Apie šunis

Apie gyvūnus, kurie gyvena Giminės sodybose.
Gyvūnai, kurie rūpinasi Žmogumi ir aplinka

Moderator: Visi tvarkytojai

pradzia
Posts: 21
Joined: Wed 01 22, 2003, 19:50

Post by pradzia »

mano šuo iš viso yra TOKS man artimas, kad beveik šunimi jo (jos, tiksliau :)) nelaikau. Ji man tiesiog Siuzka :) Tikra šeimos narė, bendraujame su ja kaip mums abiems išeina- ji stengiasi kiek galima aiškiau man savo norus paaiškinti, bei manuosius suprasti ir pagal galimybe ivykdyti, aš taip pat. Taigi net nemanau, kad jos paskirtis yra LOTI :), tai tiesiog dar viena jos galimybe- ir ji mielai ja naudojasi :)
Kipshas
Posts: 788
Joined: Mon 06 23, 2003, 9:39

Post by Kipshas »

As gyvenu imurytas i betono bloka. Visi gyvunai su manimi gyvena savo noru. Tai be abejo tarakonai, jie nesikamdzioja ir neloja. Maitinasi maisto atliekomis - rupinasi savimi patys, man nereikia jokiu pastangu.
Tai pakankamai dirglus padareliai, nes jie bijo kad as juos nuskriausiu. Kol ju nera labai daug ir jie neizulus (izuluma traktuoju taip: ateinu nakti ir matau dideli tarakona ant stalo, sakau jam - nulipk ir sianakt daugiau nelipk ant mano stalo; jei po valandos vel randu ji ant stalo - pats kaltas. o kita nakti jis gali lipti jei nori) tai as ju neskriaudziu.

Kai gyvensiu sodyboje, galesiu auginti ir protingesniu gyvuneliu. Pavyzdziui katinu ir suneliu. Ten jie bus laisvi ir patys maitinsis, na ziema ir as jiems kazko duosiu - ziema yra ziema. Mieste jie tokioje pat nelaisveje kaip ir as - jei as nenoriu buti ikalintas , nenoriu ikalinti ir kitu
Buvau as angelelis, ka gi man daryt
Be sparnu likau
pradzia
Posts: 21
Joined: Wed 01 22, 2003, 19:50

Post by pradzia »

Sutinku su tavimi, Kipše!
Aš, būna, labai liūdžiu, kai reikia savajį šunelį palikti namie ir išeiti visai dienai kurnors. Ypač žiemą, kai anksti temsta ir vargšelė didžiąją dalį prasėdi tamsoje :( Bet dabar juk jos nebeišmesiu? 6 metus kartu gyvenam... Taigi aš svajoju kuo greičiau ją perkelti į žemelę, kur lakstys iki soties kur nori ir miegos ne iš nuobodulio, o iš sveiko nuovargio po pilnų įspūdžių dienų :) Ech, kokia puiki perspektyva! :)
Ingrida
Posts: 229
Joined: Wed 05 14, 2003, 12:36
Location: Panevėžys

Post by Ingrida »

Pririštas šuo - košmariškas vaizdelis. Lakstė mano "berniukas", lakstė sau laisvėj, o trečios savaitės pabaigoje ėmė ir apkandžiojo vyresnyjį mano sūnų.

Visi mes turim "tamsiukų". Gamtoj, ramybėj, o ypač po maudynių šaltoj upėj tie "tamsiukai" pradeda palikinėt mūsų kūną, iškyla į paviršių. O šuniui ir nebeaišku, kokie baubai ten apie žmogų sukiojasi. Tai ir puola...
Tai mano versija.

Kol išsivalysim savo vidų, kol apsišvarinsim, gal ir tekt rišt šunis. O juk ir svečiai mus lanko sodybose.

Galima sakyt, kad man nepasisekė su šuniu, kad piktas buvo. Bet kas jį pažino, niekaip negalėjo patikėt, kad jis galėjo pult, mat labai jau gerutis, mielas.
Ir pasiutligės požymių nematyt.
O GYVENIMAS TOKS PUIKUS!
Aida
Posts: 18
Joined: Mon 07 12, 2004, 22:22
Location: Kaunas

Post by Aida »

Labai myliu visus gyvūnus. Labiausiai tuos, kurie su meile į žmogų žiūri. Kaip mano šunytė labradorė Toni. Ji kiekvieną darbą daro su begaline meile ir tikėjimu, kad padeda žmogui. Ir visada trykšta begaliniu noru pasitarnauti: ar rogutes tempia, ar kibirą vandens neša, ar kojines numauna, ar vaikus po pievą volioja - viskas su begaline meile, atsidavimu ir tikėjimu, kad ji mums naudinga...
O dar išmoko padėti vaikams uogas skinti: serbentus, vyšnias, net agrastus. Tik kad niekas jos nuskintomis uogomis vaišintis nenori, tai pati ir suvalgo. Bet gal dar ką nors sugalvosim... :D
Praeitą rudenį išmokėm nukritusius obuolius surinkti. Tik vienai jai šį darbą dirbti kol kas nuobodu: palaikymo reikia.

Ir dar ji man patinka tuo, kad išmokė mane suvokti, kad gyvūnus auklėti reikia tik meile, kaip ir žmones. Nei piktumu, nei skanėstais jos nieko išmokyti neįmanoma (arba mokymo procesas trunka ilgai ir nevaisingai)
O pasižiūrėjus į akis ir gražiai paprašius, paaiškinus, gausi iš jos ko tik panorėjęs. Dabar šiuos jos padiktuotus mokymo metodus taikau ir vaikų auklėjime... :D

Beje ji neloja. Nebent koks nors labai nesimpatiškas tipas su nesimpatiškais ketinimais į jos teritoriją arba prie jos globotinių lenda. Tokiu atveju balsą parodo laaabai rimtą. :roll:
____________________________
Myliu žmones mylinčius šunis ir šunis mylinčius žmones! :wink:
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

:wink: sventa teisybe del to gyvunu auklejimo su meile - budama paaugle turejau amzinatilsi kita suneka, tai buvau prisiskaicius, kad sunis reikia grieztai dresiruoti, dar i tokia sunu mokykla vedziojau... :lol: Ir ka jus manot - mokejo mano tas Judriukas visas komandas, kai budavo priristas, visas ir vykdydavo, bet kai paleisdavau, tai pas mane beveik niekad mano palieptas ar be skanesto neateidavo, tebunie jau dangaus karalyste... :wink: O dabartines Leses visai nedresiravau, jokios metodikos netaikiau, tiesiog, kai reikia, kad ateitu, graziai pashaukiu ir beveik visada ateina (na, nebent rujoja, tada jau gaudyk veja laukuos... :lol:), sode isvis vaikstome be pavadelio - kai prieiname judria gatve, pasakau: "Palauk, Lesiuke, ten mashinos vaziuoja" ir ji palaukia, na bet jei kartais bega ir nemato mashinos, tai tenka uzriaumoti, kad sustotu, bet ji supranta, kad ne del savo igeidzio cia riaumoju, o bijodama del jos (tfu tfu tfu per kairi peti, kad neprisigirciau... :wink:) O is tikruju tai tiej gyvunai viska supranta, net zmoniu mintis ir jausmus pajunta - pries juos nesuvaidinsi geresnio nei esi (kaip ir pries vaikus... :P :wink:)

Na, tebuna jusu augintiniai sveiki ir linksmi (maniskiai tai neatsidziaugia, kad persikelem i soda - karaliauja sau gamtoj ir vargo nemato... :) )
Agnė
Posts: 402
Joined: Wed 02 19, 2003, 13:17

Post by Agnė »

Rudoji striukauodegė mane pasitinka nesantūriai džiaugsmingai. Ji pašėlusiai vinguriuoja apie kojas ir vis taikosi lyžtelti veidą. Jos liežuvis didelis ir šlapias. Stengiuosi išsisukti. Bet ji atkakli. Suvokusi, kad tam nebus galo, sakau:"Gerai, jau gerai. Ir aš tave myliu"ir, prilaikydama šunį abiem rankom, švelniai krimsteliu jai ausį. Tai ženklas, kad žaidimas baigtas. O kartais jai pavyksta mane pergudrauti ir, taikliai šoktelėjus, kyštelti savo liežuvį man į burną. Kol aš spjaudausi, purkštauju ir burbuliuoju, ji yra laimingiausias šuo pasaulyje.
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

:wink: kai as pareinu namo, subega abu - ir kale Lese, ir katinas Peckius, bet man net juokas, kokie abu skirtingi: Lese audringai sokineja, virsta ant nugaros, kad pilva paglostyciau, kartais net loja, kai per ilgai bunu uztrukus :wink: , o Peckius tik atbega (kai pareina mama, jis net nesiteikia pajudet is vietos :wink: ) ir ziuri isputes akis i mane - kai pamato, kad ji pamaciau ir noriu paglostyt - apsisuka ir sprunka kuo toliau - tipo gaudyk mane... :wink: Ir ka jus manot, nors nenoriu izeist istikimosios Leses, bet puolu gaudyt katinuka, nes visad taip gyvenime buna - ka turi, to nevertini, o kas nuo taves sprunka, ta vejies... :wink:
Agnė
Posts: 402
Joined: Wed 02 19, 2003, 13:17

Post by Agnė »

Kartą naktį atėjo Brita prie mano lovos ir stovi. Net neatmerkusi akių žinau, kad nori gerti. Keliuosi ir pripilu vandens. Ji laka godžiai ir ilgai. Savo telepatiniams kalbėjimams Brita pasirinko mane. Gal todėl, kad aš "išgirstu". Nesudėtingi, paprastučiai tie pokalbiai. Bet tiesiog įdomu pagauti tą momentą "žinau". To supratimo šaltinis- ne galva. Jis žymiai platesnis. Nekoncentruotas, išsisklaidęs, lyg suvoktum kiekviena kūno ląstele.
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

:wink: jau nesakyk, manau, visi samoningai bendraudami su gyvunais gali puikiausiai juos be zodziu suprasti ir jie juos supranta, ir ne tik savi. Karta su drauge ir Lese ejom prie kriokliu, biski uzklydom, keliukas eina pro kazkoki kaimeli, zmoniu ne gyvos dvasios, tik skalydami isbega du tokie bliusiukai, o su jais galva panarines ateina vilksunis. Mano drauge is kaimo, sunu bijo, nes jai ikalta, kad "sunys pikti", ji stveria lazda ir visa persigandus saukia: "Dangerute(cia tipo mano vardas, jei kas nezinot :P ), gelbek!", o as irgi biski issigandau, kad nebut tas vilksunis kale, kad neuzpultu Leses, bet ramiai draugei sakau, kad nurimtu ir pasitrauktu, o pati tam suniui dragiskai kalbu: "Matai, suneli, mes einam i krioklius :lol: , biski paklydom, mes nieko blogo nedarysim, tik ramiai praeisim pro sali, tu jau geriau eik namo... :) " ir ka jus manot, jis paziurejo, letai apsisuko ir nuejo namo, o ant tu mazu skambaliuku uzrikau: "Dabar ir jus varot namo" ir tie skalambydami nukure lot uz tvoros... :lol: Drauge liko apakus, sake: "Nu tu cirke galetum liutus dresiruot... :wink: ", bet cia tiesiog taip yra, jei i gyvuna ziuresi kaip i protinga drauga, jis niekad tau nieko blogo nedarys (na, nebent pasiutes butu), ir niekad niekad jums nepatariu pamacius suni stverti lazda, nes taip ji tik suerzinsit, ir jis gali pult, nors gal to visai ir neketino... :roll:
bute
Posts: 72
Joined: Tue 02 04, 2003, 14:46
Location: Taurage
Contact:

apie šunis

Post by bute »

Aš sutikusi šunį visada imu jį girti "geras šunelis, geras", nors ir šiektiek bijau. O šią vasarą ėmė vienas ir "įsisegė" į blauzdą, net nemačiau, nespėjau ir pagirti. Nepatiko anam, kad jo simpatiją kalikę norėjau paglostyti. Taip ir nesuprantu, kodėl jis taip... pasižiūriu į likusį randą :( ir vistiek nesuprantu, juk be priežasties nevyksta niekas. :oops:
Manau piktų žmonių ir šunys piktesni būna. Dabar pagalvojau, gal čia atkeršijo man už tai, kad apie jo šeimininkus kartais blogai pagalvoju. :oops:
Kipshas
Posts: 788
Joined: Mon 06 23, 2003, 9:39

Post by Kipshas »

nu jus ir duodat - neatskyrinekit sunu nuo seimininku

pavyzdziui mano kaimynas turi dyyyyyyyydeli suneka
is pradziu kaimynas buvo nedraugiskai nusiteikes
bet ilgainiui visai draugiskas patapo

o ir juo suo - is pradziu urgzdavo mane pamates
o dabar uodega vizgina

suo tiesiog seimininko pasamones atspindys. apie ka seimininkas tyliai galvoja, ta suo ir aktyviai daro.



na o blogai galvoti apie suns seimininkus neverta, tai velgi tas pats kad blogai galvoti apie jo suni, jei seimininkas nutyles, tai suniukas gali ir nenutyleti
Buvau as angelelis, ka gi man daryt
Be sparnu likau
Agnė
Posts: 402
Joined: Wed 02 19, 2003, 13:17

Post by Agnė »

Darja, aš neneigiu kūno kalbos. Gyvūnai yra puikūs jos specialistai, na ir šeimininkai, nori nenori, geriau blogiau ją įvaldo savo augintinio atžvilgiu. Aš omeny turėjau šiek tiek kitokį bendravimą. Tai ne kūno kalba, tai - "žinojimas". Kažkada žiūrėjau per TV dokumentinį filmą. Filmo kūrėjų grupė, susiskirsčiusi į dvi grupes tikrino, ar teisybę apie savo šuniuką sakė jo šeimininkai. O jie teigė, kad šuo jaučia momentą, kai šeimininkė, atlikusi visus reikalus pasuka namo. Tai būtų lyg momentas, kai pasakai:"O dabar - namo". Taigi viena pusė grupės filmavo namuose šunį, snaudžiantį po krėslu, o kita, įsisodinusi į mašiną šeimininkę, vežiojo ją po miestą. Savaime suprantama, kad jokio kontakto tarp šuns ir šeimininkės nebuvo. Pagaliau "O dabar - namo"ir mašina važiuoja link namų. Šuo pakyla ir atsistoja prie durų. Susitikusios filmavimo grupės sutikrina laiką. Jis atitinka.

Žinai, parašiau ir vėl pagalvojau, kad ir šis pavyzdys nėra visai tikslus. Tai būtų panašiau su tuo, kas įvyko tarp manęs ir mano sesutės. Tuo metu ji jau nebevaldė ir rankų. Aš viešėjau pas ją namuose, atsinešiau šokolado, gėriau kavą. Ir štai vienu momentu, be jokių minčių, imu trikampį šokolado gabaliuką ir tiesiu jį sesutei, o man tai darant, ji sako:"Paduok, prašau, tą trikampį šokolado gabaliuką". Čia taip ir išėjo - nespėjo paprašyti, kaip prašymas buvo įvykdytas. Abi juokėmės ir stebėjomės.

Ir dar. Aš nesakau, kad aš tai kokia ypatinga. Visi ypatingi. Tik ne visada atkreipiame dėmesį. Manau, kad ir pati daug ko nepastebiu. Todėl, jei atkreipėte dėmesį į ką tai panašaus - papasakokite. Visiems bus įdomu. Neabejoju. :D
Agnė
Posts: 402
Joined: Wed 02 19, 2003, 13:17

Post by Agnė »

Man visada labai skaudu skaityti apie tai, kad šunys apkandžiojo žmones. Visada bandau pateisinti šunis, nes dažniausiai kalti būna šeimininkai. Dažnau jie nori turėti piktus sarginius šunis, juos taip išauklėja, ir kartais šis „ginklas“ iššauna nenorima kryptimi. Apsidrausdama visuomenė ima saugotis nurodymais vedžioti šunis su pavadėliu ir antsnukiu, nors šuo šuniui nelygus. Ir visai protu nesuvokiama, kad šuo gali įkąsti šeimininkui. Čia kyla daugybė klausimų: Ar patys nuo mažens auginote? Ar visada buvote nuoseklūs savo reikalavimuose? Mat, jei vieną kartą neleisi, o kitą kartą leisi, tai garantuota, kad šuo tai darys („tikrins“ draudimų veikimą) ir netgi „kovos“ už savo teises. Šiaip apie šunų dresavimą, jų psichologiją yra nemažai literatūros. Visada galima pasidomėti, įvertinti auklėjimo klaidas ir bandyti jas ištaisyti. Taisymas yra visada žymiai sudėtingesnis dalykas, nei pirminis auklėjimas. Bet su meile, kantrybe ir nuoseklumu daug ką galima pasiekti.

Dėl šuns piktumo sąryšio su jo juoda gerkle. Ir aš girdėjau tą prietarą, bet pagal savuosius šunis galiu pasakyti, kad tai tikrai nėra taisyklė.

Dėl vilkšunių. Vienas iš mano šunų – vilkšunis. Galiu patvirtinti, kad tai – protingi šunys. Basta, tiesiog įdomu, koks vilkšunių-kalių elgesys tau pasirodė avigalviškas. Ar pabandei įsivaizduoti save šuns vietoje ir įvertinti, kaip elgtumeisi, turėdama jos supratimą? Šunys elgiasi gyvuliškai racionaliai, plius vadovaudamiesi taisyklėmis, nubrėžtomis jų šeimininkų. Tai nesutinku, kad vilkšuniai –avigalviai, greičiau tokiais yra jų šeimininkai.
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

kazkur skaiciau, kad kol nebuvo spaudoje paskelbta, kad rykliai puola zmones, jie ju visai ir nepuole - tiesiog gyvunai daro tai, ko is ju tikimes... :( Mano Leses visa gerkle juoda, bet su ja galima palikti kudikius - vienas toks puses metu bande pirstuku jai aki isdurti, tai ta net galvos nepasuko - pati stveriau tam maziui uz pirsto, ji net mazus kaciukus kaip motina laizo, o kai drauge atsveze tada dar kokiu 3 men. suneli, tai ji kaip puole katina, kai tas priejo pasiziuret... Cia tikrai ne taisykle - isvis jei gyvuna priimi kaip drauga, su meile, tai jis niekad taves nepuls. Pazistu toki gera pagyvenusi zmogu, kuris musu miske vedziojasi du suniukus ir dar katina anksciau ant peties nesiodavosi, tai vienakart jo ta katina uzpuole dogas - toks didziulis suva, jis ir sako mergiotei jo seimininkei, kad pasiimtu, o ta: "Tylek, o tai ir tave uzsiundysiu", tas zmogus ramiai jai: "Davai (jis rusas)", ta: "Fas", suo pasileido prie jo visas perpykes, bet pribego, stovi ir ziuri sutrikes - mat is to zmogaus sklinda gera energija, tai tas zmogus ji pagloste, o suo visas pasimetes grizo pas ta mergiote, o tas zmogus dar ja perspejo, kad nesugalvotu jam suduoti, nes gali ja pacia uzpulti ir pakandzioti, mat jis pajuto, kad seimininke neteisi siundydama ji ant gero zmogaus... :?

O kad jausti suni, kate ar zmogu galima, tai jau tu cia, Agne, man nepasakok - man buna atveju, kad skambinu draugei tada, kai ji tiesia ranka prie ragelio skambinti man, ir ramiai atsiliepia isitikinus, kad tai as: "Nu alio, ka tik tau ruosiausi skambint..." ir tokiu ar pan. atveju galiu papasakoti tikrai daug, tik nematau reikalo... :wink:
Agnė
Posts: 402
Joined: Wed 02 19, 2003, 13:17

Post by Agnė »

Darja rašo: "O kad jausti suni, kate ar zmogu galima, tai jau tu cia, Agne, man nepasakok..."
O aš kaip tik galvojau, kad šis forumas skirtas visokiems pasakojimams. O čia -"nepasakok". :( O aš tyčia papasakosiu :mrgreen:
Kartą išsitraukiu telefoną savo brangiausiajam paskambinti. Nespėju nė pradėti numerio rinkti, o jis jau skamba. Tikriausiai, kvailai nuskambės klausimas, kas skambino. Brangiausiasis. :lol:
Agnė
Posts: 402
Joined: Wed 02 19, 2003, 13:17

Post by Agnė »

Ar reikia paaiškinti, kad "brangiausiasis" - ne šuo? :shock: :mrgreen: :wink: :D
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

:wink: matai, o mes galvojom, kad tu su savo protingaisiais sunekais telefonu kalbiesi... :shock: :roll: :lol:

Nesigiriu, bet tokius "sutapimus" galeciau cia pasakot ilgai ir nuobodziai - man istisai taip ar panasiai nutinka, bet juk sakiau, kad esu ragana - tipo netokia kaip visi... :P :wink:
Agnė
Posts: 402
Joined: Wed 02 19, 2003, 13:17

Post by Agnė »

Išdrįsiu pasakyti, kad esi "tokia kaip visi" :mrgreen: - kiekvienas turėtų, ką ta tema papasakoti. Na, nebent nematytų reikalo kalbėti apie tokius paprastus dalykus :wink:
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

:wink: nu jau, nu jau - paklausk mano bendradarbiu, draugiu ar mamos, ar as "tokia kaip visi"... :P :wink:
Post Reply