Vėl kainos:
--------------------------------------------------------
Šaltinis:
http://www.ekostrategija.lt/index.php?c ... news_id=70
2003-07-25 / Atsinaujinantieji ir vietiniai energijos ištekliai (AVEI)
Fotoelektros naudojimo praktika ir perspektyvos
Pasaulinė praktika ir perspektyvos
Saulė yra milžiniškas energijos šaltinis. Kas sekundę saulėje 5mln. Tonų masė virsta energija. Tik maža energijos dalis pasiekia žemę, tačiau ji dešimtis tūkstančių kartų viršija mūsų poreikius. Metiniams žmonijos energijos poreikiams patenkinti užtektų per kelias valandas žemės paviršių pasiekiančios energijos. Reikia tik mokėti ja pasinaudoti.
Viena geičiausiai pasaulyje besivystančių energetikos rūšių yra fotoelektra, paremta tiesioginiu saulės šviesos vertimu į elektros energiją. Fotoelektrinių keitiklių istorija prasidėjo 1839 m., prancūzų mokslininkui E.Becquerelui atradus fotoelektrinį efektą. 1958 m. JAV “Vanquard” kosminiuose palydovuose buvo įrengti fotoelektriniai moduliai, kurie aprūpindavo elektra radijo ryšio aparatūrą. Nuo tada fotoelektra kosmose tapo vieninteliu ir nepakeičiamu energijos šaltiniu. Plačiau fotoelektrą buityje pradėta naudoti po 1973-74 m. naftos krizės. Naujas šuolis fotoelektros vystymesi įvyko 1990 m., kai vyko Persų įlankos karas.
Paskutinius penkis metus fotoelektrinių modulių gamyba Pasaulyje augo vidutiniškai po 33 proc. kasmet ir 2001 m. pagamintų modulių bendra galia sudarė 410 MW (1 diagrama). Dar greitesni augimo tempai planuojami artimiausiais metais. Japonijos pramonė 2002 m. gamybos apimtis didina dvigubai, ypač ambicingos JAV programos, viena iš kurių yra 1.000.000 stogų programa. Greitai auga fotoelektros panaudojimas besivystančiose šalyse su menkai išvystyta elektros paskirstymo infrastruktūra. Planuojama, kad 30 proc. Afrikos elektros poreikių 2020 m. tenkins fotoelektra.
.
1 Diagrama. Metinės fotoelektrinių modulių gamybos apimtys.
82 proc. pasaulinės rinkos užima dešimt stambiausių kompanijų – Sharp, Kyocera,BP Amoco, Siemens, Astro Power, Sanyo, Photowatt, ASE Ir Mitsubishi. 1993-98 m. fotoelektrinių modulių gamybą maždaug lygiomis dalimis dalinosi JAV, Japonija ir Europos Sąjunga. Nuo 1999 m. lyderio pozicijas tvirtai užėmė Japonija - 43 proc. 2000 m. ir 60 proc. 2001m.
Virš 80 proc. visų fotoelektrinių modulių šiuo metu gaminami iš monokristalinio ir polikristalinio silicio saulės elementų. Amorfinio silicio saulės elementai, įskaitant ir patalpose naudojamų elektroninių prietaisų (kalkuliatorių, laikrodžių ir kt.) maitinimą, užima mažiau kaip 80 proc. rinkos.
Iki 1996 m. absoliuti dauguma fotoelektrinių jėgainių buvo autonominės ir daugiausiai naudojamos ryšio ir signalizacijos įrengimuose, atokiose kaimo vietovėse, katodinei apsaugai nuo korozijos, autonominio apšvietimo ir navigacijos įrengimuose bei plataus vartojimo prekėse. Nuo 1997 m. sparčiausiai plito sujungtos su išoriniu elektros tinklu fotoelektrinės jėgainės – nuo 8 MW 1996 m. iki 120 MW 2000 m.(2 diagrama). Apie 85 proc. tokių jėgainių įrengiama Japonijoje ir Vokietijoje. Vien per 2000 m. Japonijoje ir Vokietijoje sujungtų su tinklu jėgainių instaliuota 65 MW ir 45 MW atitinkamai.
2 Diagrama. Metinės autonominių ir sujungtų su tinklu fotoelektrinių jėgainių instaliavimo apimtys, MW
Sparti fotoelektros ir ypač sujungtų su elektros tiltu fotoelektrinių jėgainių plėtra visų pirma susijusi su politiniais sprendimais. Tiek atskirų šalių vyriausybės, tiek tokios organizacijos kaip Europos Sąjunga, UNESCO, G-8, Pasaulio Bankas, Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas ir kt. fotoelektros vystymui skiria milžiniškas subsidijas, sudaro palankias ekonomines ir politines sąlygas vartojimui ir gamybai. Paminėtinos 100.000 stogų programa Vokietijoje ir 1.000.000 stogų programa JAV, fotoelektrinių modulių ir elementų gamybos paramos programa Japonijoje, smulkesnės 10.000 stogų programos Anglijoje ir Italijoje, 1000 stogų programa Danijoje ir daugelis kitų.
Programose taikomi įvairūs subsidijavimo modeliai. Kaip vieną veiksmingiausių galima išskirti Vokietijos patirtį. Fotoelektros vystymas vyko keturiomis fazėmis:
I Fazėje (1988-1991) federalinio biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis įrengta eilė 1,4 MW bendros galios demonstracinių jėgainių;
II Fazėje (1991-1994) Vokietijos vyriausybė įgyvendino 1000 stogų programą bei įrengė dar virš 1000 realaus monitoringo 5,25 MW bendros galios jėgainių;
III Fazėje (1995-1999) startavo atskirų žemių ir savivaldybių 10 MW bendros galios fotoelektrinių jėgainių programos. Kiekvienos pagamintos fotoelektros kWh supirkimo kaina siekė1,02 Euro.
IV Fazėje (1999-2003) planuojama instaliuoti dar 300 MW. Šioje fazėje veikia du finansavimo mechanizmai: 100.000 stogų programoje suteikiami ilgalaikiai lengvatiniai (1,91 proc.) kreditai bei įstatymu dešimčiai metų nustatyta garantuota fotoelektros supirkimo kaina 0,51Euro/kWh
2000 m. balandžio 1d priimtame įstatyme numatytos ir kitų atsinaujinančių energijos rūšių supirkimo kainos: Hidro - 15 Pf\kWh, biomasės - 16,5-20 Pf\kWh, geoterminės - 14-17,5 Pf\kWh, Vėjo -17,8 Pf\kWh. Penkis-šešis kartus didesnė, palyginus su kitais atsinaujinančias šaltiniais, fotoelektros supirkimo kaina atspindi iškirtinę fotoelektros svarbą.
Europos Sąjungoje per 15 metų laikotarpį (nuo 1995 iki 2010 m.) šios rūšies įrengimų galią nuspręsta padidinti nuo 30 MW iki 3000 MW, t.y. 100 kartų. Planuojama, kad tai sukurs 100.000 papildomų darbo vietų.
Gamybos ir instaliavimo apimčių didėjimas bei naujų technologijų įsisavinimas sąlygoja ir spartų fotoelektrinių jėgainių bei fotoelektros kainos kritimą. Per 24 metus (1976-2000) fotoelektrinių modulių vieno vato kaina sumažėjo 20 kartų - nuo 60 USD/W 1976m. iki 3 USD/W 2000m. (nuo 10740 Euro\kW 1991 m. iki 6190 Euro\kW 1999 m fotoelektrinėms jėgainėms Vokietijoje). Čikagoje (JAV) statomos 51 MW metinio našumo fotoelektrinių elementų ir modulių gamyklos produkcija instaliuoto fotoelektrinės jėgainės vato kaina leis sumažinti iki 3 USD. Prognozuojama, kad spartus fotoenergetikos vystymasis iki 2010 m. fotoelektros kainą sulygins su kitų atsinaujinančių šaltinių energijos kainomis. Žinoma, minimalios kainos pasiekiamos tik stambiuose, dešimčių MW galios, sujungtuose su elektros tinklu objektuose.
Europos fotoelektros pramonės asociacijos ir Greenpeace atliktoje ilgalaikės perspektyvos analizėje tvirtinama, kad fotoelektros gamyba 2020 m. sieks 274 TWh ir 2040 m. padidės iki 7368 TWh - 1proc. ir 23 proc. pasaulinio elektros poreikio atitinkamai. Jau 2020 m. fotoelektrinių jėgainių gamyboje, instaliavime ir aptarnavime bus užimti 2 mln. darbuotojų.
Ypač didelės fotoelektros perspektyvos siejamos su vandenilio energetikos vystymusi. Fotoelektra- įdealus šaltinis vandenilio gamyboje elektrolizės būdu. Vandenilis laikomas pagrindiniu 21 amžiaus kuru. Jau šiais metais JAV prezidentas Dž. Bušas stipriai sumažino asignavimus ekonomiškų automobilių kūrimo programoms ir pagrindines lėšas nukreipė automobilių su vandenilio kuro elementais kūrimui. Serijinę tokių automobilių gamybą planuojama pradėti 2007 m. Ši ir analogiškos programos kardinaliai sprendžia atmosferos taršos automobilių išmetamosiomis dujomis problemą.
Motyvacija
Žinant Lietuvoje vyraujančią skeptišką nuomonę apie saulės energetiką ir tai, kad fotoelektra kol kas yra vienas iš brangiausių atsinaujinančių energijos šaltinių, gali kilti klausimas, kokios yra tokio spartaus dabartinio fotoelektros vystymosi priežastys ir ar pagrįstos tokios optimistinės ateities prognozės. Situacijos negalima paaiškinti vien lyginant įvairių energijos rūšių kainas - neįvertinus tradicinio kuro poveikio aplinkai bei šalies, neturinčios savo iškasamojo kuro atsargų, ekonominės ir iš to išplaukiančios politinės priklausomybės nuo energijos importo.
Kaip ir visų atsinaujinančių energijos šaltinių, fotoelektros plėtrą visų pirma sąlygoja aplinkosauginiai ir ekonominiai-politiniai veiksniai.
Ekonominiai-politiniai veiksniai.
Didžioji iškastinio kuro dalis sukoncentruota nedidelėje Pasaulio dalyje. Varžybos dėl įtakos sferų tokiuose regionuose provokuoja nuolatinius tarptautinius konfliktus, kurių kaina siekia dešimtis ir šimtus milijardų dolerių. Karinių ir diplomatinių konfliktų išlaidos padengiamos mokesčių mokėtojų pinigais, tačiau neįskaitomos į tradicinės energijos kainą.
Kuo didesnę savo energetinių poreikių dalį šalis tenkina iš vietinių atsinaujinančių šaltinių, tuo mažiau ji yra priklausoma nuo energijos importo, šalies ekonomiką mažiau veikia vis dažnėjančios pasaulinės energetinės krizės.
Tarp šalių, perkančių kurą ir visiškai priklausančių nuo jo tiekimo iš užsienio, yra ir Lietuva. Absoliuti priklausomybė nuo importuojamo kuro energijos gavyboje valstybei turėtų būti visiškai nepatenkinamas dalykas.
Atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas padidina ir individualaus vartotojo nepriklausomumą. Individualias fotoelektrines jėgaines valdo pats savininkas, kai tuo tarpu monopolistas energijos tiekimo sutartyje prirašo daug reikalavimų ir apribojimų vartotojui, visas teises pasilikdamas sau, tarp jų teisę bet kada neperspėjęs bet kuriam laikui atjungti energijos tiekimą ar pakeisti energijos kainą. Saulė ir vėjas, apeidami muitines ir valdininkų kabinetus, tiesiogiai pasiekia kiekvieną vartotoją.
Aplinkosauga.
Globalinės ekologinės katastrofos mastus siekiančios aplinkos taršos pagrindinis šaltinis yra iškastinio kuro deginimas. Iškasamojo kuro naudojimo tempai pastaruoju metu 100 000 kartų viršija jo susidarymo žemės gelmėse tempus. Manoma, kad esant dabartiniam naudojimo lygiui, pasaulinių kuro atsargų turėtų užtekti dar 100-170 metų. Tačiau, visą tą laiką aplinka bus teršiama ir vis didės ekologinės katastrofos galimybė.
UNESCO duomenimis naftos ir jos produktų naudojimo per vienus metus sukeltų padarinių žala aplinkai prilyginama 300 mlrd. JAV dolerių. Realiai vertinant tradicinės energetikos kainą, šią sumą taip pat reiktų įtraukti į energijos savikainą.
Taigi, lygias konkurencijos sąlygas atsinaujinantiems energijos šaltiniams galima sudaryti tik įvertinus bent jau energijos gamybos daromą žalą aplinkai, t.y. įvedant realius mokesčius už aplinkos teršimą. Staigus tokių mokesčių įvedimas žymiai padidintų tradiciniu būdu gaminamos energijos kainą ir tokio žingsnio staiga negali daryti jokia šalis. Todėl pradiniame etape daugelyje šalių taikomas “minkštesnis” problemos sprendimas – subsidijuojama ekologiškai švari atsinaujinančių šaltinių energetika ir bandoma palaipsniui varžyti aplinkos teršimą. Vien tik ES tam tikslui iki 2010m. paskyrė 165 mlrd. Eurų.
Būtent šiomis nuostatomis grindžiama absoliučiai ekologiškos ir visiems prieinamos fotoelektros vystymo strategija.
UNESCO ir kitų organizacijų atlikti tyrimai parodė, kad pagrindinė atsinaujinančių šaltinių energetikos plėtrai trukdanti priežastis yra ne finansinių išteklių ar naujų technologijų stoka, bet žemas šios srities žinių lygis visose visuomenės grandyse.
Todėl tiek Europos Sąjungos, tiek Jungtinių Tautų organizacijos specialiose atsinaujinančios energetikos programose didžiausias dėmesys skiriamas švietimui. Svarbiausias šių programų tikslas yra kelti visuomenės ekologinį samoningumą, supažindinti jaunąją kartą su atsinaujinančios energetikos galimybėmis ir suteikti pagrindines technines žinias, kurių trūkumas netrukdytų ateityje priimti svarbius politinius sprendimus.
Energetikos pramonėje sukasi milžiniškos lėšos. Atitinkamai, visur didelė tradicinės energetikos atstovų įtaka visų lygių politikams ir valdininkams. Jeigu dar prisideda ir žemas visuomenės žinių lygis, alternatyviosios energetikos plėtra tampa problematiška.
Fotoelektros naudojimas Lietuvoje
Lietuvoje fotoelektros energija kol kas naudojama nežymiai. Visų pirma tai lemia gerai išvystyta elektros paskirstymo infrastruktūra ir pakankamai didelis elektros gamybos tradiciniais būdais potencialas. Jau esančios elektrinės ir taip dirba nepilnu pajėgumu o energetikams kyla problemos ieškant elektros energijos pardavimo rinkų. Biudžeto finansuojamose programose daugiau akcentuojamas energijos taupymas, todėl neilgalaikiais ekononominiais kriterijais vertinama fotoelektra yra per brangi ir didesnio dėmėsio nesulaukė.
Nepaisant to, Lietuvoje vykdomi darbai, kurie gali tapti rimtu pagrindu fotoelektros plėtrai. Lietuvoje yra pakankamas mokslinis, technologinis ir pramoninis potencialas fotoelektros srityje. Tradiciniai tyrimai vykdomi Puslaidininkių institute, Vilniaus ir Kauno Technologijos universitetuose. Fotoelektros taikymo tyrimai vykdomi Žemės ūkio ir Gedimino Technikos universitetuose, Žemės ūkio Inžinierijos institute. Mokslininkų Sąjungos institute kuriama nauja didelio efektyvumo saulės elementų gamybos technologija, leidžianti sumažinti elementų kainą. Kaip ypač aktualus, šis darbas aukštai įvertintas ekspertų ir jo praktinis įgyvendinimas finansuojamas iš Europos Sąjungos Craft-5 programos lėšų. Kauno Technologijos universitete atliekamas saulės monitorigas, kuris ypač svarbus projektuojant fotoelekrines jėgaines.
Gamybos srityje praleista gera proga išvystyti serijinę saulės elementų gamybą eksportui. Buvusi didelio pajėgumo ir moderni mikroelektronikos bazė Lietuvoje neišsilaikė. Serijinei saulės elementų gamybai tinkamą ir veikiančią įrangą turi “Vilniaus Venta”, tačiau fotoelektrinių jėgainių rinkoje konkuruoti su specializuotomis gamyklomis galima tik gaminant virš 1 MW saulės elementų per metus. Šiuo metu “Vilniaus Ventoje” gaminami kokybiški nedidelio ploto saulės elementai, naudojami jutikliuose.
Įvairios paskirties fotoelektrinius modulius Lietuvoje gamina UAB “Saulės energija”. Bendrovė taip pat projektuoja, instaliuoja ir prižiūri fotoelektrines ir hibridines saulės\vėjo jėgaines. Gaminami visa gama mažų (0,04-4 W) modulių, daugiausiai naudojami mažų akumuliatorių krovimui, įvairių elektroninių prietaisų maitinimui, mobiliųjų telefonų akumuliatorių krovimui, kaip mokymo priemonė.
Turistams bei kariuomenei gaminamos nešiojamos sulankstomos 10-36 W jėgainės. Šioms jėgainėms fotoelektriniai moduliai gaminami naudojant naujausią metalo-EVA-TEFZEL laminavimo technologiją. Nedūžtantys, lengvi, vibracijoms atsparūs moduliai tarnauja iki 20 metų (1 pav.)
1 Pav. Nešiojamos sulankstomos 36W, 22W ir 12W jėgainės
Stacionarioms fotoelektrinėms jėgainėms gaminami standartiniai 10-16 W galios moduliai naudojant stiklas-EVA-atiklas laminavimo technologiją (2 pav). Šie moduliai yra padidinto mechaninio atsparumo ir gali būti naudojami kaip stogo danga. Moduliams suteikiama 20 metų garantija, o jų tarnavimo laikas viršija 30 metų.
2 Pav. Fotoelektrinis modulis SM-16\12
Fizikos laboratoriniams darbams Kauno Technologijos ir Gedimino Technikos universitetuose bei eilėje mokyklų naudojami įmonėje pagaminti mokomieji fotoelektrinių modulių charakteristikų matavimo stendai (3 pav).
3 Pav. Mokomasis fotoelektrinių modulių charakteristikų matavimo stendas
Didžioji “Saulės energija” gaminamos produkcijos dalis eksportuojama. Iki 1998m Lietuvoje šiokia tokia rinka buvo tik mokymo priemonėms, elektroninės įrangos maitinimo šaltiniams bei poilsiui ir turizmui skirtiems fotoelektriniams moduliams. Pastaruosius keturis metus nors ir iš lėto, bet stabiliai auga autonominių fotoelektrinių jėgainių paklausa. Tokios jėgainės pasiteisina ten, kur elektros tinklo atvedimo kaina sulyginama su energijos poreikius tenkinančios jėgainės kaina arba perkrautose elektros perdavimo linijų galinėse dalyse, kur elektros tiekimas nestabilus – atokiose sodybose, naujai statomose poilsiavietėse, kai kuriose sodų bendrijose, kuriantis atgautose žemėse ir kt.
Autonominė jėgainė susideda iš nuolatinę elektros srovę generuojančių fotoelektrinių modulių, akumuliatorių pakrovėjo, energiją kaupiančios akumuliatorių baterijos ir įtampos keitiklio, keičiančio nuolatinę elektros srovę į kintamą. Šviesiu paros metu generuojama elektros energija kaupiama akumuliatoriuje. Nuolatinės srovės imtuvai maitinami tiesiai iš akumuliatoriaus, kintamos srovės imtuvai - per įtampos keitiklį.
Vien fotoelektrinė autonominė jėgainė daugiau tinka sezoniniam naudojimui. Eksploatuojant visus metus, tinkamesnės yra hibridinės saulės\vėjo jėgainės. Tokiose jėgainėse fotoelektriniai moduliai ir nedideli 25-3000W vėjo generatoriai sujungiami į bendrą sistemą. Hibridinių jėgainių patikimumas daug didesnis, elektros energija stabiliai gaminama visus metus, kadangi vėjo greitis rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį didesnis. Jėgainės patikimumui padidinti naudojami ir nedideli benzininiai elektros generatoriai, jungiami tik išimtinais atvejais – nepalankiomis oro sąlygomis – ir naudojami akumuliatoriams pakrauti. Tokiu būdu išnaudojama visa generatoriaus gaminama energija.
Populiariausios yra nedidelės 100-200W galios jėgainės minimaliems elektros poreikiams tenkinti. 2002 m. planuojama įrengti kelias 1500W - 4000W galios privačias jėgaines. Didesnės galios jėgainių kaina kaip taisyklė viršija elektros tinklo atvedimo kainą ir, be valstybės paramos vartotojams per priimtiną laiką neatsiperka. Dėl tų pačių priežasčių Lietuvoje kol kas nėra nei vienos su elektros tinklu sujungtos fotoelektrinės jėgainės.
Vartotojui patrauklu, kad siūlomas jėgaines galima įsirengti etapais – didėjant finansinėms galimybėms galima nuosekliai didinti fotoelektrinių modulių skaičių, akumuliatorių baterijos talpą, papildomai įrengti vėjo ar benzininį generatorių. Pradinių investicijų paskirstymas laike labai aktualus kol nėra subsidijavimo ir lengvatinių kreditų.
Atskirai galima paminėti demonstracines-mokomąsias jėgaines universitetams ir viduriniojo lavinimo mokykloms. Vidurinėse mokyklose 25-100W (0,5-2m2 ploto) fotoelektriniai moduliai montuojami gerai matomoje vietoje – virš įėjimo į mokyklą ar kabinetų palangėse. Palyginti pigios, pilnas komplektas su instaliacija kainuoja 1000-3000 Lt, šios jėgainės paprastai maitina avarinio apšvietimo sistemą ar kitą mažos galios imtuvą, tačiau pagrindinė jų funkcija yra kasdien mokinių matomas, realiai veikiantis fotoelektros panaudojimo pavyzdys. Didesnės mokomosios jėgainės aprūpinamos apšviestumo ir vėjo greičio bei gaminamos energijos monitoringo įranga, valdymas ir duomenų apdorojimas kompiuterizuojamas.
Kaip pavyzdį galima paminėti 2002m įrengtą mokomąją saulės/vėjo jėgainę Vilniaus Gedimino Technikos universitete. Jėgainėje sumontuota 48 fotoelektriniai moduliai SM-12,5\12 (bendra galia 600W), 120W galios vertikalios ašies vėjo generatorius Windside WS 0,30C ir 900W galios horizontalios ašies vėjo generatorius Whisper H40-80 (pav.4-6). Jėgainė pilnai aprūpinta monitoringo įranga.
“Saulės energijos” siūlomų fotoelektrinių ir saulės\vėjo jėgainių pagrindiniai parametrai ir kainos pateiktos 1 ir 2 lentelėse.
1 Lentelė. Autonominės fotoelektrinės jėgainės
Jėgainė Modulių pikinė galia , Wp Per metus generuojama energija, kWh Inverterio galia, W Akumuliatorių baterijos talpa *Kaina, Lt
SE-100 100 75 150 12V,60 Ah, (0,6kWh) 4150
SE-100 100 75 400 12V,220 Ah, (2,1kWh) 6150
SE-200 200 150 150 12V,220 Ah (2,1kWh) 7100
SE-200 200 150 1200 24V,220 Ah (4,2kWh) 14750
SE-500 500 375 400 24V,220 Ah (4,2kWh) 16800
SE-500 500 375 2300 24V,440 Ah (8,4kWh) 25700
SE-1000 1000 750 800 24V,440 Ah (8,4kWh) 34380
SE-1000 1000 750 3500 24V,660 Ah (12,6kWh) 45300
SE-2000 2000 1500 1200 24V,660 Ah (12,6kWh) 67150
SE-2000 2000 1500 4600 48V,440 Ah (16,8kWh) 80700
*Be instaliacijos. Instaliacijos medžiagos ir darbai, priklausomai nuo objekto sudėtingumo, sudaro 10-20 proc. jėgainės kainos.
2 Lentelė. Autonominės saulės-vėjo jėgainės
Jėgainė Galia Fotoelektr.+vėjo, W Per metus generuojama energija, kWh Inverterio galia, W Akumuliatorių baterijos talpa *Kaina, Lt
SE-H-75 50 + 25 75 150 12V,60 Ah, (0,6kWh) 5310
SE-H-75 50 + 25 75 400 12V,220 Ah, (2,1kWh) 7310
SE-H-185 100 + 70 175 200 12V,220 Ah (2,1kWh) 10200
SE-H-185 100 + 70 175 800 12V,440 Ah (4,2kWh) 14280
SE-H-500 200 + 300 450 800 24V,220 Ah (4,2kWh) 20680
SE-H-500 200 + 300 450 2300 24V,440 Ah (8,4kWh) 27880
SE-H-1500 600 + 900 1580 1200 24V,660 Ah (12,6kWh) 42630
SE-H-1500 600 + 900 1580 3500 48V,440 Ah (16,8kWh) 50180
SE-H-4000 1000 + 3000 3800 2300 48V,440 Ah (16,8kWh) 84400
SE-H-4000 1000 + 3000 3800 4600 48V,880 Ah (33,6kWh) 100400
*Be instaliacijos. Instaliacijos medžiagos ir darbai, priklausomai nuo objekto sudėtingumo, sudaro 10-25proc. jėgainės kainos.
3 Diagr. Hibridinės jėgainės SE-H-1500 gaminamos energijos kiekis metų bėgyje
Svarbių techninių ir klimatinių priežasčių, trukdančių fotoelektros plėtrai Lietuvoje nėra. Kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, Lietuvoje vienas instaliuotas fotoelektrinių modulių vatas per metus pagamina vieną kilovatvalandę elektros energijos. Iki šiol išgyvenusios šios srities gamybinės įmonės pakankamai stabilios, nes orientuotos ne į vietinę rinką.
Tolimesnė fotoelektros panaudojimo plėtra Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, tiesiogiai susijusi su valstybine politika energetikos ir aplinkosaugos srityse. Yra paruoštos kelios programos, numatančios eilės demonstracinių jėgainių įrengimą. “Lietuvos nacionalinė saulės programa” tai “Pasaulio saulės programos 1996-2005” sudėtinė dalis. Projektas “Saulė-Lietuva”-ES programos “Saulės miestai” sudėtinė dalis. Tačiau be dalinio vyriausybės finansavimo šios programos neįgyvendinamos.