Mano mielas šulinys :)

Būstas ir kiti statiniai, jų įrengimas ir statyba

Moderatorius: Visi tvarkytojai

Skelbti atsakymą
Vėl pasikeičiau...
Pranešimai: 542
Užsiregistravo: Ant 07 08, 2003, 15:24
Miestas: Kaunas-Vilnius

Mano mielas šulinys :)

Standartinė Vėl pasikeičiau... » Pir 01 31, 2005, 13:46

Šaltinis: http://www.sveikas.lt/straipsniai2.asp?id=256

Šachtinių šulinių priežiūra ir apsinuodijimų nitratais užterštu geriamuojuvandeniu prevencija

2005-01-04
INFORMACINĖ MEDŽIAGA VISUOMENEI
A. Barzda, I. Drulytė, Š. Kučingis

Respublikinis mitybos centras

Geriamojo vandens kokybė yra griežtai reglamentuojama, tačiau, deja, ne visi geriame reikiamos ar pageidaujamos kokybės vandenį. Didėjant antropogeninės kilmės atmosferos oro ir dirvožemio užterštumui, tam tikra teršalų dalis patenka ir į požeminius vandenis. Geriamojo vandens kokybė neabejotinai daro įtaką žmonių sveikatai.

Viešai tiekiamas vanduo

Miestų gyventojai aprūpinami viešai tiekiamu arteziniu vandeniu, kuris, nors dažniausiai ir nepavojingas žmogaus sveikatai, neretai rudas dėl didelio geležies kiekio ar dėl didelio kietumo verdant ant indų sienelių susidaro kalkių apnašos, kartais „kvepia“ chloru. Pagrindinės viešai tiekiamo geriamojo vandens problemos siejamos su indikatorinių analičių verčių viršijimu ir atsiranda dėl nepakankamo vandens paruošimo, senstančių vandentiekio tinklų. Kai kuriuose šiaurės vakarų Lietuvos rajonuose geriamajame vandenyje nustatyti didžiausią leidžiamą koncentraciją viršijantys fluorido kiekiai.

Šuliniai

Šalyje beveik 1 mln. gyventojų (daugiausia kaimuose ar priemiesčiuose) maistui vartoja vandenį iš šulinių, daugeliui – tai vienintelis geriamojo vandens šaltinis. Gruntinio vandens monitoringo duomenimis, šalyje per 40 proc. tirtų šachtinių šulinių vandens užteršta nitratais, iki 50 proc. – nustatyta mikrobinė tarša. Tai arčiausiai žemės paviršiaus esantis požeminis vanduo (dažniausiai – 5-15 m. gylyje), taigi žmogaus ūkinė veikla jo kokybei labai svarbi. Šulinio vandens kokybė priklauso ir nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros. Kadangi mažuose sodybiniuose sklypuose intensyviai ūkininkaujama, rasti atokesnę vietą šuliniui įrengti dažnai nėra galimybės. Trąšų, mėšlo perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius azoto junginiais ir bakterijomis.

Nitratai ir nitritai. Toksinis poveikis

Nitratai ir nitritai dirvožemyje susidaro oksidinantis organiniams ir neorganiniams azoto junginiams ir susikaupia paviršiniuose dirvos sluoksniuose. Pagrindinė jų atsiradimo priežastis – organinių medžiagų bakterinis nitrifikavimas grandimi: amoniakas - nitritai - nitratai. Esminį poveikį prisotinant dirvožemį nitratais daro neorganinės azotinės trąšos, mėšlas bei srutos.Kai vandenyje nitratų koncentracija yra iki 10 mg/l, pagrindinis jų patekimo į organizmą šaltinis yra daržovės. Jeigu nitratų geriamajame vandenyje yra daugiau kaip 50 mg/l, pagrindiniu nitratų šaltiniu tampa vanduo.Nitratų toksinis poveikis atsiranda dėl jų redukcijos organizme į nitritus. Nitritai oksiduoja hemoglobiną į methemoglobiną ir jo koncentracijai kraujyje pasiekus 10 proc., pasireiškia pirmieji klinikiniai methemoglobinemijos simptomai. Kūdikiai iki 3 mėn. jautriausi methemoglobino toksiniam poveikiui dėl fermentinių sistemų nebrandumo. Kitos jautrios grupės yra nėščiosios ir žmonės, turintys tam tikrų fermentų (gliukozės-6-fosfatazės arba methemoglobinreduktazės) deficitą. Nitratų toksiniam poveikiui jautresni infekcinėmis ligomis sergantys vaikai, senyvo amžiaus žmonės, taip pat sergantys kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis.Literatūros duomenimis, daugumoje klinikinių atvejų nitratų kiekis geriamajame vandenyje viršijo 50 mg/l ir beveik išimtinai tai atsitiko kūdikiams iki 3 mėn. amžiaus. Dauguma methemoglobinemijos atvejų siejama su vandens vartojimu iš individualių šulinių (gręžinių), kuriuose dažnai yra ir bakterinė tarša. Svarbu atkreipti dėmesį į infekcinius susirgimus, nes jų metu organizme gali padidėti endogeninė nitratų sintezė, o dėl nitratus redukuojančių bakterijų poveikio – endogeninė nitritų gamyba. Iš nitritų organizme susidarantys nitrozaminai turi kancerogeninių savybių, taigi galimas ryšys tarp vėžio rizikos ir nitratų ar nitritų suvartojimo.Nitratai ypač pavojingi naujagimiams ir pirmųjų mėnesių kūdikiams, todėl mamos, nemaitinančios krūtimi, o gaminančios kūdikiams maistą iš sausų mišinių, turi būti įsitikinusios, kad naudojamas vanduo yra saugus.

Kaip žinoti ar vanduo užterštas?

Norime įspėti, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Apie vandens saugumą galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus.Šiais laikais daug jaunų šeimų gyvena priemiesčių kolektyvinių sodų nameliuose ir buityje naudoja individualių gręžinių vandenį. Dažniausiai šie gręžiniai nėra gilūs, todėl ir vandens kokybė kartais ne geresnė už esantį kaimyno šulinyje. Neretai šulinių vandenį naudoja ir kai kurių didmiesčių rajonų ar priemiesčių gyventojai. Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 250 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ (Žin., 2002, Nr. 58-2361) įpareigoja asmens sveikatos priežiūros įstaigas rinkti ir teikti visuomenės sveikatos centrams apskrityse informaciją apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus, kurie maistui naudoja kastinių šulinių vandenį. Turėdami šią informaciją, visuomenės sveikatos centrai turi nemokamai atlikti šulinio vandens mikrobiologinį ir cheminį tyrimą; nustatyti azoto grupės junginių – nitritų, nitratų, amoniako kiekį bei informuoti tirto šulinio vandens vartotojus apie šulinio vandens kokybę, galimą pavojų sveikatai, vandens ruošimo būdus.

Šachtinių šulinių įrengimas ir apsauga

Parenkant vietą naujai kasamam šuliniui svarbu atminti, kad vanduo visada bus blogas, jei jis suteka iš tręšiamų daržų ir laukų, tvarto ar teršiamo kiemo.Šulinį geriausia kasti aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo. Tvartas, tualetas, tręšiami daržai, sąvartynai ir kiti taršos šaltiniai reljefo požiūriu turi būti žemiau šulinio. Renkant šuliniui vietą būtina atsižvelgti į geologines-hidrogeologines sąlygas – į žemės paviršių dengiančių nuogulų vandeningumą ir gruntinio vandens slūgsojimo gylį. Šiais klausimais vertėtų pasitarti su specialistais – hidrogeologais.Į šachtinį šulinį turi nepatekti krituliai, prie jo neturi kauptis paviršinis vanduo. Šulinys turi būti su stogeliu arba dangčiu, turėti ventiliacijos angą, žemės paviršiaus nuolydis nuo šulinio turi būti ne mažesnis kaip 5°.Šulinys turi būti įrengtas orientuojantis į požeminio vandens tėkmės kryptį. Pagal gruntinio vandens srautą potencialios taršos objektai turi būti žemiau negu šachtinis šulinys. Jeigu tokios galimybės nėra, potencialios taršos objektų (ūkiniai pastatai, lauko tualetai, srutų duobės, mėšlidės, trąšų, pesticidų, naftos produktų sandėliai, šiltnamiai ar intensyviai tręšiami daržai) atstumas iki šulinio turėtų būti ne mažesnis kaip 50 m.70-80 cm spinduliu aplink šulinį reikia įrengti 1,5 m storio plūkto molio sluoksnį, virš jo užpilant apie 20 cm storio žvyro sluoksnį. Šachtinio šulinio apsaugos zona turi būti apželdinta daugiametėmis žolėmis arba dekoratyviniais krūmais.Prie šulinio turi būti sudaroma apsaugos zona, kurios plotis iki:- gyvenamojo namo - 7 m;- garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio - 10 m;- tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės - 25 m.Gyvenvietėse šių reikalavimų dažnai neįmanoma įgyvendinti – per maži sklypai. Tokiais atvejais, jeigu hidrogeologinės sąlygos palankios, reikia įsirengti gilesnį gręžtinį šulinį. Tačiau, jei vanduo blogas daugumoje gyvenvietės šachtinių šulinių, būtina organizuoti viešąjį vandens tiekimą, imant vandenį iš giliau slūgsančių artezinių vandeningų sluoksnių. Tai ne tik gyventojų, bet ir savivaldos institucijų rūpestis.

Šulinio priežiūra

Šulinio rentiniai turėtų būti pagaminti iš tokių medžiagų, kurios būtų tinkamos liestis su geriamuoju vandeniu. Rentiniuose ir jų tarpuose neturi būti plyšių bei kiaurymių, per kurias į šulinį galėtų patekti lietaus ir polaidžio vanduo bei ūkinės nuotekos.Šulinio viršus turėtų būti ne mažiau kaip 80 cm aukščiau žemės paviršiaus. Šulinio dugne – 30-40 cm smėlio, žvirgždo ir gargždo sluoksnis.Vanduo iš šulinio semiamas tik specialiai tam tikslui skirtu kibiru arba siurbiamas siurblio pagalba.Vieną kartą per metus rekomenduojama šulinį išvalyti nuo jo dugne susikaupusio dumblo, nuvalyti rentinio sieneles ir patikrinti jo sandarumą. Po valymo šulinys dezinfekuojamas griežtai laikantis nustatytų higienos reikalavimų.

Naudota literatūra:

1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas „Dėl vandenų apsaugos nuo taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių“ (Žin., 2002, Nr. 1-14).
2. Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 250 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ (Žin., 2002, Nr. 58-2361)
3. „Geologija visuomenei. Švarus vanduo – sveika šeima ir visa ūkis“, Lietuvos geologijos tarnybos bukletas, red. K. Kadūnas.
4. Guidelines for Drinking Water Quality, World Health Organisation, 1997.
5. Geriamojo vandens kokybė ir jos norminimas, V. Juodkazis, Š. Kučingis. Vilniaus universiteto leidykla, 1999.
6. I. Drulytė, V. Mičiudienė. Lietuvos gruntinio vandens higieninė charakteristika // Sveikata ir aplinka. Vilnius. -1996. P.153-159.
7. V. Mičiudienė, I. Drulytė. Šulinių vandens kokybė //Devintasis pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. Vilnius. -1996. -P. 115-116.
8. Š. Kučingis, I. Drulytė. Lietuvos gyventojų aprūpinimo geros kokybės geriamuoju vandeniu problemos ir jų sprendimo būdai //Higiena ir epidemiologija. Vilnius. -1996. -4. -P. 42-47.
9. Š. Kučingis, I. Drulytė. Mūsų geriamasis vanduo higienos gydytojų akimis // Geologijos akiračiai. Vilnius. -1997. -2. -P. 67-74.
10. I. Drulytė, V.Mičiudienė, Š.Kučingis. Nitratai šachtinių šulinių vandenyje. Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija “Visuomenės sveikatos priežiūros raida ir perspektyvos”. Klaipėda,1999 10 21-22.
11. I. Drulyte. Drinking water: safety issues in Lithuania 2003 // Medical Geology Newsletter, No. 7, 2003 December // ISSN 1651-5250

Vėl pasikeičiau...
Pranešimai: 542
Užsiregistravo: Ant 07 08, 2003, 15:24
Miestas: Kaunas-Vilnius

Standartinė Vėl pasikeičiau... » Pir 01 31, 2005, 13:56

Paveikslėlis

Straipsnis apie vandenį

Šaltinis: http://www.online.5ci.lt/Article.asp?La ... cleID=3832

Laimis
Pranešimai: 1378
Užsiregistravo: Pir 05 19, 2003, 11:42
Miestas: Link Ukmergės
Susisiekti:

Standartinė Laimis » Pen 12 16, 2005, 0:52

Gal žinot kiek kainuoja išsikasti šulinį? Ir kas kasa? Kiek ritiniai kainuoja?
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt

vaiduze
Pranešimai: 517
Užsiregistravo: Ant 08 30, 2005, 0:18
Miestas: klaipeda

Standartinė vaiduze » Ant 02 07, 2006, 1:02

Laimuti, ar po sito straipsnio supranti ka as norejau jums visiems papasakoti apie vandeni?
:)

dziaugiuosi, kad sulini o ne grazini planuoji, jis is mazesnio spindulio vandeni surenka, o tai didesne tikimtbe, kad jis bus normalesnis... tik turek omeny, kad kiek metru i gyli, tiek km spinduliu vandenukas parteka....

kur ir kas kasa nezinau gaila...
:)
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>

Kristina
Pranešimai: 266
Užsiregistravo: Tre 12 18, 2002, 3:24
Miestas: Airija-Lietuva
Susisiekti:

Standartinė Kristina » Ant 02 07, 2006, 1:08

parsivezem vandens is vyro seneliu sodybos pries 2.5 metus, po truputi geriu vis dar geras :) Reikia senoliu klaust, kaip seniau rasdavo vieta kur kasti sulini. O gal kas zinot?

vaiduze
Pranešimai: 517
Užsiregistravo: Ant 08 30, 2005, 0:18
Miestas: klaipeda

Standartinė vaiduze » Ant 02 07, 2006, 1:24

su virgulem turetu but paprasta...
:)
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>

Uriel
Pranešimai: 588
Užsiregistravo: Sek 12 11, 2005, 15:23
Miestas: Vilnius

Standartinė Uriel » Ant 02 07, 2006, 3:08

Virgulėm - dabar. Seniau - su žilvičio vytele.
Liauna žilvičio vytelė ant vandens gyslos ima "pulsuoti".

P.s. Kiek žinau virgulininkų aiškinimus, kai vytelė ims pulsuoti, galima mintimis klausti, ir gauti atsakymus apie vandens gyslos gylį, vandens kokybę ir pan. Tik pasipraktikuoti reikia gerokai.

Virgulės - nepatikimas dalykas.
Mano sode vandens ieškojo su virgulėmis, rado gyslą, bet pasirodo - ji TIK polaidžio vandeniui, vasarą joje vanduo neteka.
Artezininkai gręžė, pasiekė 40 m gylį, ir tik drėgnas smėliukas biro. Jie labai kategoriškai pasakė, kad tik kas 12-15 virgulėmis rastas taškas vandens turi. O taip ir jie gali "paspėlioti" specialius žemėlapius pasiėmę.....

Kiek kainuoja šulinio žiedai, Laimi, geriausia sužinok, užėjęs į gelžbetonio gamyklos saitus. Bet jų deametras labai skirtingas. Kiek kainuoja žiedo įleidimas - nebepamenu. Taip jie kainas skaičiuoja... Juk kasa, kol žiedas grimsta gilyn, iš viršaus kitą užridena, paguldo, ir taip visą laiką, kol vandenį pasiekia.
Tik kartais metano dujos išsiveržia, ir gali kasėjai užtrokšti. Mano mokyklos darbų mokytojas taip žuvo...
Tad atsargiau, gerai? Turėti virves, paruoštas ištraukti į paviršių, kurios visą laiką privalo būti apjuostos ant žmogaus.

vaiduze
Pranešimai: 517
Užsiregistravo: Ant 08 30, 2005, 0:18
Miestas: klaipeda

Standartinė vaiduze » Ant 02 07, 2006, 22:54

zilvitis man labiau patinka :D
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>

vaiduze
Pranešimai: 517
Užsiregistravo: Ant 08 30, 2005, 0:18
Miestas: klaipeda

Standartinė vaiduze » Tre 02 08, 2006, 23:20

o kodel? :roll:
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>

Kristina
Pranešimai: 266
Užsiregistravo: Tre 12 18, 2002, 3:24
Miestas: Airija-Lietuva
Susisiekti:

Standartinė Kristina » Ket 02 09, 2006, 0:44

kodel netinkamas sulinio vanduo?
manau, kad tinkamas

vaiduze
Pranešimai: 517
Užsiregistravo: Ant 08 30, 2005, 0:18
Miestas: klaipeda

Standartinė vaiduze » Pen 02 10, 2006, 23:50

ogi todel, kad jis surenka pavirsinius vandenis, kurie patenka is aplinkos. jeigu gyveni svarioje, tokioje kaip mes- dar imanoma vartoti ta vndeni, bet nepatariu.. geriau valyti.. nes jei nelabai vandeningas sulinys, jis surenka vandeni kazkur is 10km , o jei vandeningas-is20-25km kazkur.. jei aplink tik miskai tokiu spinduliu- tai saunu, bet...

o grezinys, tai apskritai br... kiek metru i gyli, tiek km spinduliu surenka vandeni... :shock:
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>

Uosis
Pranešimai: 1564
Užsiregistravo: Sek 12 22, 2002, 13:34

Standartinė Uosis » Ant 07 11, 2006, 15:05

Naudingas straipsnis:

Šulniakasys Michalas šulinį kas ir šįmet Manoma, kad giliausias Lietuvos šulinys yra Trakų rajone. Jis yra prie Rykantų bažnyčios. Tam šuliniui iškasti ir pasiekti vandenį panaudoti 44 betoniniai žiedai. Kalbama, kad prie Vasiliukų kaimo prieš kelis metus buvo iškastas 62 žiedų šulinys

Vladas KASPERAVIČIUS

Įprastas kaimo kiemas
Garsus Trakų krašto šulniakasys Michalas Bžozovskis gyvena Pilialaukio kaime. Tai Senųjų Trakų seniūnijoje esantis nedidelis kaimelis. O jo sodyba niekuo neišsiskirianti nuo kaimynų. Dailidės kieme bus gausybė lentų, būtinai pūpsos drožlių krūva, pas artoją matysim akėčias, plūgus, vežėčias. Pasivaikščiojus po Michalo kiemą, niekada nepasakytum, kad čia gyvena šulniakasys. Jaučiasi, kad sodiečiai gyvena ramiai, paprastai. Grandines plėšo du šunys, skiedryne kapstosi vištos, patvartėje tvarkingai sudėlioti ūkyje reikalingi daiktai. O tvarte, kaip įprasta, šieną rupšnoja karvė, kriuksi penimės.

Pirmasis šulinys
Nenumanė Michalas tais tolimais 1958 metais, kad uošviui kasamas šulinys bus pirmasis apskritai jo rankomis iškastasis. Lyg juokais, lyg rimtai ėmėsi šito neįprasto darbo. Ir iškasė. Tiesus išėjo šulinys, gerą vandenį pavyko pasiekti. Ir gilus jis buvo – net 19 žiedų teko panaudoti. Tiesa, pinigų nieks nepasiūlė, pakako tik vaišių ir degtinės. Pagaliau, kaip imsi pinigus iš nuosavo uošvio? Šiandien Michalas didžiuojasi, kad tas pirmasis iškastasis buvo pats giliausias jo šulinys.

Nesibodėjo pagelbėti
Šulniakasys, atėjęs kasti sutartą ir suderėtą šulinį, su savimi atsineša tikrai nedaug instrumentų. Tai trumpakotis kastuvas, kaustytas kibiras, lyg kiaurasamtis lenktas kastuvas darbui vandenyje. Dar turi šalmą, neperšlampantį kostiumą. Dar kopėčios. Ir, žinoma, išmintį, kuri duota tik jam, šulniakasiui. Iškasti šulinį gali ne kiekvienas. Kasa daugelis, iškasa ne kiekvienas. Michalui ne sykį teko konsultuoti jaunus ir labai ambicingus jaunus žmones, kurie manė galintys greit iškasti tiesų šulinį. Pradėtas kasti šulinys kažkodėl imdavo krypti į šoną, strigti. Žiūrėk, jau ir suka į kiemą išdidusis pasipūtėlis, nusiėmęs kepurę dievagojasi, kad kasęs teisingai. Tik tas šulinys kažkodėl neklauso… Michalas kantriai išaiškina, kas buvo daroma neteisingai, jei reikia, pats nuvažiuoja prie kasamo šulinio, kantriai išreikalauja, kad būtų daroma taip, o ne kitaip. Įkasus kelis eilinius betoninius žiedus, žiūrėk, šulinys ir išsitiesina.

Žinomi meistrai
Senųjų Trakų apylinkėje gyveno ir kraštą šlovino ne vienas šulniaksys. Bene garsiausi buvo broliai Vincentas ir Adolfas Grigorovičiai. Jiedu yra kasę dar tarpukary, už darbą užmokestį gavę zlotais. Buvo išties darbštūs, nes ir jų sūnūs ne vieną šulinį iškasė savarankiškai. Vincento sūnus Juzefas, o Adolfo sūnūs Henrikas, Adolfas ir Marijanas buvo ne kartą kalbinami šuliniams iškasti. Adolfas Grigorovičius jaunesnysis ir dabar galėtų virgule nustatyti, kur vandens esama. Beje, šia savybe pasigirti gali ne kiekvienas šulniakasys.

Prisiminimai apie Kazimierą
Garsino šulinio kasimo meistro vardą ir Kazimieras Staknys. Jis gyveno irgi Senuosiuose Trakuose, dirbo geležinkelių sistemoje, jo tiesioginis darbas buvo šulinius kasti. Per savo gyvenimą jis iškasė per tris šimtus šulinių. Apie K.Staknį šulniakasys Michalas kalba itin pagarbiai, nes tiko ramaus dzūkelio būdas ir užsispyrimas. K.Staknys kasė greit ir užtikrintai. O paaiškinama tai tuo, kad jis dirbo su porininku. Pakaitom lendant į šulinį, dirbama žymiai sparčiau. Kol vienas prakaituoja giliai po žeme, kitas ilsisi. K.Staknys buvo pasidaręs labai gerą prietaisą žemėms iš šulinio traukti. Gaila, kad Kazimierui mirus, tas prietaisas nukeliavo per rankas negrįžtamai.

Darbas po žeme
Šulinio kasimo principas gana paprastas. Meistras, dirbdamas betoninio žiedo apačioje, kastuvu kasa gruntą, pila jį į kibirą, o pagalbininkai traukia kibirus į viršų. Susidarius tuštumai, žiedas savo svoriu slenka žemyn. Pirmajam žiedui susilyginus su žemės paviršiumi, ant jo užritinamas kitas. Po to trečias, ketvirtas. Pasiekus vandens sluoksnį, darbas sulėtėja. Tenka persirengti vandeniui nelaidžia apranga, panaudoti specialų kastuvą, kuris kažkuo primena kiaurasamtį. Ir tuomet, kai jau iškasama tiek, kad nebeįmanoma dirbti, laikoma, kad šulinys baigtas. Paprastai šulniakasys atiduoda šulinį šeimininkui, kuriame yra iki pusantro metro vandens.

Šulinys per dieną
Per savo gyvenimą Michalas iškasė nedaug šulinių. Jų bus apie penkiasdešimt. Daugiausia jų iškasta savame Pilialaukio kaime. 14 šulinių šiandien Pilialaukyje vandeniu aprūpina kaimynus. Yra kasęs Šventininkuose, Senuosiuose Trakuose, Lygainiuose. Ypač Michalui įsimintinas šulinys, kastas Vincui Nikoličiui. Tas šulinys Senuosiuose Trakuose buvo iškastas per... vieną dieną. Nuo pradžių iki pabaigtuvių. Ir gruntas buvo birus, ir talkininkai stiprūs ir greiti, ir darbas sekėsi.

Stebuklingosios kopėčios
Michalas iš sandėliuko ištraukė susukamas kopėčias. Buvo paskolinęs kaimynams nutrūkusiam kibirui ištraukti. Svarbios tos kopėčios šulniakasyboje. Jos susukamos, beveik 15 metrų ilgio. Michalas jas pasidarė iš suplyšusios transporterio juostos. Jis ilgą laiką dirbo Trakų nerūdinių statybinių medžiagų kombinate, išmaningam meistrui nebuvo sudėtinga pasigaminti labai reikalingą prietaisą. Kopėčiomis nesunku įlipti į šulinį, jos labai reikalingos, kai tenka dirbti žemėms suspaudus visą šulinį. Pasilipėjus aukščiau, nesudėtinga atrasti vietą, kur tenka betoniniame žiede iškalti skylę ir išleisti žemes. Tik tuomet atsilaisvinę žiedai vėl gali smukti žemyn. Dažnai šias kopėčias Michalas skolina nutrūkusiam kibirui ištraukti ar meistrui į valomą šulinį nusileisti. Geras daiktas neturi dulkėti, sako meistras. Jam niekad nebuvo gaila pagelbėti žmonėms.

Pavojų nebojo
Yra buvę nemažai atvejų, kai kasdami šulinius, juose užtrokšdavę meistrai. Metano dujos, liaudyje vadinamos balų dujomis, gali susikaupti ir per naktį. Gal dėl to rytą, atėję tęsti darbo, meistrai pirmiausia į kasamą šulinį nuleisdavo kibire patupdytą katiną ar vištą. Kibiras, su jame „įkurdintu” gyvūnu keletą minučių pabūdavo šulinio dugne. Ištrauktas į žemės paviršių nieko nesuprantantis katinėlis ar višta strimagalviais nulėkdavo per kiemą, o meistras ramiai lipdavo į apačią darbo tęsti. Michalas nelabai paisė šitos saugumo priemonės, nes gera nuojauta neleido klysti. Jam neteko patirti susižalojimų ar panašių negandų. Apie tai pasakęs, meistras tris kartus nusispjovė per petį. Taip daro dauguma.

Mirštantys šuliniai
Senųjų Trakų kaime šiandien naudojamas vanduo tik iš kelių šulinių. Dauguma jų visiškai užmiršti. Priežastis paprasta – yra geras vandentiekis. Meistrui skauda širdį dėl nenaudojamų šulinių. Tie nebylūs ir nenaudojami šuliniai Michalui lyg paminklai jo ir kolegų darbui. Juk vandentiekio vandenį galima naudoti tik maistui, o iš esamų šulinių girdyti gyvulius, laistyti daržus, vandenį naudoti skalbimui, higienai. Deja, yra kitaip. Patogumas, o tuo pačiu gerbūvis padarė savo. Negi jau niekada negirgždės šulinių velenai?

Žvaigždės vidurdienį
Prie Lentvario prisišliejusiuose Račkūnuose yra keli itin gilūs šuliniai. Vieną jų yra gilinęs ir šių eilučių autorius. Buvo dirbama 33 žiedų gylio šulinyje (tai maždaug 25 metrų gylis). Ne dažnas gali pasigirti, iš tokio gylio matęs spingsinčias žvaigždes vidurdienį. M.Bžozovskis per savo gyvenimą nėra dirbęs taip giliai. Žvaigždžių dieną jis iš šulinio gilumos nestebėjęs, nors žino, kad tai tiesa. Jam, ramiam ir darbščiam reto kaimiško amato mokovui, pakanka ir to, kad jis yra gražiai nugyvenęs visus 75 metus, kad namuose visada buvo laukiamas kantriosios žmonelės Reginos. Tai yra puikiausia, kai buvo gyventa dorai ir kaimyniškai. O Michalas praėjusiais metais irgi kasė šulinį. Tiesa, jis buvo kuklus, ne toks gilus, kaip įprasti. Bet įrenginys kanalizacijai irgi šuliniu vadinamas. O meistras iš Pilialaukio kaimo žino, kad jei reiks, kas šulinį ir šįmet. Jei tik bus paprašytas.
Yra tik vienas Dievas ir jis yra visur :)

Uosis
Pranešimai: 1564
Užsiregistravo: Sek 12 22, 2002, 13:34

Standartinė Uosis » Ant 07 11, 2006, 16:42

Na ir dar keletas šulinių nuotraukų iš http://www.suliniai.lt/


Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis
Yra tik vienas Dievas ir jis yra visur :)

Uosis
Pranešimai: 1564
Užsiregistravo: Sek 12 22, 2002, 13:34

Standartinė Uosis » Ant 07 11, 2006, 16:47

O šiaip tai seniau šuliniai budavo rąstiniai, o kibiras iš liepos žievės :)

Bent jau tai rado Lieporių gyvenvietėj prie Šiaulių :)

Šiaulių "Aušros" muziejuje yra tokia ekspozicija:

Daug erdvės skirta IV-VIII a. Lieporių I gyvenvietei (Šiauliai) Čia stovi neįprastos konstrukcijos rąstinis šulinys, iš liepos žievės pagamintas kibirėlis. Pažvelgus į šulinį, gilumoje galima išvysti savo atspindį vandenyje.
Yra tik vienas Dievas ir jis yra visur :)

Skelbti atsakymą