Skambantys Kedrai

Sveiki!

Vis galvoju, kaip reikės namely grindis padaryti. Grindlentės labai brangios, sudėtinga jas montuoti, nors ir smagu ant jų vaikščioti. Tad noriu šiek tiek placiau sužinoti apie plūkta aslą iš molio.

Kaip ji daroma? Kokių priemonių reikia? Ar tinka betkoks molis?
Kaip grindys jungiasi su sienomis?
Kokia aslos paviršiaus konsistencija? Kaip ji atrodo? Koks grubletumas jos?
Ar patogu vaikščioti basomis? Koks jausmas? Ar paviršius vėsus, ar šiltas, kai lieti?
Koks yra aslos molinės dėvėjimąsis? Ar ji trupa nuo vaikščiojimo? Ar dulkėja? Koks laikas dėvėjimosi?
Kaip jaučiasi ir atrodo kilimas ant ąslos? Ar jo reikia?
Kokios priežiūros jai reikia? Kaip sekasi aslą šluoti?
Kaip santykiauja su vandeniu? Ar galima plauti? Jei ką nors išpilsiu ant grindų?
Ar apsimoka daryti plūktą aslą? (Kvailas, turbūt, klausimas?..)

Žinau, kad reikia ją apšiltinti iš apačios, maišyti su šiaudais, kad nešaltų iš apačios.
Mano namukas bus šiaudinis.

Paporinkit, kas ką žinot, kokios patirties turit. Aš tai miesto vaikas, o kaime tik medinės grindys buvusios...

O mano mintyse irgi yra suplanuotos pluktos grindys. Išvaškuotos ir švarutėlės.
Išsamus jų paruošimo aprašymas yra duotas knygoje "Dom iz samana".
Rekomenduoju

aš girdėjau, kad galima pasidaryti taip - asla užpilama sėmenų aliejumi, paskui.. ? ir gaunasi normalios grindys, visai kaip parketas. Deja, technologijos negaliu papasakoti, gaila..

Pas mūsų kaimynę kaime yra didelė sena troba, tai asla yra virtuvėj, gyvenamam kambary jau išklotas linoleumas. Tai aslai turbūt koks 150 metų ? atrodo visai normaliai, tik nebėra lygi, vietomis truputį duobėta. Jeigu išpilsi truputį vandens, tai jis susigers..

Jolantyte wrote:Išsamus jų paruošimo aprašymas yra duotas knygoje "Dom iz samana".

Butu labai nuostabu, jei kas isversti galetu ta vieta, nes rusu kalbos as nemoku...

Gabriukas wrote:aš girdėjau, kad galima pasidaryti taip - asla užpilama sėmenų aliejumi, paskui.. ? ir gaunasi normalios grindys, visai kaip parketas. Deja, technologijos negaliu papasakoti, gaila.. )

Pamenu, labai girgždėjo durų vyriai, ir aš, kaip tikra moteriškė, sumaniau pasielgti... praktiškai, ir patepti aliejumi. Juk riebalai, galvoju.
Svečiavosi tuo metu mano tolimas giminaitis, jau pagyvenęs vyras. Kai pamatė, ką aš ruošiuosi daryti, sustabdė ir kantriai kantriai išaiškino, kaip jis sako, kad ir boba suprastų, KODĖL to garyti negalima. Pabandysiu atgaminti jo žožius:

Aliejus palaipsniui džiūdamas, sukietėja. Pasidaro tarsi plėvelė, kuri ne tik netepa, bet tarsi "suklijuoja" durų vyrius. Va pažiūrėkite, kas gaunasi ant aliejaus butelio, kada nuvarva nuo krašto, ir ilgiau nenaudojant, nebent su nagu nugramdysi. Nuplauti net su indų plovikliu neišeina.

Čia - panašus efektas. Susidaro plėvelė, tarsi lako sluoksniu padengianti paviršių. Koks skirtumas, iš kokios jis medžiagos - stiklas, metalas, medis ar... molis?
Bet džiūvimo laikas ilgas, ne vienas mėnuo.... Tad benent daryti palaipsniui - vieną patalpą darai, ir į ją net neužeiti, o kitur kažką kita dirbti, tada patalpose darbus keisti....

O gal kas žinot, kaip apskritai suplūkti tą aslą? Kokį įrankį tam panaudoti? Kokia technologija?