Skambantys Kedrai

Į lauką leidžiam. Teritorijos namuose jis nežymi, bet pats smirdi fui kaip. O jei dar ant lovos pas ką nors įsirangyti kaip senais nesmirdėjimo laikais nori, liekam nepatenkinti, nes smarvė tai lieka.

Žinai, galiu tik atjausti, nes ir mūsų katinas dabar panašiai "išsikvėpinęs" net maniau, kad kaimynė srutomis apipylė, bet turbūt jis pats čia taip išsibalzamavęs, juk pats morčius mes tai jau pernai pastebėjome šį reiškinį, jam buvo 2 metai, o dabar bus gegužę trys, tai darosi didesnis vyras ir labiau kvepia kai pasibaigs morčius, galėsite išmaudyt ir viskas bus gerai, nes mūsiškis vasarą kvepėjo visiškai pakenčiamai -bent jau nesmirdėjo. tik jau nekastruokite katino, juk reikia suprasti, kad gyvūnas nėra koks daiktas dėl grožio, reikia ir pasiaukoti kažkiek o mano vyras tai išvis ne katinų mylėtojas, bet dėl kvapo tai dar nieko nesako, jam svarbu, kad namų nežymėtų (o to mūsų katinas nedaro). o gal jūs kolkas nemaudykite, nes kai išmaudote, jis ir vėl pasistengia ir efektas dar didesnis gaunasi, taigi, palaukite kol aprims aistros ir ant patalo neleiskite - duris užsidarykite. pas mus šitą problemą katė išsprendė - dabar ji pataluose guli ir katino neleidžia (pavyduolė), o katinas būna susirango kur prie laiptų ar fotely ir mum panosėj nesmirdi

jūs domina kvapas na mūsiškis katinas tai kačių myžaliukais "kvepia" ar kažkuo panašiu

Basta wrote: Praeis morčius greit.

Tai kad jau virš mėnesio "kvepia". Dobė jau paaiškino kaip.

Atsiprašau, Loryte, gal aš per daug kategoriškai parašiau, bet tikrai kągi padarysi - juk nepakovosi prieš gamtą, o kastravus gal mum žmonėm ir patogiau būtų, bet tada ir vėl mūsų egoizmas nugali na va žiūriu pradėjau filosofuoti, o vakar maniškis rainis vėl parėjo kažkokiu sulipusiu kailiu, visas apdraskytas, bet gal savaip katiniškai laimingas esu įsitikinusi, kad pavasariop visi kvapai išgaruos

Tikiuosi ir aš to, Dobe. Ir tikrai nesu už gyvūnų žalojimą. Jis dar ir ilgaplaukis pas mus: kai pareina sulipusiais užpakalio gaurais... Jau kasdien kišam į vonią. Visa laimė, kad vanduo šitam katinui patinka.

sveiki, visi katinų mylėtojai

mano katytė laukiasi - šią ar kitą savaitę turėtų gimti kačiukai. gal kas galėtumėte patarti, kaip tam pasirengti? katytė vis daugiau laiko būna namuose, nors turi galimybę vaikščioti lauke - gal reiktų jai parūpinti kokią kartoninę dėžę, kurioje galėtų saugiai būti kačiukai? gal kas žinote, kur naminės katės mėgsta gimdyti - namuose ar lauke, ir kuriose namų vietose? žinau, kažkas jau rašė ta tema, o man dabar tai tapo labai aktualu

Katyte kuo arteja gimdymas, tuo ji labiau glaustosi ir stengiasi buti su tuo zmogumi, kuriuo pasitiki.Del dezes-kelis kartus kate gimde dezeje, kuria mes paruoseme (deze turi buti ramioje, siltoje vietoje, iklojome senu rubu), o kelis kartus pagimde visai ne ten kur mes laukeme-viena karta pvz antresoleje, aukstai (kaip ji ten uzsokinedavo visa nescia,raso, kad katems negalima sokinet tuomet )
O pas mama kate buvo isigudrinusi gimdyti ju ir tecio lovoje atsibunda mama nuo cypsejimo-ziuri, jau maziuliai kaciukai salia
Musu visos kates pagimde labai lengvai ir savarankiskai.Labai grazu stebeti, kaip kate su kaciukais is pradziu praleidzia visa visuteli laika, o paskui jau vis daugiau ateina su zmonemis pabuti, ir katinelius (jei jie tarkime, name gime kur nors toleliau nuo zmoniu akiu), kai jau jie paauga atsiveda prie zmoniu:)

ak štai kaip vat ir būgštauju, kad nepagimgytų mūsų lovoje man tai visai smagu būtų, bet va vyras kaži kaip sureaguotų ji ir šiaip visada naktį guli toje lovoje (mano pusėje), o jei dar gimdyti sugalvotų na gal reikia nors dienai duris miegamojo uzdaryti - jau tegul geriau dėžėje ar vonioje (ji ten irgi mėgsta įsitaisyti ), nors katei neįsakysi - bet jau glaustosi pastaruoju metu itin meiliai ir šleivoja kaip kokia bačkutė-meškutė. turiu du katinus, bet kai pasižiūriu į juos abu valgančius, tai vienas - tigras, o kita - meška

Mes katytę laikėme gana seniai, dar tarybiniais laikais, tuomet buvo siūdinami tokie antklodžių užvalkalai ("čecholai" ) su rombo formos įvilkimo skyle viršuje, tai katytė prieš gimdymą lįsdavo slėptis į užvalkalo vidų per tą skylę. Žinojau, kad pradėjusi slėptis tą pačią parą gimdys, atnešdavau iš balkono didelę "gimdymo" pintinę, į kurią mūsų katytė mielai įsitaisydavo ir manęs per visą gimdymą nepaleisdavo-dirbau "kačių akušere".
Nebuvau nė karto suklydusi, visuomet aiškiai pastebėdavau, kai jau ateidavo metas......
Man atrodo, kad reikia nepražiopsoti to slėpimosi momento, nors kiekviena katytė gali pasirinkti kitokią vietą, bet slepiasi tai visos

labai ačiū visoms už patarimus, tikrai akylai stebėsiu ir tikiuosi - viskas bus gerai

Kartą gryžau namo prieš pat katytės gimdymą. Ji buvo labai nerami, vos sulaukė kol grįšiu, nes į namą įeiti be manęs negalėjo, o pati viena jame irgi niekada nepasilikdavo. Vos įėjusi išsitiesė ant mano lovos ir ėmė giliai kvėpuoti, šonai kilnojosi... Per minutę suradau kalną senų drabužių ir tiesiau tiesiog ant lovos, nes pamaniau, kad geriau jos pasirinktos vietos nekeisti... Katė puikiai suprato ką darau, tad neleido dorai man to "guolio" sutvarkyti- lipo ant drabužių. Na ir glosčiau ją dvi valandas, per kurias pasaulį išvydo šeši katinėliai Vėliau visgi perkėlėme juos į dėžę, nes buvo baugu, kad nuo lovos nusiris.
Tačiau vienas kartas nesibaigė taip laimingai. Katė visą dieną buvo namie, bet gimdymas buvo labai greitas, tad nepastebėjau kaip ji užlindo už lovos ir kačiukus atsivedė ten... Lova buvo per sunki, kad pati ją atitraukčiau, be to, bijojau juos sužeisti... Katinėliai pasaulį išvydo per 10-15min., vienu metu atsivedė iškarto tris, du nuprausė, o paskutiniojo sutvarkyti nespėjo... Ji prausė mažylį kokį pusvalandį, bet šis nebeatsigavo... Tikiu, kad būčiau jį išgelbėjusi, bet deja, negalėjau pasiekti. Moralas būtų toks: jeigu katė atveda kelis kačiukus iš karto ir antrasis, matote, silpsta, nelaukit- gelbėkit. Gali būti, kad katinėlio galvytę dengia placenta, nuimkite ją. Jeigu nepadeda, nuvalykite snukutį, gali būti užsikimšusi nosytė. Aš ne veterinarė ir nežinau, ar mano patarimai teisingi, bet geriau tai, negu nieko.

Ačiū, Gizma, tavo patarimai man labai pravers

Gal jau sulaukėte šeimynos pagausėjimo?

darne
tad storėjam toliau

o mano kale Lese, kai pirma karta gimde (kalbininkai lieptu sakyt - suniavosi ), tai grojau jai mantras, zvakes deginau, smilkiau smilkalus, tai ji tarsi i transa ipuole... Ziurau - vienas su visa pusle isejo, o ji net nepatebi - guli, kaip gulejus, sakau: Lese, ziurek, tai ta atsisukus puole laizyt ir tuoj viska sutvarke. O siaip tai pirmo gimusio suniuko man reikejo virkstele paciai su zirklem nukirpt, bo pirmo buvo bais stora, tai Lese pati nenugrauze... Bet tik nepergyvenkit (reiktu sakyt - nesijaudinkit ) taip labai - kates tai tikrai pacios su viskuo susitvarko, nebent butu ten kokiu lepiu kilmingu veisles, tai su tom visko buna - gal net veterinoriu kartais reikia kviest...

Tai sekmes geriausios, Dobe, tavo meskutei Masytei - jauciu, kad viskas bus labai gerai

Masyte, ko gero, irgi tai jaučia
bet va alpinizmo niekaip nepamiršta - vis laipioja ant spintos, o paskui nušokdama gerokai aplamdo vazone augančias melisas

visai charakteriu i mane - as irgi megstu laipioti ant visokiu stalu, kad ir geliu palaistyti, ir paskui nuo ju sokineti...

Sveiki, skubu pasidžaugti - vakar per Atvelykį mano juodoji katytė Masytė atsivedė 4 mažulius jau iš pat ryto pradėjo kažkaip keistai nežinia dėl ko kniaukti ir sekioti paskui mane. lyg dairėsi sau tinkamos vietos. buvau ir dėžę paruošusi kampe, net kelis kartus jon katę įkėliau, bet ji tik apuosto ir iššoka - matyt netiko. ir "vedasi mane į kitą kambarį prie tokios senovinės ąžuolinės spintos - įšoka vidun ir tupi. tai aš ir supratau, kad ji jau pasirinko - prakrausčiau vienoj pusėj daiktus, įklojau skudurų ir katytė patogiai įsitaisė. aš ją vis glosčiau, o ji garsiai murkė ir kai pasirodydavo kačiukas, tai ji prausdama jį dar garsiau murkė. visas procesas užtruko gerą pusdienį. prieidavau su pertraukomis ir galų gale suskaičiavau keturias uodegytes - du juoduliukai, kaip ir pati mama, ir du pilkučiai, o vienam iš jų rausva nosytė ir padukai ir vis cypė cypė, nerado papo, tai aš jį prikišau prie laisvo "kranelio", bet jam vis norėjosi ten, kur jau užimta katė visą pusdienį ir naktį pragulėjo spintoje patamsy su vaikučiais, ilsėjosi po sunkaus darbo - visa atsipalaidavusi, vaikus papilvėj ir po pažastimis šiltai glausdama. tik iš ryto nubėgo prie dubenėlio paėsti ir palakti. Štai kokia šaunuolė mano gražioji Masytė