Apie kates

darja · Post by **darja** » Thu 05 27, 2004, 20:46

Aciu, Aurimai, labai fainos katukes, sako, jei vyras myli kates, tai myli ir gerbia moteris...

Jei mokeciau, cia ideciau savo Lese, zindancia suniukus, paskui laizancia mazus kaciukus, kuriuos, nemokancius ne lakt, ismete kazkas i musu soda, tai Lese juos globojo, laize, zaide su jais kaip su savo suniukais, o tie nat jos lipo, kaip ant mamos

- tokia ta mano Lese, visus globoja, ypac maziukus...

glesum · Post by **glesum** » Sat 05 29, 2004, 12:28

Čia manau labai tiktų pasakyti, jog yra dar du maži katinukai, kurie ieško namučių...
Rašykit ar skambinkit man: [email protected], +37067711943

darja · Post by **darja** » Sat 05 29, 2004, 17:42

Per "Alio reklama" galima surasti gerus seimininkus - pati ne karta taip dariau... Sekmes tiems maziukams...

Sanpaulija · Post by **Sanpaulija** » Tue 06 01, 2004, 12:14

As turiu ryza katina. Greitai jam bus metai, atsivezem is kaimo. Nu fainulka, negaliu apsakyti.

darja · Post by **darja** » Tue 06 01, 2004, 17:29

Nepyk, bet lietuviskai reiketu sakyt ne ryzas, o rudas, rudis...

O siaip tai faini tie katinai - mano tai pilkas ir pukuotas - toks "kot ucionyj" :

u lukamorja dub zelionyj,
zlataja cep' na dube tom,
i dniom, i nocjiu kot ucionyj
vsio chodit po cepy krugom.
Idiot na pravo - pesn' zavodit,
na levo

- skazki govorit,
tam ciudesa, tam leshij brodit,
rusalka na vetviach sidit... ir t. t.

darja · Post by **darja** » Mon 10 04, 2004, 15:38

ir as negaliu fotkiu idet, tai pamatytumet mano grazuoli - toks didziulis, pukuotas, toks tikras kot Vasia...

O kai priklydo pas mus sode, buvo tikra kaliause - visas apsepes, suveltas, koja issukta, usai nurauti, uztat ir mama ji Peckium pramine - nu tipo toks pecialinda apsepelis ir sake, kad jei jau imu, tai nors koki grazu pasiimciau, o dabar kad isgrazejo, tai visi aikcioja pamate, tfu tfu tfu, kad nenugirciau...

Jovita · Post by **Jovita** » Tue 02 01, 2005, 16:26

Gal kas galit patart...kaip aukleti maza kaciuka?jam 2 menesiai..neseniai ji parsinesiau i savo namus...jis labai padykes...kai uzeina dukimas ar prasosi mano demesio,o negaves jo pastoviai karstosi uzuolaidomis...tarsi parodydamas,kad tuoj iseis....mane tai erzina...must nesinori...gal atpras...bet va dabar vel grizusi is mokyklos rasiu bardaka...nuo dukros lovytes bus viskas nutraukyta...staltiese ant zemes...

darja · Post by **darja** » Tue 02 01, 2005, 19:20

...zinai, jau seniai turiu reikalo su gyvunais ir supratau, kad geriausias auklejimas - bandymas susisneketi su juos, kaip su protingu padaru (o juk tokie jie ir yra), pabandyk paaiskinti maziukui, kad taip negalima daryti, gali net truputuka pagasdinti, kad ismesi lauk, jei labai neklausys (tik jokiu budu taip nedaryk, nes sau labai pakenksi...), o gal dar pabandyk pakeisti varda: mano Lese, kai ja parsiveziau tokia laukinuke is sodo ir pavadinau Vilke irgi viska grauze, nebuvo galimo kambary palikt net drabuzio ar kojiniu - kaip mat sukapodavo, joks musimas nepadejo, bet tada paskaiciau knygute apie gyvunu vardu poveiki jo likimui ir pavadinau Lese, ir nuo tada ji baige savo pokstus, o dabar tokia protinga, kad beveik kaip zmogus (panasiai buvo ir su katinuku, kuri priglaudziau - sakydavau: prisimeni, kaip tau buvo blogai, kai buvai ismestas, tai buk savo vietoj, bo grazinsiu atgal...

, na, bet katinas yra katinas - jam juk reikia biski ir padukti (kaip ir Lesei miske pusnyse

), bet normos ribose, zinoma...

)

Dina · Post by **Dina** » Tue 02 01, 2005, 20:17

Katinukui reik demesio..ir zaisliuku kokiu.netgi parduotuvini kamuoliuka gali nupirkti, ar siulu koki kamuoliuka duoti. Siaip jau, turejau ar ne 5 katinus-apie 1metu amziaus jie ima dukti zymiai maziau:)

Jovita · Post by **Jovita** » Fri 02 04, 2005, 16:22

Dina wrote:Katinukui reik demesio..ir zaisliuku kokiu.netgi parduotuvini kamuoliuka gali nupirkti, ar siulu koki kamuoliuka duoti. Siaip jau, turejau ar ne 5 katinus-apie 1metu amziaus jie ima dukti zymiai maziau:)

labai dekui...tu zaislu jis kaip ir turi..bet kai negauna mano demesio...arba as nebunu namie...tada jis uzpykes pradeda tarsi mane erzindamas..sokinedamas ant bet kokiu kabanciu daiktu....neina susisneketi...treptelnu koja...tai po lovyte dukros palenda ir tupi...o po to vel savo daro....kai pradedu glostyt nusiramina...arba ne...

Jovita · Post by **Jovita** » Fri 02 04, 2005, 16:29

darja wrote: ...zinai, jau seniai turiu reikalo su gyvunais ir supratau, kad geriausias auklejimas - bandymas susisneketi su juos, kaip su protingu padaru (o juk tokie jie ir yra), pabandyk paaiskinti maziukui, kad taip negalima daryti, gali net truputuka pagasdinti, kad ismesi lauk, jei labai neklausys (tik jokiu budu taip nedaryk, nes sau labai pakenksi...), o gal dar pabandyk pakeisti varda: mano Lese, kai ja parsiveziau tokia laukinuke is sodo ir pavadinau Vilke irgi viska grauze, nebuvo galimo kambary palikt net drabuzio ar kojiniu - kaip mat sukapodavo, joks musimas nepadejo, bet tada paskaiciau knygute apie gyvunu vardu poveiki jo likimui ir pavadinau Lese, ir nuo tada ji baige savo pokstus, o dabar tokia protinga, kad beveik kaip zmogus (panasiai buvo ir su katinuku, kuri priglaudziau - sakydavau: prisimeni, kaip tau buvo blogai, kai buvai ismestas, tai buk savo vietoj, bo grazinsiu atgal... , na, bet katinas yra katinas - jam juk reikia biski ir padukti (kaip ir Lesei miske pusnyse ), bet normos ribose, zinoma... )

nu vardas jo tai Miaukutis.....nezinau koks jam tiktu,kad nusiramintu...juk ne sokliuku pavadinau:)

darja · Post by **darja** » Fri 02 04, 2005, 18:14

nu tikrai, vardas nepiktybinis...

Vadinas, tikrai kaciukui truksta demesio - daugiau pabendraukit, pazaiskit, kai bunat namie - jie labai megsta gaudyti prie virvutes prirista koki daikciuka, o kai nebunat namie irgi galit palikt kur nors prirista virvele su kabanciu kokiu daikciuku (tik ziurekit, kad butu tvirtai prirista, kad nenuverstu kokio stalo...

) Svarbiausia - pasisnekekit, pabendraukit su katuku - gyvunai labai jaucia ir supranta zmogu ir jo atvira sirdi - taip pamazu ji ir prisijaukinsit...

Sekmes

darja · Post by **darja** » Mon 02 07, 2005, 20:50

Pavyzdziui, Kot Matroskin...

Mano katinas, pvz., Peckius, bet dar vadinu Pushkium, Aleksandru Sergejeviciumi Pushkinu

arba tiesiog Kot Ucionyj, gal uztat jis toks razumnas - kai man skauda kokia nugara, tai uzlipa ant nugaros, kai guledama skaitau ir letenlem "daro masaza" - kaip ranka nuima

:

"U lukamorja dub zelionyj,
zlataja cep' na dube tom,
i dniom, i nocju kot ucionyj
vsio chodit po cepi krugom ir t.t..."

(as daznai ji glostydam sita eilerasti padeklamuoju - Peckiui labai patinka

)

mantautas · Post by **mantautas** » Fri 02 18, 2005, 22:27

As turiu kate maisyta persu ir egzotu veisliu. Jos vardas Smurfe. As ja labai myliu

darja · Post by **darja** » Sat 02 19, 2005, 1:43

as ir savo Peckiu labai myliu, nors anas ir nekilmingas ir biski susiveles, ir Lese labai myliu...

Dobis · Post by **Dobis** » Tue 03 01, 2005, 10:50

negaliu susilaikyti nuo tuštybės ir nepasigirti savo kotuku. jis yra nekilmingas, tikras būras - rainas, sakyčiau pilkai žalias (žalvarinis), geltonai žaliom akim, vardu Priuškus. kai jis guli kur susirangęs - ant kėdės, ant batų ar fotelyje -namuose būna itin jauku. Priuškus yra labai draugiškas kailiniuotas vyrutis, pribėga pakėlęs uodegą ir pasako "mrrr", tada jį reikia paglostyti, o jis užveda savo "traktorių" - garsiai murkia ir braukia ūsuotas žandenas į mano rankas ar į kokį baldą. dienomis Priuškus plakasi su kamynų katinais - dažnai vakare pareina žaizdotas, su styrančiais plaukų kuokštais šonuose, bet nepaisant muštynių, manau, Priuškus yra laimingas

katinai man įdomūs tuo, kad kad iki galo jų negali perprast: va, manasis - kartais toks mielas jaukus naminis murkis, o kartais - savo dryžiais ir povyza primena tigrą ir dar "numeta" tokį žvilgsnį, tarsi sakytų "būčiau didesnis, tai tave suėsčiau"

darja · Post by **darja** » Tue 03 01, 2005, 22:02

maniskis irgi su karaktariu - nesuprasi, kada jam ateis i galva mane gydyti - buna, kad ilgiausiai neprieis, o kartais vos ne kasdien shast - uzsoka ant nugaros, susirango ir murkia kaip koks traktorius...

Dobis · Post by **Dobis** » Wed 03 02, 2005, 11:08

sveiki, Darja ir kiti katininkai

maniškis tai ne "daktaras". ant nugaros neturi mados gulėti, bet kartais ateina ir atsigula man ant skrandžio. šiaip tai aš jį labiau gydau - glostau, masažuoju stuburo kauliukus nuo kaklo ligi uodegos, tada jis išsitiesia kaip koks vyniotinis, prisiploja smakru - smagu pažiūrėti

tas glostymas ir toks vaizdelis tikrai veikia raminamai

sako, kad glostant kates pagerėja širdies darbas, susireguliuoja spaudimas. o kodėl gi ne

dar pastebėjau, kad katės nemėgsta chaoso - kai visi blaškosi po namus, trankosi ar kur nors kraustosi, Priuškus sprunka lauk, o kai visi ramūs - tada jau ir jis pareina poilsio

o kaip jums atrodo, ar katinas visada guli tik ten, kur bloga vieta (neigiama energetika)? pastebėjau, kad jie tiesiog renkasi šiltesnę vietelę

kitas man įdomus dalykas - katinų santykis su dulkių siurbliu

maniškis jo labai bijo: tik pamato, kad kuris iš namiškių ruošiasi siurbti, mauna pro duris. o draugų siamo katė - laukia nesulaukia to siurblio. netikėjau, kol savo akimis nepamačiau, kaip įjungus siurblį ta katė pribėgo arčiau, atsigulė ir ėmė laukti... o jos šeimininkė braukė didžiuliu šepečiu (tuo, kur kilimus siurbia) jai per nugarą, masažavo - dievaži katė raitėsi iš malonumo

kartkartėmis šepetys "pagaudavo" katės uodegą, atrodė tuoj ją visą susiurbs, bet jai -nė motais. kam masažas, o kam ir baubas

glesum · Post by **glesum** » Wed 03 02, 2005, 11:46

Na... truputis i sona.
Tokios N.Volmer teigimu, gyvunai perima seimininko karma... Tuo isitikinau ir pati. jau kelis metus turiu rieso isvarza... Spekit... mano baltas katinas irgi susilauze letena... Dabar Gluosne man paliko savo Migla... Net menuo nepraejo, o ir jos letenelei kazkas negerai... juk negali buti, kad maivosi noredama maisto iskaulint... O va seses pilkiui nieko. Sveikas ir piktas, kaip visada...

Dobis · Post by **Dobis** » Wed 03 02, 2005, 13:46

glesum wrote:Na... truputis i sona.
Sveikas ir piktas, kaip visada...

o ko gi piktas

ak jau tos kysūnės:roll: o letenėles jos greit nusimuša, net ir be karmos. tai užlipa ant kokio stiklo (maniškis taip buvo "paduškėlę" persirėžęs), gal nušoka nesėkmingai, o gal kas ir pamušė

o riešo išvarža ir aš turėjau kadaise, bet praėjo savaime. pabandyk ant jos priklijuoti pleistru varinį pinigą (geriau senesnį, ypač tinka rusiškos kapeikos išleistos iki 1961 metų -ten esą kažkoks ypatingas lydynys) ir nešiok ilgai kol išvarža išnyks ar bent sumažės. turėtų padėti

o dėl karmos , tai labai gali būti. kadaise auginau tokį žiurkių, kuris po keleto metų apsirgo ir pasimirė. labai man jo gaila buvo - beje, gulėdavo lygiai taip pat uodegą pabrukęs kaip ir mano katinas

- ir tokia man mintis- paguoda atėjo jo netekus, kad jis galbūt mane apsaugoti norėjo nuo kažko negero ir sau tai prisiėmė, bet per menkas buvo ir neatlaikė

vai vai liūdna prisiminti, bet turbūt tarp gyvūnų ir šeimininkų atsiranda gilus ryšys (o gal jis ir aname gyvenime buvo

), o kadangi jie preiraišūs ir altruistai savo šeimininkų atžvilgiu, tai ir prisiima vargšeliai mūsų bėdas. va manasis kysūnia nenseniai čiaudėjo ir kosėjo be perstojo - o aš visą žiemą taip pat prakrenkščiau, tai tokios paralelės..