Vytautas
Parašyta: Pen. 12 20, 2002, 11:03
--------------------------------------------------------------------------------
Birute, galiu patvirtinti, kad tavo paminėtų šildymo sistemų, kada šiluma paimama iš aplinkos, Lietuvoje jau yra. Patalpų apšildymui ir karšto vandens gaminimui naudojami taip vadinami šilumos siurbliai. Jie yra dviejų rūšių: vandens ir oro, tai yra vieni paima šilumą iš vandens kiti iš oro.
Veikimo principas. Turbūt žinote, kad grunte 1.5 ir daugiau metrų gylyje ir žiemą ir vasarą yra pastovi apie 6-8 oC temperatūra. Panašiai tokiame gylyje yra išvedžiojami vamzdeliai, kuriais cirkuliuoja vanduo. Cirkuliuodamas vanduo pereina per šiluminį siurblį, kuris “paima” šilumą iš vandens ir ją “atiduoda” namo šildymo sistemos vandeniui, o grunte cirkuliuojantis vanduo, atšalęs beveik iki 0oC, grįžta atgal į žemę kur vėl atšyla iki 8 laipsnių ir t.t. Tokios šildymo sistemos naudingo veikimo koeficientas viršija 500%, t.y. šilumos pagaminama penkis kartus daugiau negu sunaudojama energijos jai pagaminti.
Toks pats ir orinio šiluminio siurblio veikimo principas. Per save perpumpuodamas iš aplinkos paimtą orą, jis paima iš jo šilumą, į aplinką išleisdamas keliolika laipsnių šaltesnį orą. Orinio siurblio NVK šiek tiek mažesnis, bet jis turi pranašumą, nes užtikrina efektyvią namo ventiliaciją.
Mūsų mediniame namelyje sumontuotas orinis šiluminio siurblio variantas. Turiu pasakyti, kad tai labai patogus dalykas eksploatacijos požiūriu. Stovi vonios kambaryje kaip koks šaldytuvas, tik veikia žymiai tyliau, ir vanduo visą laiką karštas, ir radiatoriai, o taip pat ir grindys, vietose kur įrengtas grindų šildymas, šiltos, priklausomai nuo lauko temperatūros- jokių rūpesčių. Eksploatacinės išlaidos lyginant su apšildymu malkomis ar net dujomis yra didesnės, nes nenormaliai didelė elektros energijos kaina. Dar kol kas neturim naktinio elektros skaitiklio, kai jį susimontuosime išlaidos turėtų sumažėti trečdaliu.
kosmeja
Parašyta: Pen. 12 20, 2002, 16:44
--------------------------------------------------------------------------------
Vytautai... bet kaip cia iseina? jei vanduo susyla iki 8 laipsiu, tai cia juk saltas vanduo kaip jis gali radijatorius susildyti?
o su tuo oro pumpavimu... o kas jei lauke temperatura gerokai zemiau nulio?
tikriausiai as kazko nesuprantu...
Linga
Parašyta: Št. 12 21, 2002, 12:50
--------------------------------------------------------------------------------
Kosmėja, pabandysiu paaiškinti aš.
Jeigu iš kubo vandens “atimsi” 5 laipsnius šilumos ir tą šilumą atiduosi kitam (vadinkim – ūkiniam) kubui vandens, tai pastarojo temperatūra pakils 5 laipsniais. Čia, manau, viskas aišku (energijos išsilaikymo dėsnis).
Jeigu ūkinio vandens kubo temperatūrą reikia pakelti ne penkiais, o 20 laipsnių, tai vadinasi iš kubo “donoro” reikia atimti 20 laipsnių šilumos. Tuo atveju, jei “donoras” šilumos tiek neturi, reikalingi du ar net daugiau “donorų”.
Tokiu principu “atimant” šilumą iš atitinkamai didelio kiekio 8 laipsnių temperatūros vandens galima “ūkinį”sąlyginai nedidelį vandens kiekį net užvirinti.
PS Čia nebuvo atsižvelgta į energijos nuostolius šilumos perdavimo metu.
Birute
Parašyta: Št. 12 21, 2002, 13:36
--------------------------------------------------------------------------------
Linga ir Vytautai, ar jus patenkinti, pasirinke toki namo apsildymo buda?
Supratau, kad tai patogu, taciau brangu. O kas salygoja toki dideli elektros energijos suvartojima? Del elektros energijos kainos vargu ar galima ka pakeisti, deja Na, nebent pasikinkyti veja
Vytautas
Parašyta: Št. 12 21, 2002, 15:27
--------------------------------------------------------------------------------
Birute, toks šildymo būdas buvo pasirinktas dėl keleto priežasčių:
· Patrauklus pats ekologiškas energijos ėmimo iš aplinkos principas
· Namas yra tikrame kaime, kur artimiausias kaimynas gyvena už 500 m, ir galimybės apšildyti dujomis nebuvo.
· Namas yra Minijos slėnyje, kuriame labai ryškūs gruntinio vandens lygio svyravimai, todėl rūsio buvo atsisakyta. Kūrenimui malkomis būtų reikėję statyti atskirą katilinę, kas atrodė nelabai patogu. Be to, kūrenant malkomis, reikia pastoviai kurstyti krosnį - žiemą namų ilgam nepaliksi, nes užšals visos linijos.
Dabar namo eksploatacinės išlaidos trečdaliu didesnės, negu buvo išlaidos už butą. Guodžia tai, kad namo tūris kelis kartus didesnis, o gyvenimo kokybės negalima net lyginti. Be to dar tik trys mėnesiai , kai pradėjome gyventi name. Trūko patirties eksploatuoti siurblį. Dar, atėjus šalčiams, pradėjo lįsti statybos brokas. Dalį plyšių, pro kuriuos pūtė vėjas, užtaisiau, kitų remontui teks laukti pavasario. Kai namas bus tinkamai apšiltintas išlaidų gerokai sumažės. Be to būtina įsirengti naktinį skaitiklį, tai dar trečdaliu sumažins išlaidas.
Visos išlaidos tai tik mokestis už elektrą. Jos susideda iš įprasto buitinio elektros sunaudojimo (apšvietimas ir prietaisai) bei šilumos siurblio, šildančio namą ir vandenį, energijos sąnaudų, kurios atitinkamai susideda iš kompresoriaus (550W),vandens siurbliuko (šildymo sistema,65W), ventiliatoriaus (80 W) ir papildomo šildymo elemento (3 kW), kuris įsijungia, kada nebeužtenka kompresoriaus pajėgumų (šalčių metu ar kai sunaudojama daug karšto vandens).
Kosmėja teisi. Orinis šiluminis siurblys gali paimti šilumą iš oro, tik kada jo temperatūra yra aukštesnė už minus 5oC. Todėl orinis siurblys ir yra mažiau efektyvus už vandens šiluminį siurblį, kurio NVK daugmaž vienodas visus metus. Padėtį galima pataisyti panaudojus papildomą šilumos šaltinį, pvz. židinį, pakeliantį oro temperatūrą. Beje, plačiau pasiskaityti apie šiluminius siurblius galima tinklapyje
http://www.nibe.se
Ką aš galėčiau patarti ekogyvenvietės kūrėjams. Manau svarbiausia būti laisvam ir nepriklausomam ir ypač nuo pinigų. Todėl reikėtų statyti namą, kurio eksploatacinė sąnaudos būtų minimalios. Tokį aš įsivaizduoju nedidelį gerai apšiltintą medinį namuką, apšildomą malkomis iš nuosavo miško.