Skambantys Kedrai

Brangieji,
ne visi gali ir turi galimybes isigyti zemes ir pasistatyti nama. Tiesiog negaina paskolos ar del kitokiu dalyku ir priversti gyventi bute.
Kaip igyvendinti visas sias idejas paprastame bute??? Pasidalinkite savo patirtimi.

Manau vienas geriausių pavyzdžių kaip galima gyventi mieste ir tuo pačiu gamtos apsuptyje, tai beveik visiems žinomo gamtininko Ričardo Kazlausko butas. Kiek pamenu iš TV reportažo, ten visas butas pilnas žalumos, augalijos ir gyvunijos Ir, žinoma, žmogiškosios Ričardo ir Dianos šeimos šilumos

buta parduodi ir vietoje jo isigyji savo gimines sodyba
stai paprastas pavyzdys

Tam dar reikia subresti:) Ne visi geba prie minties priprast kad miesto patogumai uz daugelio km bus, su mokyklom, ligoninem, darzeliais ir t.t reik susiderit vieta vel niuansas, as iki siol su savo zmona "kovoju" tematika sodyba - butas, kol kas man sekasi sunkiai, vat jei kas pasidalintu patirtimi kaip perkalbeti graziai savo antraja puse buciau labi dekingas: zaluma, gamta ir grazi ateitis nera argumentas:(

grazi ateitis reikalinga tavo vaikams
jei tu ir tavo vaikai nera argumentas
tai kitu argumentu ieskoti neverta

pirk sklypa issimoketinai, kurkis kaip iseina kad ir pasiureje ir gyvenk ten laukuose bent jau pavasari-vasara-rudeni salia savo kaimynu
(jei be kaimynu tai ir man tai ne argumentas)

Didelis pliusas gyvenant gamtoje: nėra kada sirgti. Šiąnakt bus šalta, einu malkų atsinešti

O as tai atgal i gamta nenoriu. Labai jau toli eit reiketu. Noriu pirmyn. Ir patogumu noriu. Ir grazi buti noriu. Ir kas uzdraus? Ir sistemos griaut nenoriu, noriu tik nuo jos kuo maziau priklausyt. Tiesiog man svarbu, kad mano buitis nekenktu zemei. Elektra galima naudot labai, naudot retai, naudot pagaminta ekologiskais budais ir galima nenaudot.
Beje - patogumai - toks salyginis zodis.. Kas vienam komfortas-kitam grabukas kitu grabuku tarpe. Skalbimo masina - taip, patogu. Bet kazkada neturejau ir viska skalbiau rankom, ir vandeni teko sildyt. Nu ir nieko, kazkaip per daug nesukau sau galvos. Esme gi poziuryje.
O savo antros puses perkalbinet nereikia. Vat geriau sukurk jauku nameli, pakviesk dienai-dviem, pasiulyk tureti dailu vasarnami.. Suprantu, kad daug kas atsispiria i pinigus, bet gi tam Dievas zmogui prota ir dave, kad mastytu zmogutis, kurtu ir siektu...
Del buto pardavimo. Na, tai lyg ir iseitis, bet visgi butas-tai vertingas (siame laikotarpyje) nekilnojamas turtas. Tai vieta, kurios gali prireikt vaikams, jei sie sumastytu mokytis mieste. Tai gali buti pajamu saltinis, jei isnuomosite. Nereik skubet tokiu sprendimu daryt. Na, tokia mano nuomone...

>Del buto pardavimo. Na, tai lyg ir iseitis, bet visgi butas-tai vertingas (siame laikotarpyje) nekilnojamas turtas

neseniai Vilniuje bekasinedami senamiesti valdininkai nugriove nama
http://www.delfi.lt/news/economy/busine ... d=12148061

taigi nukele ta "nekilnojama" turta ir irode kas jis kilnojamas
karo metu kiek namu ir trobu nukele
po karao dar tiek nukele numelioravimo budu
o kad nenduok Dieve neatstatytum ka sugriove tai visokiu sunkumu pridare norintiems Lietuva atstatyti


ar irodziau kad tai kilnojamas turtas

PS. beje kazkas irodinejo kad tai net ne turtas

>Pirma, ką turi padaryti- išmesti šitą mintį iš galvos

Matricoje pasiule zmogeliui dvi piliules "raudona" ir "melyna"
o upone visada tik melyna siulo, negerai, upone, ui negerai

o geriausiai apie tas piliules skamba goblino vertime
"siniaja eto tak - ni v golovu ni vzhopu, a krasnaja eto uboi - ili vyzdoroveesh ili sovsem durnym stanesh"

Citata - Viskas šiame gyvenime keičiasi, pažiūros taip pat. Labai gali būti, kad kurio laiko, idėja: "atgal į gamtą", pasirodys ne tokia jau patraukli. Pamažu pradėsi senti, idėjos apie meilės erdvę užleis vietą kitoms idėjoms. Aš jau nekalbu apie vaikus. Tikimybė, kad jie žavėsis tėvų idėjomis- nulinė. Geriausiu atveju, jiems visa tai bus "do lampočki". O gali būti taip, kad tik atsiradus galimybei jie su malonumu pabėgs iš tavo "meilės erdvės"...
Pagalvok, ar tau tikrai to reikia?


Klausimuks toks iskilo ti kokio bieso dalyvauji sitam forume, aplamai kuo daugiau pesimizmo tuo daugiau vargo, tuo labiau pesimistas zlugdo optomista, o realistas nezino kas yra realu, nes nera harmonijos tarp pesimizmo ir optimizmo, reikia gyventi apgalvojant viska, bet tiketi gyvenimo sviesa ir jos siekti, nes jei gyventi tam kad dirbti ir gimdyti vaikus kad jie irgi dirbtu net nesusimastydami kam jie tai daro, ti velniop toki gyvenima, reikia siekti sviesos, o ne panirti i technokratini chaosa, o jei vaikams bus do lampochki ti reiskiasi blogai auklejau, ir pries mirdamas pagalvosiu apie tai kad mano vaikai bent puse dusios zinos kas yra gamta, zinos augalu savybes, ir ju protas veliau viska puikiai suvoks kai jie bus kokiu 35m ir prades keistis, reikia programuoti teigiama gyvenima ir viskas bus teigiama. Ti tiek mano pamastymu

>Klausimuks toks iskilo ti kokio bieso dalyvauji sitam forume

jis bando programuoti mus
cituoju

Geriausiu atveju, jiems visa tai bus "do lampočki".

paskaitykit Biblija mielieji, demonai visada gudne zmones, nuo pat Pradziu

tegul gundo sau, toks ju darbas

Gerbiamas Uponė ne tiek bando programuoti, kiek bando užtraukti ant savo kurpaliaus.

upone wrote:

armax wrote:Ne visi geba prie minties priprast kad miesto patogumai uz daugelio km bus, su mokyklom, ligoninem, darzeliais ir t.t reik susiderit vieta vel niuansas, as iki siol su savo zmona "kovoju" tematika sodyba - butas, kol kas man sekasi sunkiai, vat jei kas pasidalintu patirtimi kaip perkalbeti graziai savo antraja puse buciau labi dekingas(

Aš galiu pasidalinti patirtimi.
Pirma, ką turi padaryti- išmesti šitą mintį iš galvos
Tavo žmona priešinasi todėl, kad puikiai supranta, kaip pasikeis jos buities sąlygos, persikėlus gyventi į "gamtą". Tau, gal būt ir egzotika, o jai- vargas. Neišbrendamas. Ji puikiai suvokia, kad vietoj to, kad sumetus skalbinius į skalbimo mašiną ir paspaudus mygtuką, pradžioje reikės prisinešti vandens, malkų, užsikurti ugnį, susišildyti vandenį...
Kam jai tai reikalinga? Kam savanoriškai bloginti gyvenimo sąlygas?
Beje, tu kokią nori matyti savo moterį? Išsičiusčiusią, kvepiančią, Nuoširdžiai madingai apsirengusią, ar juodomis panagėmis ir susivėlusiais plaukais?

cha-cha-cha
Žinai, dėdule Upone, mano vyro darbas toks, kad jis dažnai Europos institucijose dirba, bet kai vasarą parvažiavęs namo neretai pamato mane būtent tokią , kokią tu aprašei - žemėtom rankom, išsitaršiusiais plaukais grįžusią iš savo sodybos su žemių maišais, kastuvais ir sodinukais ar besidarbuojančią su karučiu prie namų, pamatytum, kokiom meiliom akim jis į mane žiūri o jis ir pats, nors ir patogaus, civilizuoto gyvenimo paragavęs nevengia ūkio darbų, kurių pas mus vis prisiranda

armax'ui - dėl sodybos su žmona kovoti nereikia, galite nejuokais susipykti pasakysiu iš savo patirties - mes irgi su vyru nebuvom bendraminčiai (nesam ir dabar ir turbūt nebūsim ), bet kai aš supratau, kad negaliu atsisakyti svajonės turėti savos kūrybos sodybą su mano sodintu sodu, mišku ir t.t., nusprendžiau, nors vyras ir buvo prieš, įsigyti žemę ir pradėti joje kurti. Supratau taip pat ir tai, kad negaliu vyro nuomonės visiškai ignoruoti, nes esu jam ir vaikams įsipareigojusi (beje, vyresnysis sūnus visada mane palaikė). Taigi, negalėjau į viską numoti ranka, palikti visus ir išvažiuoti viena. Mes ir dabar gyvenam savo būste visi kartu. Aš iš savo biudžeto pirkau žemės ir pradėjau joje įgyvendinti savo "augalinius" projektus. Kažkaip turint didelį tikslą, atsirado ir pajamų Man su vaikais vis važiuojant sodinti augaliukų ir vyras ėmė vis labiau domėtis žeme, dingo jo skepticizmas - padėjo pasodinti ne vieną medelį, nekalbant apie materialinę paramą. Už tai jam visada būsiu dėkinga. Nors niekada neprašiau jo paramos, maniau, kad pasitenkinsiu kokia nors kuklia žemine ar mažyčiu sandėliuku (juk svarbiausia - sodinti) , tačiau jis ir pats sugalvojo, kad reikėtų pastatyti nedidelį ekologišką namelį, kuriame būtų galima prisiglausti, pernakvoti. Taigi, mielas armax'ai, ir be ultimatumų galima su vyrais ir žmonom susitart jei jums tai tikrai svarbu, pradėkite kurti, pastatykite nors palapinę iš šakelių (beje, kaip aš džiaugčiausi, jei man kas nors tokią būt pastatęs ir pakvietęs - daug labiau nei kokiomis atostogomis Hawajuose, nors nesu ten buvusi ir neturiu noro vykti) ir pakvieskite ten savo mieląją, kaip jums pataria Gluosnė. tegul pamažu apsipranta, įvertina, o jūs vis darykite, kurkite, puoselėkite grožį, ir jei jūs jai brangus, ji neliks abejinga, pamažu dings jos nuogąstavimai dėl kaimiško gyvenimo nepatogumų arba atsiras priimtinesnių sprendimų. galbūt visų jūsų planų nepavyks iš karto įgyvendinti, gal teks pasitenkinti kompromisais, bet bent paliksite tą erdvę jūsų vaikams ir anūkams. o jei vis dėlto tai bus žmonai visai ne prie širdies, tai tada galbūt jums visai nepakeliui tik, kartoju, nepamirškite, kad visų pirma, turite šalia sau brangų žmogų, kuris turi savo poreikių - juk reikia, kad abiems būtų gerai
Nuoširdžiai linkiu jums sėkmės

upone wrote:

Dobė wrote:cha-cha-cha
Žinai, dėdule Upone, mano vyro darbas toks, kad jis dažnai Europos institucijose dirba, bet kai vasarą parvažiavęs namo neretai pamato mane būtent tokią , kokią tu aprašei - žemėtom rankom, išsitaršiusiais plaukais grįžusią iš savo sodybos su žemių maišais, kastuvais ir sodinukais ar besidarbuojančią su karučiu prie namų, pamatytum, kokiom meiliom akim jis į mane žiūri o jis ir pats, nors ir patogaus, civilizuoto gyvenimo paragavęs nevengia ūkio darbų, kurių pas mus vis prisiranda

Ar aš kur nors sakiau, kad yra blogai praleisti savaitgalį gamtoje?
Žinoma, kad labai smagu grįžus iš Briuselio, atsipūsti kaimo sodyboje. Po Briuselio, žmona išsitaršiusiais plaukais tampa tokia egzotika, kad...
O gyvenimo paįvairinimui galima ir kokią lysvę nuravėti ...
'
Man pačiam žemę kapstyti, tai nelabai patinka. Ir kai uošvis užsimena, kad reikėtų žolę nupjauti, aš geriau duodu 20 litų ir liepiu, kad paprašytų kokį kaimyną...

Beje, Dobe, Tavo kompiuteris kažkoks keistas. Cituojant tekstą, jis pats dar ir koreguoja. Pvz:

Išsičiusčiusią, kvepiančią, Nuoširdžiai madingai apsirengusią, ar juodomis panagėmis ir susivėlusiais plaukais?

Tikrai neatsimenu, kad taip būčiau rašęs "Nuoširdžiai madingai apsirengusią"... Original
Ar Tavo kompas kartais ne su belgišku akcentu?

Sveikas, Upone,

Interpretuok, kaip nori, bet tavo argumentai man yra nuliniai (jau norisi į juos atsakyti, kaip kartais mano mažasis bernužėlis atsikerta didžiajam "eik kakot" ) Gerai Dievo karys pasakė dėl tos mėlynos piliulės, labai taikliai Na ir lapinas, tu, Upone - gerai prisimenu, kad, tik pasirodęs šiame forume, dar mus švelniai "jaunaisiais mičiurininkais" vadinai, prie kurių ir pats neva prisijungti norėtum, o dabar jau kiekviena proga atviru tekstu savo "mėlynąją piliulę" kaišioji a čia gražu

o mano kompas toks pat originalus, kaip ir aš pati - tebūnie kad ir su belgišku akcentu

Aš manau, kad kiekvienas žmogus turi teisę išreikšti savo nuomonę, tik klausymas kur kada ir ar kažkam ji įdomi? Va upone ir reiškia, tik ar ji kažkam naudinga? Abejoju. Žmonėms, kurie tiki savim, Dievu - ji nieko verta, kitus gal lengvai trikdo - tai galbūt jie dar nėra galutinai susiformavę savo požiūrio į gyvenymą sodyboje. Man pvz. jai perskaitau Tavo ,Upone ,pasisakymus - buna panasus jausmas, kaip kai : pamatčius girtą apsisisiojusį žmogų sėdintį ant asfalto - gaila pasidaro, bet žinau kad kiekvienas gali pasirinkti savo gyvenymo kelią. Jei reikia padedu atsikelti, pareiti namo - bet toliau jis jau turi pats nuspresti - į kurią pusę eis. Aš, ir manau, daugelis čia esančių - žino kur eina, ir kur nueis. Žino kas yra kuryba Dieviška. O kurie dar ne visai susivokę - tai kada nors, jei norės susivoks.

Ir beja Upone :
1. RAvėjimas visiškai nereikalingas - ir jei vis dar taip darai, kai aplink tiek žinių šia tema - tai jau sadamazachizmas.
2. Jei žmogus myli - tai tos panagės ir visa kita atrodo kaip vientisumas su žmogumi , tuo labiau, kad tai natūralu. O jei grožymasi tik Žmogaus materija, kaip krištoline vazele ant televizoriaus, tai suprantama , kad tai gali kelti nesklandumus. Mums dėl to ramu. Ir dėl viso kito.
3. Neskaičius Anastasijos knygučių - reikštis šiame forume juokinga. PAmenu kaip mano klasiokas 11 klasėje , neskaitęs Škėmos "BAltos drobulės" - išvadino šį kūrinį didžiausia nesąmone. Tai čia panašiai. Galbūt Tau dar ne laikas- bet kas bus jei tas laikas ateis, ir užsinorėsi gyventi savoje sodyboje, kai pamatysi, kaip tenai gyvenantys žmonės laimingi yra. KAs tada? Galvoji, kad būdamas kitam monitoriaus laide esi nepažystamas - aš tuo labai abejoju. Ji atsakomybė už savo pasisakymus nešiosies visada ir visur. KAs bus kai TAvo pažiūros, kurias Tu vadini nepastoviomis , pasikeis? Juk reiks vaikams saviems į akis pažiūrėti ir pasakyti - atsiprašau, kad per savo didžiulį ego, jūs turite neviską, ką aš jums galėjau duoti, o vietoj to stengiausi paprotinti žmones, kuriems to visiskai nereikėjo. Kas tada? Kiek laiko sugaisti kalbėdamas apie ora , kuris ir be TAves puikiai gyvuoja?? Ir bujoja? Stengiesi ji pagauti ir pernešti į kitą vietą, kur TAvo manymu, jo labiau reikia. O jis ir taip puikiai pasiskirsto. Reikia pirmiausia įsigilinti į abi puses, tada kalbėti.
Aš perėjau pirmąją - kai dar neskaičius ir nežinodama apie ir kaip čia kalbama - buvau priesiška. Dabar esu antrojoje, kai įsigilinau ir supratau, kad viskas ant tiek logiška ir paprasta , kad papraščiau nebūna - Rojų susikuriame patys. Va klausymas retorinis - ką kiekvienas iš mūsų pasiūlysime sau ir savo vaikams? Rojų? Ar...
Į TEMĄ ATGAL :
Priversti žmogų kažką daryti - jei jis nenori - neina. Jei nori- puiku. Man gyvenimas bute - laikinas dalykas, įdomus pereinamasis etapas, pasiruošimas, gilinimasis į dalykus, kuriuos noriu sužinoti. Ir LABAI NEMAŽAI DARBELIŲ NORIU NUDIRBTI - apsikuopti aplink save, prieš visam įsikuriant sodyboje. Ir įsikūrus manau reiks nemažai pasistengti tvarkant miestus - bet čia jau malonumas..
Aš auginu tiek gėlių - kiek turiu laisvos joms tinkamos vietos. Jos mane myli, o ir mano mylimajam smagiau, kai Jį supa mažytė Meilės erdvė, kad ir dovanota gėlytė prie kompiuterio. Stengiuosi , kad aplinkui būtų kuo daugiau natūralių daigtų - mažiau kiek įmanoma sintetinių. Rūpinuosi darželiu šalia nemų Mylimojo, kad Jam džiaugsmas būtų po jį pasivaikščioti ir maisto sveikatingo kad kai atsils jau būtų. Kartais antrosios puselės nelabai tam turi laiko. Rūpinasi kitais dalykais, kurie yra tiek pat svarbūs. TAi kiekvienas galime padaryti tik, kad Mylimiesiems būtų gera, o taip pat ir mums. Tiesio pasitelkime širdį ir gerus jausmus į pagalbą, ir kiekviena akimirka virs Meile ir LAime. TAi realybė.