Puslapis 11

Kaminai

Parašytas: Pir 02 13, 2006, 13:04
tomasardis
Sveiki, jau kelinti metai turiu vargo su kamino trauka,jis greitai užauga suodžiais ir smalomis, pečius op,opH430 išėjimo skersmuo 160, o kamino aukštis apie9metrus ir skersmuo 150 . Nežinau ką galima padaryti kad padidinčiau kamino trauką. Žmonės gerieji patarkite ką nors jau baigiu prasmirsti visas tais nelemtais dūmais,dūmais,dūmais,dūmais........DŪMAIS>>>>>> GELBĖKITE.PRAŠAU.

Parašytas: Pir 02 13, 2006, 14:55
Kristina
Nu as ne specialiste, bet per laida namas kalbejo apie zidinius ir ten pabreze kad negalima kurenti dregnu malku, o ypac berziniu, juose yra daug dervu ar ko ten, ir labai gadinasi kaminas ir pats zidinys ar pecius.

Parašytas: Pir 02 13, 2006, 20:42
Renata
Kiek aš girdėjau, :mrgreen: dervų yra daug spygliuočių medienoje, o lapuočių, ypač beržų, visokių "nuosėdų" yra mažiau.
Negaliu patarti, kaip padidinti trauką, bet teko girdėti kaime, kad suodžių kiekį kamine galima sumažinti karts nuo karto sudeginant bulvių lupenų krepšelį.

Parašytas: Pir 02 13, 2006, 21:38
Donatus
Yra pirkti specialių miltelių (chemikalų...), kurie išdegina prie kamino prilipusius suodžius. Mūsų pečius išbandė, viskas gerai. O traukai padidinti reikėtų atvesti vamzdį nuo šulinio vandens paviršiaus. Galėsi metalą lydyti su savo pečiuku... :lol: :wink:

Parašytas: Pir 02 13, 2006, 22:46
Uriel
Nagi nagi??? Kas ten su tuo šuliniu?
O galima smulkiau, kad ir "blondinėms" aišku taptų? :wink:

Parašytas: Tre 02 15, 2006, 18:19
Donatus
[quote="Apie Arkaimą V. Megre 8.2 knygoje "Naujoji civilizacija: Meilės apeigos""]Senovės arijai turėjo kanalizaciją, be to, kiekviename būste buvo šulinys, krosnis ir nedidelis kupolo pavidalo sandėlis.

Iš šulinio virš vandens lygio žemėje buvo atsišakoję du vamzdžiai. Vienas jų - sujungtas su krosnimi, kitas - su sandėliu. O kam? Viskas genialiai paprasta. Puikiai žinome, kad pasilenkę ties šuliniu visada pajusime iš jo dvelkenčią vėsą. Taigi arijų krosnyse šis vėsus oras, sklisdamas per žemėje esantį vamzdį, sukurdavo tokią trauką, kad buvo galima lydyti bronzą be jokių dumplių! Tokia krosnis stūksojo kiekviename [Arkaimo] būste, ir seniesiems kalviams belikdavo susitelkti į savo amato meniškumą, varžytis, kuris iš jų nagingesnis! Kitas vamzdis, vedantis į sandėlį, užtikrindavo jame žemesnę temperatūrą.[/quote]

Paprastai į krosnį patenka oras iš patalpos, vadinasi būna labai mažas skirtumas tarp temperatūrų patenkančio oro ir išeinančio. (O kuo tas skirtumas didesnis, tuo geriau vyksta konvekcija* - <i>trauka</i> ). O patenkantis oras iš šulinio yra labai šaltas, todel ir konvekcija žymiai sparciau veikia, nes didesnis skirtumas tarp temperatūrų.

O vamzdį nuleisti reiketu taip, kad neapsemtu vanduo, būdamas aukščiausiame taške, bet kuo arčiau vandens paviršiaus - tuo geriau.
Ir nuvesti į krosnies oro padavimą.

Vienintelis minusas tas, kad leidžiant orą pilnu pajėgumu malkos sudegtų labai greitai (o norint kuo ilgiau išlaikyti šilumą, reikia kad malkos smilktų).
To galima išvengti padarius automatinį oro padavimo reguliatorių (jis paprastai būna visose šiuolaikiniose krosnyse.

_________________
*konvekcija - šalto oro leidimasis ir karšto oro kilimas, cirkuliacija. Šiuo fizikiniu reiškiniu paremtos visos krosnys, pečiai, židiniai - viskas, kas turi kaminą.

Čia nupiešiau, kaip įsivaizduoju oro atvedima nuo šulinio vandens Arkaime:
Paveikslėlis

_________________
Noriu perspėti, kad nesu nei matęs, nei išbandęs, kaip veikia toks oro padavimas, nei žinau ar kas bandė. Čia pateikiau tik savo samprotavimus, paremtus logika ir vidurinio išsilavinimo fizikos žiniomis. (Nors ir knieti pirštai išbandyti) Todėl neatsakau už jokią materialią ar moralinę žalą. Rizikuokite patys.

:wink: :angel:

Parašytas: Tre 02 15, 2006, 20:34
Uriel
Joooo..... Reikės su krosnininkais pasitarti.

o man bežiūrint tavo brėžinį, kilo kita mintis:
kondicionierius!

Aišku, šulinio name nedarysime, bet juk galima šiuolaikiniais vamzdžiais atvesti oro padavimą iš šulinio ir iš toliau. Ne problema.
Bet pasinaudojant vadinamų "juškų" (sklendžių) idėja, galima perjunginėti oro padavimą/nepadavimą ir į patalpas: vasarą atvėsinti orą, žiemą panaudoti traukos šildymui padidinimui.

Parašytas: Tre 02 15, 2006, 22:17
Dobė
oi kaip laiku ši tema - mum po šitų šalčių irgi kaminas apsinešė, trauka sumažėjo, radiatoriai atšalo. ir kai pakuri, tai dūmais padvelkia ohoho, kai iš lauko įžengi į namsu, atrodo, kad į pirtį pakliuvai (na ačiūdiev kvapas nors malonus :D ) o oro padavimas poas mus iš lauko per vamzdį. tai va mes irgi išsišniukštinėjom, kuo čia tą kaminą` pravalyt - pasirodo yra tokios druskos lenkiškos, jau įdėjom, tai rodos kiek geriau. rytoj parašysiu pavadinimą, ir kur jų gaut :)
o malkos mūsų uosinės ir drebulinės (tos tai drėgnokos) - šiaip tikrai sako, kad daugiausia dervų turi spygliuočių malkos, todėl ketaus krosnelių (kuriose yra degimo katalizatoriai) nerekomenduoja jomis kūrenti.

Parašytas: Pen 02 17, 2006, 1:14
Pierre
vamzdžiai turi buti sulig žemės lygiu šulinyje, nes jai šulinys geroje vietojetai vandens ir vasara bus pilna. Aš beveik viska sudeginu:išskyrus plasmases ir sintetika.svarbu kad malkos būtų sausos, geriau praitų metų.

Parašytas: Pen 02 17, 2006, 20:36
Kristina
Nu beveik viska sudeginti kazin ar gera mintis. Nu ziurint ka degini, bet , pavyzdziui, deginant laikrascius, zurnalus issiskiria labai kenksmingos medziagos i aplinka. Gal geriau siuksles rusiuoti ir pridoti perdirbimui?

Parašytas: Pen 02 17, 2006, 22:35
Dobė
jei kam dar aktualu kamina skubiai pravalyt, tai tos drsukos vadinasi lygtai "Sadpal", o Vilniuje jų galima nusipirkt Vilpros salone Kalvarijų gatvėj.

Re: Kaminai

Parašytas: Ket 07 19, 2012, 12:50
aidas24
Mūsų sodyboje irgi labai panaši bėda. Per žiemą nekūrename, bet, kai jau atvažiuojame pavasarį, pakuriame kažkiek. Ir tada pradeda dūmyti kaip reikalas. Nelabai suprantu, ar čia bėda su kaiminu, ar dėl to, kad visą žiemą nekurta. Bet logiškai pagalvojus, nesuprantu, kaip tai galėtų būti susiję...