaunasis Vladimiras, t.y. Megre sūnus gi bandė mokinti ožką, kad ji formuotų gyvatvorę. Nutempia šniūrą ir mokina, kad lygiai nugraužtų pagal šniųrą, bet jam nepasisekdavo. :) Aprašyta, aštuntojoje knygoje, pirmoje dalyje.

Gal ožka grauš pagal zuikbaidį ir jo kvapą. :) Verta pabandyti. :)

Renata
Pranešimai: 264
Užsiregistravo: Ant 01 14, 2003, 10:40
Miestas: Vilnius
Susisiekti:

Standartinė Renata » Ket 08 25, 2005, 15:01

Paragaus kartelį kitą zuikbaidžio - suks nosį šonan nuo bet kokio panašaus augalo. :mrgreen: Juk paukščiui užtenka kartą boružės atsikąsti, visam gyvenimui gana :wink: :D

glesum
Pranešimai: 954
Užsiregistravo: Ant 02 18, 2003, 13:14
Miestas: Kaimas
Susisiekti:

Standartinė glesum » Pen 08 26, 2005, 18:42

Pries metus iš vienos anastasiukes drauges gavau gal 10mazu dar tik sudygusiu kedriuku dovanu.... ir ka sau manot, per keleta men juos arba kurmiai isrause arba skruzdles nukapojo... dabar liko trys istvermingiausi.. is ju tik vienas padovanotas drauges... Bet ir jais labai dziaugiuosi :)

madikė
Pranešimai: 40
Užsiregistravo: Šeš 03 04, 2006, 22:27
Miestas: vilnius

o-o-o!!!

Standartinė madikė » Tre 03 08, 2006, 20:55

Labutis visiems!!! Galiu parasyti tik sitoj temoj kitos tinkamesnes nerandu. :oops: :oops: :oops:
Siandien man mokyklos sesele pasake kad as turiu uteliu! :cry: :x :cry:
Bet uteliu tik kiausiniai, bet ir tie man rodos negyvi :lol: :lol: :lol:
Na jau iki :h: :h: :h:

Uosis
Pranešimai: 1564
Užsiregistravo: Sek 12 22, 2002, 13:34

Standartinė Uosis » Ket 07 13, 2006, 16:09

Sveiki, permetų Laimio laišką apie nuostabų atradimą sodyboje:

Šis laiškas paimtas iš [email protected] konferencijos. Visus laiškus galite perskaityti čia: http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve/messages

Pas mus dar nebaigtoje statyti žeminėje kaip jau minėjau gyvena dvi varlės. Tačiau šį kartą nuvažiavę pastebėjom, kad užeina ir peliukas. Ir jis užeidavo nuolatos. Staigių judesių bijo, bet nuo žmogaus gali būti 30 centimetrų atstumu, jei nejudi. Tik atrodė šis peliukas keistai, nes turėjo ne tokį smailų snukutį, ne tokį pilką kailiuką ir visai trumpą uodegytę. Pelės tai turi ilgą... Vėliau išsiaiškinom, kad šis peliukas yra rudasis pelėnas.

Taigi, šitas pelėnas vis ateidavo į mūsų žeminę. Gana dažnai. Ko jis vaikščiojo nežinojom, bet kai aš atidengiau šieną po palapine, tai pamačiau peliuko urvų sistemą. Pasirodo po palapine jis puikiai sau gyvena. Urvų sistema užėmė 4 kvadratinius metrus. Nes tiek buvo uždėta šieno. Dviejose sistemos vietose buvo po lizduką. Vienas susuktas iš linoleumo pūkinių nuograužų ir mažai šieno, kitas susuktas iš šieno. Antrajame radome mažiukus pelėniukus. Va, pasirodo ko mama pelėnė vaikščiojo į mūsų žeminę!

Šieną iš karto uždėjom atgal, bet mama, pajutus pavojų, nusprendė staigiai išsikraustyti. Ėmė visus vaikučius po vieną į savo žabtukus ir nešė juos kitur iš žeminės. Tie nešami labai cypė. Jų buvo keturi. Pažiūrėjom kur neša. Esu girdėjęs, kad pelės turi išsikasusios netoliese antrą urvą pavojaus atvejui. Taigi, mama pernešė visus vaikučius į antrąjį urvą, kuris yra tiesiai už žeminės sienos.

Paskui ji dar kelis kartus grįžo į žeminę, bet vaikų nenešė. Aš įtariau, kad gal ji neša maisto atsargas, nes vis kažką kramtė beeidama. O gal tik šiaip vaikščiojo ir tikrino. Po tų patikrinimų, ji pamatė, kad joks pavojus negresia, kad mes nieko blogo nedarom ir nutarė vaikus susinešti atgal. Taigi, visus keturis pelėniukus vėl susinešė į žeminę. Gabrielė išleido įstatymą, kad palapinės ten statyt nebegalima ir kad mes turime išsikraustyti kur nors kitur kol vaikučiai užaugs ir patys išeis iš žeminės. Taigi, mes laikiniai išsikraustėm.

Bet dar porą dienų stebėjom pelėnę mamą. Beje pelėno nematėm. Kažin kur jisai? Pelėnė išeidavo iš po šieno ir vaikščiodavo šalia mūsų. Ji krimto visas žoleles, kurios tik augo žeminėje. Taip pat mielai krimto mūsų šiukšlių maišą. Pragriaužė jį ir krimto rūkyto sūrio su kmynais vaškinę odelę. Taip pat mielai prakrimto mūsų jogurto pakelį ir paukščių pieno maišelį. Man susidarė įspūdis, kad labiausiai jai patinka celofaniniai maišeliai. Tai turbūt pelėno prigimtyje užrašyta – naikinti polietileną.

Iš to galima pasidaryti išvadą, kad reikia konstruoti pakabinamas spinteles daiktams susidėti ir atsivežti daug stiklainių, į kuriuos galima viską susidėt, ko nenorima, kad pelėnai sugriaužtų.

Grįžęs į Kauną aš nuėjau į biblioteką išsiaiškinti kas čia per gyvis pas mus gyvena. Nesunkiai radau, kad tai yra rudasis pelėnas. Šiek tiek apie jį iš mokslinės pusės:

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Рыжая полевка (rus.)
Bank vole (angl.)
Liet. sin. miškinis pelėnas

Mažiausias Lietuvos faunos pelėnas, lyg ir tarpinė forma tarp pelėnų ir pelių. Ausys mažesnės negu pelių, bet didesnės už kitų pelėnų. Uodega ilgesnė kaip kitų pelėnų, sudaro maždaug pusę kūno ilgio. Ji padengta žiedais išsidėsčiusiais žvynais ir apaugusi retais plaukais.

Kailiukas nugaros srityje ryškiai rudas, šonai pilkai rudi, o pasmakrė, krūtinė ir pilvas šviesiai pilki, kartais su gelsvu atspalviu. Uodegos viršutinė pusė tamsi, apatinė šviesi. Letenos pilkos. Jauniklių kailiukas pilkesnis.

Lietuvoje gyvenantis rudasis pelėnas priklauso Clethrionomys glareolus suecinus porūšiui.

Paplitimas. Paplitęs Europos miškų zonoje, Mažojoje Azijoje, Vakarų Sibiro taigoje ir miškatundrėje (iki Altajaus), Užkaukazėje.

Lietuvoje aptinkamas beveik visuose miškuose. Tai dominuojanti miškuose gyvenančių pelinių graužikų rūšis.

Biologija. Labiausiai mėgsta drėgnus mišrius ir lapuočių miškus, senus parkus su vešlia augalija, ąžuolynus. Kamšos draustinyje (Kauno raj.) rudųjų pelėnų daugiausia sugauta eglyne su alksnių priemaiša (67 – 82% visų smulkiųjų žinduolių), Virbalgirio draustinyje (Vilkaviškio raj.) – liepyje (80%), Nacionaliniame parke – mišriuose miškuose (42-66%); Čepkelių rezervate rudasis pelėnas sudarė 70%, mišriame Buktos miške (Marijampolės raj.) – 87% visų smulkiųjų žinduolių. Dažnas ir medžiais bei krūmais apaugusiuose paupiuose, ežerų pakrantėse, pagrioviuose.

Kas 3-5 metai šių pelėnų gerokai pagausėja. Maksimalaus gausumo (piko) metais rudenį jų būna dvigubai daugiau (iki 100 individų/ha) negu tuo pačiu laiku depresijos metais. Po supuvusiais kelmais, išvartomis, kiaurymėse tarp medžių šaknų, po šakų krūvomis rausia nesudėtingus urvelius. Retkarčiais naudojasi pažemėje esančiais uoksais.

Veiklus ištisus metus. Aktyvesnis naktį ir rytą, bet bėgioja ir dieną. Vidutiniškai per parą aktyvus apie 6 val. Gana sėslus.

Anksti paavsarį ėda žaliąsias augalų dalis, medžių ir krūmų žievę, pumpurus, pernykštes sėklas. Vasarą minta ir uogomis: žemuogėmis, avietėmis, mėlynėmis, šermukšniais ir kt., rudenį – žolėmis ir medžių (klevų, liepų, spygliuočių) sėklomis, riešutais, gilėmis.

Rudieji pelėnai pradeda poruotis balandžio pradžioje. Balandžio pabaigoje būna vaikingos visos patelės, kai kurios (23%) – jau antrą kartą. Birželį ir liepą veisiasi pirmos ir antros vados šiųmetukai. Rugsėjo pirmojoje pusėje lytiškai aktyvūs patinai sudaro apie 12%, vaikingos patelės – apie 22%. Spalio mėn. Apvaisintų patelių jau nebūna, bet žindančių vis dar pasitaiko. Tai rodo, kad normaliai veisiasi iki rugsėjo pabaigos. Tačiau kai populiacija labai gausi (piko metais), veisimasis baigiasi maždaug mėnesiu anksčiau.

Patelės atveda 1-4 jauniklių vadas po 3-11 (dažniausiai 4-6) jauniklių. Pavasarinės vados paprastai būna didesnės (vidurkis 5,6 jauniklio) už rudenines (4,4 jauniklio). Šiųmetės patelės veda mažiau jauniklių (vidurkis 4,3) negu senės (peržiemojusios). Vidutiniškai per visą veisimosi sezoną vadoje būna (neatsižvelgiant į patelių amžių) 5 jaunikliai.

Nėštumo trukmė – apie 20 dienų. Jaunikliai gimsta pliki, akli ir sveria 1,45-2,1 g. Plaukai pradeda augti po 4-5 dienų, o po 8-10 dienų jais būna padengtas visas kūnas. Praregi ir bėgioja 10-12 dienų amžiaus. Dviejų savaičių jaunikliai jau maitinasi savarankiškai.

Tais pačiais metais lytiškai subręsta ir veisiasi tik pavasarinių ir vasaros pradžios vadų jaunikliai: patelės maždaug 1- 1,5 mėnesio (16-17 g masės), patinėliai – 2 mėnesių amžiaus. Gimę vasaros antrojoje pusėje ir rudenį jaunikliai tais pačiais metais nesiveisia. Tai populiacijos rezervas kitiems metams, nes suaugę (vieną kartą peržiemoję) pelėnai ir dauguma šiųmetukų, kurie tais pačiais metais veisėsi, kito pavasario nebesulaukia.

Ektoparazitai ir endoparazitai ištirti gana išsamiai. Šiuos pelėnus parazituoja 17 erkių rūšių, 3 rūšys utėlių ir 10 rūšių blusų. Vidaus organuose aptikta 9 rūšys kaspinuočių, 15 rūšių apvaliųjų kirmėlių ir 1 rūšis siurbikių. Jų dauguma – specifiniai pelinių graužikų parazitai, bet keletas rūšių parazituoja ir žmones, naminius gyvulius bei kailinius žvėris. <...> Aptinkama rudųjų pelėnų, apsikrėtusių trichinėlėmis. Taigi, jie gali platinti gamtoje trichineliozę.

Rudasis pelėnas paprastai laikomas miško želdinių kenkėju, nes ėda medžių sėklas, pumpurus, ūglius, apgriaužia jaunų medelių žievę. Tačiau dažnai žala pervertinama. Ištirta, kad tuomet, kai 1 hektare yra 40-50 individų, per rudens ir žiemos sezoną jie sunaikina tik 1,2-1,5% medžių sėklų derliaus. Kaupdami atsargas žiemai, išnešioja sėklas, kurių dalis išlieka miško paklotėje ir vėliau sudygsta. Be to, sunaikina nemažai vabzdžių (miško kenkėjų) lervų ir yra maisto šaltinis plėšriesiems žvėreliams bei paukščiams.

Šaltinis: “Lietuvos fauna. Žinduoliai” (1988)
Yra tik vienas Dievas ir jis yra visur :)

Skelbti atsakymą