Šaltinis:
http://www.etazinios.lt/article/articleview/1785/1/33/
'Mano verslui Europos Sąjungoje nebus jokių ypatingų kliūčių. Avienos Europoje trūksta, o ypač - išaugintos ekologiniuose ūkiuose', - 'Veido' puslapiuose besisvečiuojantis ūkininkas Vytautas Kondratas ramus kaip belgas.
Ankstų trečiadienio rytą iš ūkininko fermos į Žagarėje esančią "Agaro" skerdyklą iškeliavo trys avinai ir avis. Tą pačią dieną žemaičio avidėse avys atsivedė antra tiek ėriukų.
Šašlykų metas
Vados metas fermoje jau beveik pasibaigęs. Pats pikas žemaičio avidėse būna gruodį ir sausį. Tuomet banda pagausėja maždaug 400 ėriukų. Dabar per dieną gimsta vos trys keturi. Ūkininko dešinioji ranka, būsimasis zootechnikas Alfredas, sako, kad per pačią vadą nei jam, nei šeimininkui miegas nerūpi. Jei tik pražiopsosi, žiūrėk, ir prarasi keletą sunkiau besiėriuojančių avių ar ėriukų. Dabar ėriukų mirtingumas V.Kondrato ūkyje - vos 5 proc., kai tuo tarpu jo kolegos vokiečio ūkyje - 10 proc.
Skerdykla už kilogramą gyvo svorio ūkininkui moka apie 5 Lt, maždaug litu daugiau nei pavieniams avių augintojams. Turguje aviena - pati brangiausia mėsa. Jos kilogramas kainuoja apie 20 Lt.
"Nieko negali sakyti. Lietuvoje avienos supirkimo kainos jau priartėjo prie ES valstybių", - pripažįsta jau trečią savaitę iš "Veido" žurnalistų akiračio neišleidžiamas žemaitis. Pasak jo, ES šalys už kilogramą gyvo svorio moka panašiai kaip ir Lietuvoje - apie 6-7 Lt.
2001 m. Vytautas pardavė 362 ėriukus (iš viso 10,6 t gyvo svoro). Už parduotą produkciją gavo 64 240 tūkst. Lt pajamų. Avis perka "Agaro", "Liselos", "Agroveto " skerdyklos. Šiek tiek ėriukų ūkininkas parduoda pavieniams pirkėjams.
"Daugiausia avių į skerdyklas iškeliaus atėjus šašlykų metui, tai yra gegužės-rugsėjo mėnesiais. Tada avienos paklausa kavinėse, restoranuose, pakelės užeigose pati didžiausia", - sako avių augintojas.
Didžiausią paklausą turi jaunos, 35-40 kg sveriančios avys. Kodėl? Atsakymą žino šeimininkė Virginija, kaip tik orkaitėje troškinanti avienos šonkauliukus. Pasak jos, tuomet mėsa pati skaniausia ir sultingiausia, greitai ir skaniai pagaminama. Po valandėlės ir pati tuo įsitikinau. Liudiju: tai - tikra tiesa.
Lietuvoje - trys avių ūkiai
Avininkystė kadais buvo nacionalinis verslas. Istoriniai šaltiniai liudija, jog A.Smetonos laikais po Lietuvos kalvas ir pašlaites laigė apie 600 tūkst. avių. Dabar nėra ko ir lygintis, avių Lietuvoje kokie 5-6 tūkst. beliko Didžioji jų dalis sukaupta trijuose stambiausiuose ūkiuose. V.Kondrato ūkis yra pats didžiausias Lietuvoje. Jame šiuo metu laikoma apie 600 ėriavedžių, o su avinais ir ėriukais - apie 1100.
Antrasis - veislininkyste užsiimanti įmonė "Šeduvos avininkystė". 2001 m. V.Kondratas Raseinių rajone pardavė 221 veislinę avytę Raseinių rajone įkurtam Gaidamavičiaus ūkiui, ir šiuo metu pagal dydį- tai trečiasis avininkystės ūkis.
"Dabar įsitvirtinti avienos rinkoje yra nepaprastai sunku, nes Lietuvoje trūksta veislinės medžiagos. Įsivežti gyvulių iš užsienio dėl siautusios snukio ir nagų ligos sunku, be to, pirkimą užsienyje stabdo aukštos kainos", - liūdnokas avininkystės perspektyvas paišo avių auginimo lyderis.
Lietuvoje viena ėriavedė kainuoja apie 250 Lt, o perkant užsienyje jos kaina šokteli iki 500 Lt. Ūkininko draugai, avių augintojai iš Vokietijos, siūlė parsivežti vokiškųjų baltagalvių, tačiau gerai apskaičiavęs Vytautas suprato, kad jų transportavimo, įvežimo kaina kol kas ne jo kišenei.
Kada nors, atsivėrus ES sienoms, jis įsiveš vokiškųjų baltagalvių ir sukryžmins su vietinėmis šiurkščiavilnėmis. Tikisi, jog pavyks išvesti gerą bandą.
"O kas gi atsitiko su tomis šlovingomis smetoninių laikų avininkystės tradicijomis?" - klausiu.
"Dėl nevykusios žemės ūkio politikos Lietuvoje avys buvo "iškasavotos" (suprask, išnaikintos). Ne vienos vyriausybės remiamos kitos žemės ūkio šakos avininkystę iš lietuvio sąmonės tiesiog išstūmė. Labai gaila, nes Lietuvoje yra itin tinkamos tam gamtos sąlygos", - tikina pašnekovas.
Tik tada, kai avys išnyko, valstybė nusprendė remti avininkystę. Nuo 2001 m. derlingose žemėse auginamoms avims skiriama 50 Lt subsidija už avį, nederlingose, į kurių kategoriją patenka ir V.Kondrado žemės, - 100 Lt.
"Ne viena Lietuvos valdžia kiaulių augintojams kūrė rojų žemėje, o avininkystę naikino. Dabar ES davė kvotas 17-ai tūkstančių ėriavedžių. Juk akivaizdu, kad mes jų neišnaudosim", - piktinasi žemaitis.
Karves išpardavė
"Kodėl apsimoka Lietuvoje auginti avis?"- braudamasi per mekenančių avių jūrą vis klausinėju Vytauto. "Lietuvoje daug laisvos, ne itin derlingos žemės. Jos kaina maža. Daugelyje Europos valstybių žemė brangi, vien tik dėl avių laikyti ganyklas neapsimoka. Juk avininkystė - neintensyvi šaka, avies paros prieaugis kur kas mažesnis nei kiaulės ar jaučio", - argumentus žarsto pašnekovas.
Ši avių banda pradėta formuoti dar 1989 m. Vytautas turėjo būrelį vietinės veislės šiurkščiavilnių avių, o po poros metų bandai pagerinti iš Baltarusijos įsivežė 83 preskosų veislės avis. Gyvuliams laikyti pastatė dvi po 360 kv. m avides. Tuo pat metu pirkdamas žemių, intensyviai didino ganyklų plotus. Dabar jos supte apsupusios namus. Šieną (apie 200 t per metus) vežasi iš toliau besidriekiančių nuosavų pievų.
"Avims nebūtina aukšta žolė. Jos ganosi ant kalvų, nederlingose žemėse, joms netinka šlapios ir užliejamos pievos. Ten jos gali susirgti parazitine liga fasciolioze", - įspėja.
Ne visada V.Kondratas buvo toks nuoseklus. Per 12 ūkininkavimo metų jis eksperimentavo: bandė derinti pieninę gyvulininkystę ir avininkystę, mėsinę gyvulininkystę ir avininkystę.
"Vienu metu turėjau apie 100 raguočių, tarp jų buvo 43 melžiamos karvės. Tačiau kilusdaugybei problemų dėl pieno supirkimo, pablogėjus situacijai mėsos rinkoje, padariau išvadą, kad pati nereikliausia yra avininkystė. Raguočius likvidavau", - ūkininkavimo strategijos niuansus atskleidžia žemaitis. Šiandien jo ūkyje tik kelios karvės ir pora telyčių. Sodybos šeimininkė Virginija ruošiasi iš jų išsiauginti karves - jai tiesiog pabodo nuolat iš kaimynų pirkti pieną.
Vilnos niekam nereikia
Vilnai ūkyje norom nenorom tenka tik šalutinio produkto vaidmuo. Tiesiog šiuo metu jos niekam nereikia.
Avys paprastai kerpamos du kartus per metus. Tai vienas sunkesnių darbų, trunkančių apie 10 dienų. Vidutiniškai iš vienos preskosų veislės avies ūkininkas prikerpa 4 kg vilnos, iš vietinių šiurkščiavilnių - nuo 3,5 kg iki 4 kg paprastos kokybės vilnos. Per metus ūkininkas prikaupia išties nemažai - apie 2-3 t vilnos. Tačiau bėda ta, kad jos realizuoti nėra kur. Vieną kitą kilogramą nuperka karšyklos, kokia verpėja ir viskas. O ir mokama vos 2-3 Lt už kg. Likusią vilną ūkininkas dažniausiai tiesiog išdalija.
"Anksčiau Lietuvoje kiekvienas bažnytkaimis turėjo po karšyklą. Dabar šis verslas merdi. Neapsimoka, darbo nemažai, o turguje kilogramas vilnos kainuoja 20-30 Lt. Skudurynuose vilnonis megztinis daug pigesnis", - gailauja ūkininkas, šventai įsitikinęs, kad drabužis iš avies vilnos ne tik šildo, bet ir turi gydomųjų savybių.
Vilnos realizacija - bendra problema visoje Europoje. Audžiančios, mezgančios įmonės parsisiųsdina švelniavilnių Australijos avių vilnos, ji puresnė, švelnesnė. "Gaila, - pamanau, - nes šeimininkė yra akivaizdus pavyzdys, kaip galima sėkmingai panaudoti viską, ką duoda jų augintinės. Pati į miestą traukia pasidabinusi labai stilingu vietinės vilnos kostiumėliu ir profesionaliai siūtais avikailių kailiniais".
Ėda tai, kas lieka nuo cukraus
Žiemos metu per dieną ūkyje avys suėda 1000 kg šieno, 1500 kg cukrinių runkelių išspaudų, 4 kg druskos. Per sezoną iš viso sunaudojama 200 t šieno, 100 t cukrinių runkelių išspaudų, 600 kg druskos.
Cukrinių išspaudų ūkininkas parsiveža iš Pavenčių cukraus fabriko. Nuo jų avys tampa pieningesnės ir ėriukai gimsta sveikesni.
Tona cukrinių runkelių išspaudų kainuoja 7 Lt, transportavimas - 6 Lt, rankų darbas 0,5-1 Lt/val. Taigi iš viso vienos tonos savikaina 2001 m. sudarė 14 Lt, o pernai šoktelėjo iki 20 Lt. Iš viso 100 t išspaudų, ūkyje sunaudotų per metus, ūkininkui atsiėjo atitinkamai 1400-2000 Lt.
V.Kondrato žodžiais, tokia savikaina kol kas yra labai maža. Tonoje cukrinių runkelių išspaudų yra 100-110 pašarinių vienetų. Pašarinių grūdų tiek pat pašarinių vienetų yra 100 kg, kurie kainuoja 35 Lt, vadinasi, beveik dvigubai brangiau.
Avių racioną ūkininkas papildo vitaminais. Tetravitui, vitaminui E (selenui), vaistams nuo parazitų per metus ūkininkas išleidžia 12,8 tūkst. Lt. Bendrose ūkio išlaidose jie sudaro 8,9 proc. Vakarų Europos ūkininkų ūkiuose šie preparatai sudaro 18-22 proc.
Elektros per metus ūkyje sunaudojama vidutiniškai už 680 Lt. "Ūkis labai mažai sunaudoja elektros, ir tai labai didelis pranašumas prieš kitas gyvulininkystės šakas", - įsitikinęs avių augintojas.
Pasak jo, avys taip pat ir vienas tinkamiausių gyvūnų auginti ekologiniame ūkyje. Ypač ten, kur nėra pakankamai technikos žemei dirbti. Avis gali laikyti ir seneliai, nepajėgūs intensyviai plėtoti augalininkystės, auginti grūdinių augalų ar verstis daržininkyste.
Jau dabar, remiantis pereinamojo laikotarpio ekologinio ūkio reikalavimais, šio žemaičio ūkyje trims avims tenka hektaras žemės. Be to, čia nenaudojama trąšų, įvairių chemikalų. Tačiau iš Pavenčių vežamos išpaudos nėra tas pašaras, kuris atitiktų ekologinius reikalavimus. Todėl ūkininkas praėjusią savaitę jau pristatė projektą SAPARD paramai gauti. "Ketinu įdiegti naują pašarų gamybos technologiją. Iš ekologinės žolės vietoje gaminsiu šienainį, galėsiu naudoti ekologiškai švaresnį pašarą", - sako.
Žemaitis nebenori kasmet prognozuoti, koks likimas laukia Pavenčių cukraus fabriko. Tik vietoje gamindamas pašarus jis bus ramus.
"Avys - itin nereiklios darbo atžvilgiu. Vieną kartą šeriamos, porą kartų girdomos", - sako nuolat prie avių besisukinėjantis ūkininko augintinis Alfredas. Dar priduria, kad jos - ne tokios kvailos, kaip žmonės įsivaizduoja. Visą vasarą kantriai graužusios žolę, rudeniop, tarsi susitarusios, jos patraukia sodų link - ton pusėn, kur ant žemės bumsi sunokę obuoliai. Suuodžia, ne kitaip…
Tačiau iki obuolių derliaus - dar taip toli. Dabar ūkininko avys džiaugiasi pavasariu - minta pernykčia užsilikusia žole, tačiau netrukus jos skabys pirmąją, pačią vitaminingiausią žolę.
Vakarinės diskusijos su 'europolitruku'
- Už ką, ar už dyką mums vokietis duos pinigų?
- Ne, dykai neduos, reikės namų darbus padaryti.
- O ar aš nesakiau, kad niekas mums tų pinigų neduos, - garuojant iš vietinių pievų surinktų žolių arbatai, kaimo euroskeptikų išvedžiojimus cituoja į svečius užsukęs ūkininkas ir agitatorius už stojimą į ES Andrius Norkūnas. Čia pat Vytauto pakrikštytas "europolitruku", po karštos, susitikimų ir kalbų pripildytos dienos, jis priverstas atlaikyti dar vieną ataką. Šįsyk dėl narystės ES pliusų ir minusų jį atakuoja namų šeimininkas Vytautas.
- Akademikas E.Vilkas "Veide" skaičiuoja, kiek Lietuva iš ES gaus pinigų. Jis rašo, jeigu net jie būtų išmesti į balą, žemdirbys juos vis tiek pasiims. Klysta akademikas - nepasiims. Neįmanoma jų visų įsisavinti. Pats dalyvauju SAPARD projekte ir žinau, ką tai reiškia. Reikia turėti savo lėšų. Kuris žemdirbys jų turi, o bankai dažniausiai nesutinka duoti paskolos. Manau, kad sąmoningai. Įsisavinsim gal tik 30-40 proc. tų pinigų. Todėl toji parama bus mažesnė, - dėsto namų šeimininkas.
Svečias juokiasi: jo manymu, ūkininkas tik apsimeta euroskeptiku. Jei jis taip manytų, tai jau antrą kartą nedžiovintų galvos, netuštintų kišenių ir neteiktų projektų SAPARD paramai gauti.
- Telšių rajone kol kas SAPARD paramą gavo tik vienas ūkininkas, du ir vėl rašo verslo planus. Vytautas - tarp tų dviejų, - patikina Andrius.
Abipusių ginčų nekyla tik dėl vieno - jie sutaria, kad klaidą padarė vyriausybės, derybų dėl narystės ES priešaušryje mušdamos pieno, mėsos kainas. Pradinė kaina galėjo būti tas taškas, nuo kurio buvo galima atsispirti ir reikalauti atitinkamų kvotų.
- Mažos kainos, mažos ir ES mums duotos pieno bei mėsos kvotos, - dėsto Vytautas. Kita klaida, tiek vadinamojo euroskeptiko, tiek ir eurooptimisto nuomone: priešingai nei ES valstybėse, Lietuvoje pieno perdirbimo bendrovės ir skerdyklos privatizuojant atsidūrė ne pačių ūkininkų, jų kooperatyvų rankose, o privatininkų valia - didinti ar ne supirkimo kainas.
- Žmonės manęs klausia: jei aš savo žymėtą veršelį pasipjausiu savo kieme, ar gausiu išmoką. Ne, sakau, negausi, nes reikia vežti į skerdyklą. Tada eik tu savo ES š…. O aš sakau jam: gal tau tiesiog neapsimokės tuo užsiimti savam kieme, - kalba Andrius.
Ūkio šeimininkas čia pat dėlioja, kaip, gavęs SAPARD paramą, įdiegs naują pašarų gamybos technologiją. Ekologiškai užauginta aviena - garantuota.
- O kur tavo ūkyje girdymo linija. Jeigu ir toliau girdysi avis iš griovio, nebus tavo aviena ekologiška. Žiūrėk, pieno ūkiai turi gauti veterinarijos tarnybos pažymas, kad karvės geria švarų vandenį, - prieštarauja eurooptimistas.
Tačiau girdymo linijomis ūkininko nepaimsi. Jos jau Vytauto planuose. Ir ne tik dėl to, kad to reikia ES. Ūkininko apskaičiavimu, avių varymas prie vandens užsitęsia 4-5 valandas. Vytautas įsitikinęs: šiandien jo ūkis jau neatsilieka nuo europinio.
- Buvau pas vokiečius, mačiau, kokiomis sąlygomis jie augina avis. Stovi jos mėšle iki kelių, vietoj normalios fermos - tik plėvele dengtos patalpos. Taigi nėra čia ko manęs ta Europos Sąjunga gąsdinti.
Euroagitatorius A.Norkūnas, kasdien susitinkantis su kaimo žmonėmis, teigia negirdįs kvailų klausimų, tarkim, apie žaisliukus kiaulėms ar pan. Žmonės klausia konkrečiai - dėl paramos jauniems ūkininkams, dėl išmokų.
- Žmonės kalba šitaip: reikia balsuoti už ES, juk tiek pinigų išleista deryboms. Jie sako: negi leisim, kad tie pinigai nueitų vėjais.
- Tokie susibūrimai, į kuriuos ateina 20-30 žmonių, nieko neduos, - įsiterpia aktyvusis žemaitis. - Reikia, kad taip, kaip šiandien tu, eitų žmonės į kiekvienus namus ir viską išaiškintų. Dar kokią brošiūrą įduotų. Gaila, kad laiko liko tiek mažai…
Ūkio sąnaudos per metus
2001 m., 500 avių bandos, skaičiuojant amortizaciją ir darbo užmokestį:
Pašarai - 14 228 Lt
Veterinarijos sąnaudos - 2898 Lt
Darbo sąnaudos žiemos periodu - 4800 Lt
Pastatų amortizacija - 4000 Lt
Elektra - 677 Lt
Mėšlo vežimas - 1346 Lt
Sodra - 822 Lt
Medžiagų sąnaudos vasaros periodu - 4100 Lt
Buities ir kitos sąnaudos - 6000 Lt
Paskolų dengimas ir palūkanų mokėjimas - 6085 Lt
Iš viso: 45 337 Lt
Veidas