Posted: Thu 07 15, 2004, 15:40
Aha vegetariškas maistas nes dantų neturidarja wrote:<...>...Bet musės ir žiogai, tai juk ne mėsa, ar nea?..
Page 2 of 2
Posted: Thu 07 15, 2004, 18:53
viskas, nuo šiandien pradedu valgyt visokius žiogus, skruzdes, kirmėles, varles ir pan. - sako, labai maistinga ir sveika, o jie juk neturi dantų, tai ir prieš dievulį nenusidėsiu, ar nea? 
Posted: Fri 07 16, 2004, 19:37
Darja, prieš Dievulį ne maistu nusidedame.darja wrote:viskas, nuo šiandien pradedu valgyt visokius žiogus, skruzdes, kirmėles, varles ir pan. - sako, labai maistinga ir sveika, o jie juk neturi dantų, tai ir prieš dievulį nenusidėsiu, ar nea?
Posted: Mon 07 19, 2004, 15:29
juokauju, aisku, kad ne maistu... Posted: Sat 07 31, 2004, 16:03
Ar veršiukas ar žiogiukas...gyvybė yra gyvybė...
Avytei tikrai užteks vežimaičio šieno, o karvutei gero vežimo reikia:).
Gal ko nesupratau, bet paaiškinkit prašau, ar jus manot, kad 1 h gali neužtekti avytei?
Na ganytis užtektų ir kelioms šeimynėlėms su būriu vaikaičių 
Maži ėriukai labai gražūs
Avytei tikrai užteks vežimaičio šieno, o karvutei gero vežimo reikia:).
Gal ko nesupratau, bet paaiškinkit prašau, ar jus manot, kad 1 h gali neužtekti avytei?
Na ganytis užtektų ir kelioms šeimynėlėms su būriu vaikaičių Maži ėriukai labai gražūs
Posted: Sat 07 31, 2004, 16:34
o augalai - ne gyvybe, be to, ju reik zymiai daugiau suvalgyti, kad pasisotintum, o paskerdes kiaule, gali kelis menesius maitintis (nors as pati paskersti tai turbut negaleciau, na nebent bado metais... )
)Posted: Sat 07 31, 2004, 17:01
.....tu jau kelyje ir tai svarbiausia....darja wrote:o augalai - ne gyvybe, be to, ju reik zymiai daugiau suvalgyti, kad pasisotintum, o paskerdes kiaule, gali kelis menesius maitintis (nors as pati paskersti tai turbut negaleciau, na nebent bado metais...
Posted: Sat 07 31, 2004, 17:17
paskerst tai buciau negalejus ir budama vaikas (o dabar suprantu, kad mirtinu atveju turbut galeciau, nors jau geriau netektu - gal matet dokumentini filma, kai kalnuose nukrito lektuvas ir zmones, kad isgyventu buvo priversti valgyti mirusiu savo draugu kunus - ziauru, bet jie tik taip issigelbejo...)
Posted: Wed 08 18, 2004, 0:30
gyva yra viskas, o labiausiai gyva yra musu zemele
gyvesne ir uz mane
gyvesne ir uz mane
Re: Apie avis
Posted: Tue 08 16, 2011, 23:57
Auginu kelias aveles, tad galiu šiek tiek pakonsultuoti:
Paprastai daugelis avis auginančių žmonių teigia, kad 1 ha galima auginti 6 ėriavedes su prieaugliu (viso gaunasi kažkur apie 15 avyčių, nelygu veislė). Nors knygose tą skaičių padidina iki 12 ėriavedžių (žinoma, kai papildomai tręšia žolę).
Per dieną avis suėda 6-8 kg žolės. Ėriukai šiek tiek mažiau (3-4).Mano paties praktika rodo, kad tiek avių (6 ėriavedes) 1 hektare galima laikyt tik tada, jei ganykla derlinga, pavasarį papildomai įsėjama. Ir jei šienaujama atskirame plote. Nes avys ištrypia juodus takelius, kur žolė ilgai neatželia.
Taip pat avių negalima ganyti drėgnose pievose. Gali susirgti kanopos puviniu. Žiemai sąlygos nėra įpatingos: tvartas gali būti medinis, papildomai nešiltintas, svarbiausia kad nebūtų skersvėjų, drėgmės. Jei yra ir kitų gyvuliukų - tuo geriau. - jie patys prišildo tvartą. Žiemą paprastai laikomos ant gilaus kraiko. t.y. daug pakratų. Avytės turi vilną - nesušąla. Tačiau jei susiruoštų ėriuotis žiemą - tada reikia žiūrėti kad tvarte būtų šilta, nes pirmas kelias paras ėriukai jautrūs šalčiui, juoba kad gimsta šlapi..
O kas dėl medelių ? Ėda kaip padūkusios. Mėgsta obelų lapus, liepaites, drebulaites. Visus iš eilės. Tačiau senų medžių neliečia. Paaugę ėriukai lupa žieves, tačiau ne nuo visų medžių, o tik nuo jaunų. Man nurėdė obelaitei žievę (gal kokių 10 metų obelis), nepagelbėjo net kad buvau ištepęs sodo tepalu. Surijo su visu tepalu. Mėgsta ąžuolo žievę (ypač avinai), lazdynų žieves. Vyšnių, uosių, klevų - ėda tik lapus. Bet kiek pasiekia - tiek nuskabo . Nupirkau specialios laižomos druskos - labai noriai laižo, bet medelius visviena žievina.
Avys labai išrankios. Ten kur pačios sutrypia, pribarsto savo "razinų" - žolės neėda, net neragauja. O kaip sykis - dėl natūralios trąšos ten gražiausia žolė auga. Neėda dilgėlių. Tad idealios vejos tikėtis neverta, tačiau labai gražiai išvalo miškelius nuo apatinio pomiškio, kurie vis vien mažai saulės gauna ir jokios naudos neduoda.
Savo sklype (70a) ganau dvi ėriavedes su 4 ėriukais. Avims atitvėriau pusę sklypo (40a, kurio pusė - yra miškelis) Ganau trimis plotais: t.y. kol viename ganosi - kitame atauga žolė. Kai plotas mažesnis - mažiau ištrypia, atidžiau renkasi, taupiau suvartoja žolę. Šienauju atskirai, ne prie sodybos. Mokslo žmonės paskaičiavę, kad Lietuvos klimato sąlygom šienu gyvulius reikia šerti apie 200 dienų. Lapkritis-balandis, imtinai. Šieno vienai aviai reikia nedaug: 1 - 1,5 kg per parą, tačiau vien šieno žiemai neužtenka. Šakniavaisių (runkelių, nerūšinų morkų, obuoliukų, bulvių) - reikia dar apie 1 kg per parą. Ir nuo 100 iki 300 g grūdų. Žinoma, galima šerti vien šienu, tačiau tada buriutės atrodys liūdnokai.
Aš asmeniškai per metus sušeriu vienai aviai apie 100 kg grūdų (duodu žiemą-vasarą), ir kokį 100 kg šakniavaisių (cukrinių runkelių/nerūšinų morkų).
Sėkmės bandantiems!
Paprastai daugelis avis auginančių žmonių teigia, kad 1 ha galima auginti 6 ėriavedes su prieaugliu (viso gaunasi kažkur apie 15 avyčių, nelygu veislė). Nors knygose tą skaičių padidina iki 12 ėriavedžių (žinoma, kai papildomai tręšia žolę).
Per dieną avis suėda 6-8 kg žolės. Ėriukai šiek tiek mažiau (3-4).Mano paties praktika rodo, kad tiek avių (6 ėriavedes) 1 hektare galima laikyt tik tada, jei ganykla derlinga, pavasarį papildomai įsėjama. Ir jei šienaujama atskirame plote. Nes avys ištrypia juodus takelius, kur žolė ilgai neatželia.
Taip pat avių negalima ganyti drėgnose pievose. Gali susirgti kanopos puviniu. Žiemai sąlygos nėra įpatingos: tvartas gali būti medinis, papildomai nešiltintas, svarbiausia kad nebūtų skersvėjų, drėgmės. Jei yra ir kitų gyvuliukų - tuo geriau. - jie patys prišildo tvartą. Žiemą paprastai laikomos ant gilaus kraiko. t.y. daug pakratų. Avytės turi vilną - nesušąla. Tačiau jei susiruoštų ėriuotis žiemą - tada reikia žiūrėti kad tvarte būtų šilta, nes pirmas kelias paras ėriukai jautrūs šalčiui, juoba kad gimsta šlapi..
O kas dėl medelių ? Ėda kaip padūkusios. Mėgsta obelų lapus, liepaites, drebulaites. Visus iš eilės. Tačiau senų medžių neliečia. Paaugę ėriukai lupa žieves, tačiau ne nuo visų medžių, o tik nuo jaunų. Man nurėdė obelaitei žievę (gal kokių 10 metų obelis), nepagelbėjo net kad buvau ištepęs sodo tepalu. Surijo su visu tepalu
. Mėgsta ąžuolo žievę (ypač avinai), lazdynų žieves. Vyšnių, uosių, klevų - ėda tik lapus. Bet kiek pasiekia - tiek nuskabo . Nupirkau specialios laižomos druskos - labai noriai laižo, bet medelius visviena žievina. Avys labai išrankios. Ten kur pačios sutrypia, pribarsto savo "razinų" - žolės neėda, net neragauja. O kaip sykis - dėl natūralios trąšos ten gražiausia žolė auga. Neėda dilgėlių. Tad idealios vejos tikėtis neverta, tačiau labai gražiai išvalo miškelius nuo apatinio pomiškio, kurie vis vien mažai saulės gauna ir jokios naudos neduoda.
Savo sklype (70a) ganau dvi ėriavedes su 4 ėriukais. Avims atitvėriau pusę sklypo (40a, kurio pusė - yra miškelis) Ganau trimis plotais: t.y. kol viename ganosi - kitame atauga žolė. Kai plotas mažesnis - mažiau ištrypia, atidžiau renkasi, taupiau suvartoja žolę. Šienauju atskirai, ne prie sodybos. Mokslo žmonės paskaičiavę, kad Lietuvos klimato sąlygom šienu gyvulius reikia šerti apie 200 dienų. Lapkritis-balandis, imtinai. Šieno vienai aviai reikia nedaug: 1 - 1,5 kg per parą, tačiau vien šieno žiemai neužtenka. Šakniavaisių (runkelių, nerūšinų morkų, obuoliukų, bulvių) - reikia dar apie 1 kg per parą. Ir nuo 100 iki 300 g grūdų. Žinoma, galima šerti vien šienu, tačiau tada buriutės atrodys liūdnokai.
Aš asmeniškai per metus sušeriu vienai aviai apie 100 kg grūdų (duodu žiemą-vasarą), ir kokį 100 kg šakniavaisių (cukrinių runkelių/nerūšinų morkų).
Sėkmės bandantiems!