Skambantys Kedrai

na taip, trumpokai gyveno o ką taviškės uodeguotosios valgo? maniškis, amžinatilsį jam, tai alų mėgdavo laižyti - gal nuo to ir susirgo

Maniskes esdavo kikos maista, nors jis prastokos kokybes. Dabar seriu vitakart, ar kaip ten vadinasi. Jis geresnis, bet ir brangesnis. Jeigu yra galimybe, kikos maisto ziurkems ir ziukenams geriau nepirkti.
Siaip mano ziurkes racionas labaj yvairus- gauna ir to ka pati valgau, turi savo kreida su mineralais dantims nudildyti. Labai megsta daigintus rugius ir vaisius.
Manau, svarbiausia neperserti, nes daznai pastebiu, kad draugy ziurkes nutuke. As jeigu duodu duonos, tai nago dydzio gabalelei, o kiti puse riekutes imeta....

Cia mano pati pirma ziukyte, sesiu vaikuciu mama Va tokio dydzio gabaleliais ziurkes reikia sert!!! Tai pasui skaniai ir valgo, nenusibosta

oij kokia gražuolė taip taip svarbu neperšerti, sako ir mėsos negalima duoti - supiktėja, be to ir suserga greit, kaip ir žmogus juk žiurkių organizmas labai panašus į žmogaus - ir ligos tos pačios. gaila, negaliu žiurkių laikyti, nes turiu dvi kates, net neįsivaizduoju, koks bardakas dėtusi - katės vaiko žiurkę, arba atvirkščiai - na žiurkytei tikrai komforto nebūtų

Sitoi nuotraukoj mano ziurke kaip tik virtos mesos gabaliuka tarso.... Siaip duodu as tos mesos, mano ziurke ir taip pikta ir nagla, piktesne nepasidarys Siaip duodu ar neduodu mesos, nei sita, nei dabartine mano ziurke man NE KARTO nera ykandus.

O ko tai žiurkei kandžiotis, jei jai gintis nereikia, niekas jos neskriaudžia??? (aš saviškių per prievartą neliesdavau, ant rankų neimdavau, jei pati neprieidavo šaukiama ir neužkeldavo kojyčių ant delno). Tad ji ir naudoja dantis pagal tiesioginę paskirtį - maistui atkąsti ir kramtyti. O kanda tik gindamasi. Jei žiurkytė net neįsivaizduoja, kad žmogus gali ją nuskriausti, per visą gyvenimą net nepamėgins įkąsti.
Man labai gaila buvo savo ligoniukės - mirė su mintimi, kad žmogus gali jai šitokį skausmą suteikti...Drąskėsi ir kandžiojosi, kol veterinaras jai į plaučius vaistus leido. Būčiau žinojusi, kaip ta procedūra vykdoma - būčiau sugalvojusi pati kokį nors humaniškesnį, t.y. ne tokį skausmingą būdą, vargšelei numarinti (kad ir eterio narkozę pradžiai, ką darysi paskui nesvarbu, jei gyvuliukas be sąmonės ir nejaus skausmo). Tada jaučiausi lyg didžiausia išdavikė, atidavuli savo Milę į žiaurias kito žmogaus rankas...Teisybę sako, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas.

Priminei man, kaip buvo uzmigdyta viena mano ziurke. Ji y senatve apsirgo ir jau kankinosi, tad nuvezeme uzmigdyti. Ji intuityviai pajuto, kad jau blogai bus ir bego nuo veterinaro pas mane... Niekam nekando, tik sieke mano rankos ir ziurejo i mane, graibste ore letenytem mano atvaizda...Taip ir numire y mane ziuredama, kojyte istiesus... Maldaudama kad isgelbeciau... Gaila buvo be galo.

Žiurkė mielas ir protingas gyvūnas. Auginome labai šaunų žiurkiuką Iciką, dėja jį sumedžiojo kaimynų laika. Buvo liūdna. Dabar turime džiungarijos žiurkėną jis visai mielas, bet kvailutis, net katė juo nesidomi.

Mėnulio žiurkė wrote:Žiurkė mielas ir protingas gyvūnas. Auginome labai šaunų žiurkiuką Iciką, dėja jį sumedžiojo kaimynų laika. Buvo liūdna. Dabar turime džiungarijos žiurkėną jis visai mielas, bet kvailutis, net katė juo nesidomi.

p.s gal kas turite mažulytėlį žiurkiuką, ko gero paimtume auginti.

as tai auginu labai miela ziurkyte vardu Nensė. Ji valgo viska (beveik viska ). Beje ji visai nemyzcioja kaip daugelis sako. Ji labai megsta prie manes prisiglausti ir miegoti ....... ojetau kaip as ja myliu visa diena praleidziu su ja.....