O gal nereikia namo?
Posted: Sat 12 17, 2005, 17:02
Megre knygos 4 daly yra skyrelis NAMAS. Ten turėtų būt kalbama apie namą. Prieš tai buvo kalbama apie sklypą, apie tvorą, o kai prieinam prie namo, tai prasideda mistika.
Megre pasiūlo statyti mūrinį namą dviejų aukštų. Anastasija sutinka, galima ir mūrinį statyti, svarbu kokiam tikslui. Tačiau iškarto primena, kad mes dabar neturim gerų medžiagų. Jas turės tik mūsų anūkai, vat jie ir pastatys namą.
O ką dabar daryti, jei mes neturim medžiagos iš kurios galėtume statyti namą? Nestatyti namo visai ar statyti iš bileko?
Žinoma dauguma žmonių neįsivaizduoja, kad galima gyventi ir be namo, tai mano čia iškelta tema kaip čia pasakius...
Bet vat aš vistiek noriu pakalbėti apie gyvenimą be namo.
Žmogus pasaulyje yra vienintelis gyvūnas, kuris statosi namus. Niekas kitas Žemėje namų nestato. Suka lizdus, krauna skruzdėlynus, išsikala skyles medžiuose, išsirausia žemėje urvus... Ir tik žmogus stato sau namus.
Be to, būtina pabrėžti, kad ne visi žmonės turi namus. Ir ne visi žmonės stato namus. Būt įdomu sužinoti skaičių žmonių, kurie nestato namų. Čia aišku iš pradžių peršasi mintis apie Afrikoje ar Indijoje gyvenančius žmones. Ten šilta, tai todėl jie namų nestato. Tačiau aš kalbu ir apie šaltesnius kraštus. Ir šaltuose kraštuose yra žmonių, kurie namų nestato.
Tai aišku pirmiausia yra ekstremalūs žmonės. Pvz. visokie jogai kalnuose ir panašios būtybės. Jos gyvena olose, medituoja, dar kažką daro ir gyvena sau be namų. Oloje giliai yra pastovi temperatūra +4 laipsniai Celsijaus, o to jiems visiškai pakanka. Daiktų jie daug neturi, tai nereikia ir niekuo rūpintis.
Kiti žmonės be namų yra Anastasija ir jos giminė. Jie tai apskritai ekstremalai. Kaip taip įmanoma? Ten juk šalčiai didžiausi. O vat jums gyvas įrodymas, kad žmogui namai nebūtini. Kas visi žmonės taip gali.
Paskui dar pasaulyje yra žmonių, kurie šiaip pratinasi prie šalčio. Vienas iš jų yra Porfirijus Ivanovas. Nežinau ar jis turėjo namą. Man atrodo turėjo, bet tokiems kaip jis, t.y. tiems kas nebijo šalčio -40 ir visą dieną gali vaikščioti nuogas, tai nelabai ir reikia namų.
Teko girdėti ir apie visokius ten tarzanus, kurių beje buvo ir Lietuvoje. Nežinau kiek čia tikra, bet tas tarzanas, Arcimavičius, tai sakė, jog anksčiau ir žiemodavo miške. Trobelėje medžiuose, ko namu irgi nepavadinsi.
Teko man girdėti ir apie kūdikius paliktus miške. Juos pamaitina ir išauklėja žvėrys, ypač vilkai. Ir jie gyvena ten keletą metų, kol jų nesuranda žmonės ir neįtempia į civilizuotą pasaulį. Bet vat kelis metus tie vaikai spėja pagyventi visai be namų. Vienas toks vaikas rastas Prancūzijoje. Aišku ten šilčiau, bet iš esmės tai reikalo nekeičia...
Anastasija sakė, kad galima statyti visokius namus, net ir mūrinius. Kiekvienam savo, tik svarbu neperlenkti lazdos. Juk nė vienas iš mūsų daba negalim išeiti nuogi basi ant sniego ir gyventi be namų. Čia viskas suprantama...
Tačiau kadangi egzistuoja žmonės, kurie nebijo šalčio ir kuriems nereikia namų, tai gal nepamaišys ir ši temelė forume, tarp milijonų temų... Galbūt kas nors susigundys keisti ne aplinką (statyti namus), o save (grūdintis)...
Ar yr tokių drąsuolių? Vat Porfirijus Ivanovas sako, kad jokių ten grūdinimūsi negali būt po truputį. Nusirengi ir basas į žiemą keliom parom. Gamta prižiūri žmogų. O paskui jokio šildymo nereikia ir namų... Ką manot?
Megre pasiūlo statyti mūrinį namą dviejų aukštų. Anastasija sutinka, galima ir mūrinį statyti, svarbu kokiam tikslui. Tačiau iškarto primena, kad mes dabar neturim gerų medžiagų. Jas turės tik mūsų anūkai, vat jie ir pastatys namą.
O ką dabar daryti, jei mes neturim medžiagos iš kurios galėtume statyti namą? Nestatyti namo visai ar statyti iš bileko?
Žinoma dauguma žmonių neįsivaizduoja, kad galima gyventi ir be namo, tai mano čia iškelta tema kaip čia pasakius...
Bet vat aš vistiek noriu pakalbėti apie gyvenimą be namo.
Žmogus pasaulyje yra vienintelis gyvūnas, kuris statosi namus. Niekas kitas Žemėje namų nestato. Suka lizdus, krauna skruzdėlynus, išsikala skyles medžiuose, išsirausia žemėje urvus... Ir tik žmogus stato sau namus.
Be to, būtina pabrėžti, kad ne visi žmonės turi namus. Ir ne visi žmonės stato namus. Būt įdomu sužinoti skaičių žmonių, kurie nestato namų. Čia aišku iš pradžių peršasi mintis apie Afrikoje ar Indijoje gyvenančius žmones. Ten šilta, tai todėl jie namų nestato. Tačiau aš kalbu ir apie šaltesnius kraštus. Ir šaltuose kraštuose yra žmonių, kurie namų nestato.
Tai aišku pirmiausia yra ekstremalūs žmonės. Pvz. visokie jogai kalnuose ir panašios būtybės. Jos gyvena olose, medituoja, dar kažką daro ir gyvena sau be namų. Oloje giliai yra pastovi temperatūra +4 laipsniai Celsijaus, o to jiems visiškai pakanka. Daiktų jie daug neturi, tai nereikia ir niekuo rūpintis.
Kiti žmonės be namų yra Anastasija ir jos giminė. Jie tai apskritai ekstremalai. Kaip taip įmanoma? Ten juk šalčiai didžiausi. O vat jums gyvas įrodymas, kad žmogui namai nebūtini. Kas visi žmonės taip gali.
Paskui dar pasaulyje yra žmonių, kurie šiaip pratinasi prie šalčio. Vienas iš jų yra Porfirijus Ivanovas. Nežinau ar jis turėjo namą. Man atrodo turėjo, bet tokiems kaip jis, t.y. tiems kas nebijo šalčio -40 ir visą dieną gali vaikščioti nuogas, tai nelabai ir reikia namų.
Teko girdėti ir apie visokius ten tarzanus, kurių beje buvo ir Lietuvoje. Nežinau kiek čia tikra, bet tas tarzanas, Arcimavičius, tai sakė, jog anksčiau ir žiemodavo miške. Trobelėje medžiuose, ko namu irgi nepavadinsi.
Teko man girdėti ir apie kūdikius paliktus miške. Juos pamaitina ir išauklėja žvėrys, ypač vilkai. Ir jie gyvena ten keletą metų, kol jų nesuranda žmonės ir neįtempia į civilizuotą pasaulį. Bet vat kelis metus tie vaikai spėja pagyventi visai be namų. Vienas toks vaikas rastas Prancūzijoje. Aišku ten šilčiau, bet iš esmės tai reikalo nekeičia...
Anastasija sakė, kad galima statyti visokius namus, net ir mūrinius. Kiekvienam savo, tik svarbu neperlenkti lazdos. Juk nė vienas iš mūsų daba negalim išeiti nuogi basi ant sniego ir gyventi be namų. Čia viskas suprantama...
Tačiau kadangi egzistuoja žmonės, kurie nebijo šalčio ir kuriems nereikia namų, tai gal nepamaišys ir ši temelė forume, tarp milijonų temų... Galbūt kas nors susigundys keisti ne aplinką (statyti namus), o save (grūdintis)...
Ar yr tokių drąsuolių? Vat Porfirijus Ivanovas sako, kad jokių ten grūdinimūsi negali būt po truputį. Nusirengi ir basas į žiemą keliom parom. Gamta prižiūri žmogų. O paskui jokio šildymo nereikia ir namų... Ką manot?