Puslapis 11

Pradžiugino voveraitės

Parašytas: Ket 09 11, 2003, 21:42
Antanas
Būkite sveiki.
Ne iš vieno girdėjau tokių minčių, kad daug laiko praeis, kol taip, kaip Anastasijos senoliai išmokysime žvėrelius padėti mums ir mūsų vaikams. Širdyje jaučiau, kad čia viskas turėtų būti paprasčiau, bet... abejonių tuo klausimu kartais įsismelkdavo.
Bet... kaip sunku mums įsivaizduoti Aukščiausiojo Kūrybos beribį tobulumą (gal todėl, kad iki šiol mes beatodairiškai griauname tai, kas tobula, vietoj to statydami primityvą)
Mane užplūdo neapsakomas džiaugsmas, kai mažiausias mano sūnus, dešimtmetis Dovydas papasakojo prieš kelias dienas įvykusį atsitikimą.
Dovydas buvo Palangoje, sanatorijoje. Su bendraamžiu draugu vaikščiojo po prie pat langų esantį miškelį. Ten kelis kartus matė voveraites, šokinėjančias medžiuose. Bet tą kartą jie pamatė aukštai lazdyne kabančius kelis riešutus. Berniukai bandė lipti į lazdyną, nusiskinti tuos riešutus. Bet čia... atbėgo voveraitė, nuskynė trijų riešutų kekelę ir numetė ant žemės prie berniukų.
Panašus atvejis pasikartojo ir kitą dieną, tik tada jie net nebandė lipti, bet paprasčiausiai, kaip sūnus man aiškino "paprašėme, kad voveraitė mums nuskintų riešutų". Kaip jie tai darė? Nežinau. Bet sakė, kai jie pasigyrė savo nuotykiais vyresniems ir tie bandė prašyti, su voveraitėmis nesusitarė...
Ką tai reiškė man? Aš jau šiandien tikiu, kad išgyvenčiau hektare be didelio vargo, bet man labiau rūpėjo, ar sugebėsiu išmokyti rasti bendrą kalbą su gamta savo vaikus, anūkus.
Šiandien aš žinau -- tikrai anūkai mane dar kai ko išmokys.
Ačiū Gerąjam Tėvui už tokias džiugias žinias, už beribę meilę savo sūnums ir dukroms.
Deros kloties jums visiems.
Ir neabejokite savo sugebėjimais.
Akys baisininkės - rankos darbininkės.
Tu gali padaryti viską, kuo sugebėsi patikėti!
Su pagarba ir meile
Antanas

Parašytas: Ket 09 11, 2003, 23:00
Vėl pasikeičiau...
Jeckau Antanai, kaip seniai begirdėtas...Šimtas metų. Atsimenu kai pas jus viešėjome. O tu dabar pasirodei lyg iš debesų ir stebuklus pasakoti ėmeisi. :)

Papasakok dar ką nors. Ar telšiškių atsirado, gal susitinkat? Kaip ten pas jus reikalai klostosi? :)

Parašytas: Tre 09 17, 2003, 23:45
Žvaigždukas
Ačiū, Antanai, už nuostabų pasakojimą. :)

Parašytas: Pen 06 17, 2005, 10:27
Mindaugas
Airijos botanikos sode
Paveikslėlis

Parašytas: Pen 06 17, 2005, 18:49
Bangiuke
Labai miela gudruole :D :love:

Parašytas: Šeš 06 18, 2005, 12:41
Mindaugas
Basta rašė: Kaži, kodėl voveraitės ausytės be šerių??.. :mrgreen:
Matyt Airėms neauga :)

Parašytas: Pir 06 20, 2005, 11:38
Renata
Čia, matyt, "importinė" - amerikoniška - pilkoji voverė. "Tikrosioms" - vietinėms - voveraitėms, tiek airiškoms, tiek lietuviškoms, ausytės su kuteliais. Beje, prieš porą dienų kaip tik buvo laida apie voveres Anglijoje. Tikrųjų mažai kur belikę, nes smarkiai mažėja spygliuočių miškų ir pušų kankorėžių, kurie yra tikrųjų voverių pagrindinis maistas. Gilės labiau tinka pilkosioms ir jų sparčiai daugėja...

Parašytas: Šeš 08 13, 2005, 12:05
Liūtaširdė
Tos voverės labai protingos akys,net protingesnės už protingiausio mokslininko :!: :!: :!: :mrgreen:

Re: Pradžiugino voveraitės

Parašytas: Šeš 01 22, 2011, 15:35
Keinra
Gražus Antano pasakojimas :) Ne visai į temą, bet prisiminiau kai brolis dar mažas būdamas gal kokių trijų metų su močiutės vištom draugavo :D Jis lengvai galėdavo apkabint, glostyti, nešioti, bet kurią ir vištoms rodos patikdavo, nes jos nebėgdavo ir nesipriešindavo, priešingai pačios ateidavo broliui į glėbį :D

Re: Pradžiugino voveraitės

Parašytas: Tre 12 13, 2017, 16:44
Lirilija
Lietuvoje pamatyti voverytę tikrai reta, buvau Skandinavijoje, ten tai įprasta, kad laksto voveraitės, triušiai kaip pas mus balandžiai :)