Page 1 of 1

Moliniai namai

Posted: Fri 08 08, 2003, 10:26
by Rapolas
Šaltinis :
Žurnalas NAMAS
http://www.namas.lt/Zurnalas/zurnalas.htm
Nr.: 2001-3 (32)
http://www.namas.lt/Archyvas/Statyb/statyb.htm


Molinių namų statybos programa
Sveikas būstas – sveika aplinka


Image

Pasaulyje jau seniai statomi ekologiški namai iš nedegto molio. Prieš 10 metų Algimantas Dailidavičius Lietuvoje pradėjo kurti ekologiškos ir pigios statybos iš vietinių medžiagų sistemą. Pernai buvo pastatytas antras namas, tad, galima apibendrinti rezultatus ir pristatyti šį projektą visuomenei. Apie vieną šio sistemos dalį – statybą iš molio – kalbamės su jos autoriumi.

Išanalizavęs situaciją, Alternatyvios energijos centro direktorius A. Dailidavičius nusprendė, jog, ieškant ekologiškų ir pigių sprendimų, namų statyba iš molio turi didesnių perspektyvų ir suteikia daugiau galimybių nei, pvz., statyba iš medžio. Žiūrint iš ekonominės pusės, namas iš molio yra pigesnis, be to, norisi atgaivinti ir senąsias statybos tradicijas. Skirtingai nei molinių, medinių namų statyba nenutrūko ir sovietmečiu. Po nepriklausomybės atkūrimo smarkiai propaguojama karkasinė stabyba kaime vis dėlto neprigijo. Tam turėjo įtakos ir tradicijų nebuvimas, ir skeptiškas požiūris į „barškančias" sienas, ir tai, kad tokį namą sunku pastatyti savo jėgomis, reikia brangių statybinių medžiagų. Statyba iš molio kol kas atrodo kiek keistoka, tačiau ji gali turėti didelį pasisekimą. Jeigų pavyktų iš Europos pritraukti kreditų, skirtų ekologiškai statybai, ji taptų dar populiaresnė. Ne veltui pastatai iš molio ir įvairių jo mišinių masiškai statomi tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija, JAV, Australija.


Kurdamas statybos iš molio sistemą, A. Dailidavičius pirmiausia galvojo apie kaimo žmones. Jei kaime gyvenantis žmogus turėtų galimybę pigiau pasistatyti ir eksploatuoti būstą, galėtų daugiau pinigų skirti naujiems ūkininkavimo būdams, technikai. Buvo ieškoma ne tik pigių statybinių, apšiltinimo ir apdailos medžiagų, bet ir galvojama apie tai, kaip atpiginti patį statybos procesą. Didesnėje Lietuvos dalyje molinį namą galima pasistatyti naudojant medžiagas, randamas 10 km spinduliu aplink statomą namą. 150 m2 ploto namo molinėms sienoms iškelti reikia 10 dienų ir 10 kW energijos. Tiesa, dar kelis mėnesius jos turės susistovėti ir išdžiūti. Naudojant vietines medžiagas ir statant rangos būdu, tokio jau įrengto namo 1 m2 kainuotų apie 800 Lt.


Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, tačiau šie du Lietuvoje pastatyti namai iš esmės yra karkasiniai. Molinis užpildas, kurį sudaro 70% šiaudų ir 30% molio (užpildo tankis 600 kg/m3), naudojamas kaip natūrali, ekologiška šilumos izoliacija. 40 cm storio sienos varža yra 4. Taigi sienos yra masyvios ir šiltos. Molis gali būti naudojamas kaip laikanti medžiaga, jei statoma iš atitinkamo mišinio blokelių. Kaip papildoma šilumos ar garso izoliacija gali būti naudojamos kompozicinės medžiagos iš natūralių plaušinių medžiagų ir organinių bei mineralinių rišiklių, pvz., sapropelis (dumblas, sumaišytas su šiaudais ar pjuvenomis). Kadangi tai yra pakankamai tvirta medžiaga, ji gali būti naudojama vidaus pertvaroms. Karkasui, perdangai ar atramoms gali būti naudojama nepjauta bežievė mediena. Stogo dangą taip pat galima pasidaryti. Įsigijus ar išsinuomavus reikiamas liejimo formas, galima būtų išlieti puikias betonines čerpes. Molinių namų statybai tinka visoje Lietuvoje randamas molis, tereikia padaryti tyrimus ir parinkus reikiamus priedus pakoreguoti jo sudėtį. Yra net keli būdai tai padaryti, taip pat ir biologinis.


Moliniai namai kaime galėtų sudaryti nemažą naujai statomų namų dalį. Norinčių statytis molinius namus ir dabar yra daug, tačiau nesukurta bendra infrastruktūra, niekas nenuomoja įrengimų. Jei atsirastų žmonių, kurie rimtai imtųsi šio reikalo, supaprastėtų projektavimo, derinimo darbai, galima būtų naudotis tipiniais ruošiniais. Didelės miestų statybinės firmos tuo neužsiims, nes tokia statyba joms nepelninga: per mažos apimtys, be to, firmos negalėtų uždirbti iš statybinių medžiagų perpardavimo. Molinių namų statyba galėtų būti papildomas pajamų šaltinis žemės ūkio bendrovėms ir kooperatyvams. Išsinuomavę įrengimus ir pasitelkę specialistus, molinius namus žmonės galėtų statyti patys. Apie tokius namus vertėtų pagalvoti tiems, kurie užsiima ekologine žemdirbyste. Moliniai namai tiktų ne tik kaimo gyventojams. Šie namai tinka visiems, kurie rūpinasi sveika gyvenimo aplinka, taip pat žmonėms, sergantiems įvairiomis alergijomis. Moliniai namai puikiai derėtų priemiesčiuose: tai galėtų būti poilsiavietės, ištisi ekologiški kaimeliai ar paprasčiausi gyvenamieji namai. Šis statybos būdas leidžia name naudoti pačias pažangiausias technologijas, taip pat ir taupančias energiją. Pvz., Vokietijoje moliniai namai neapsieina be antrinio vandens panaudojimo įrengimų, saulės kolektorių, saulės baterijų, kompiuterizuotų kontrolės sistemų, žiemos sodų, skirtų ne tik grožiui, bet ir patalpų oro valymui. Aišku, toks namas jau nebus pigus, tačiau jis bus sveikas ir pigiai eksploatuojamas.


„Kad galėtum projektuoti ekologišką būstą, reikia suvokti aplinką ir valdyti iš jos gaunamą informaciją", – sako A. Dailidavičius. Reikia sugebėti atpažinti gamtos siunčiamus signalus. Mes per daug pasikliaujame prietaisais. Jie, aišku, viską rodo teisingai, tačiau mes nesugebame to teisingai išaiškinti, susieti tarusavyje. Kiekvienas specialistas įsigilina tik į savo sritį, nemato ir negirdi, ką daro ar sako kitas. Todėl nebematoma visuma. Senovėje žmonės mokėjo interpretuoti aplinką. Tai aiškai matyti įsigilinus į etnokultūrą. Pažiūrėkime, kaip skiriasi namai įvairiuose Lietuvos regionuose. Taip yra todėl, kad skiriasi ir juos supanti aplinka. Taigi buvo įvertinama daugybė dalykų: landšafto ypatumai, augmenijos formos ir spalvos, vandens gyslų zonos.


Pasak A. Dailidavičiaus, ekologiška statyba yra efektyvi tik tada, kai vykdoma kompleksiškai. Pritaikius tik vieną elementą, ji gali būti nuostolinga. Norint priimti teisingus sprendimus, būtina tinkamai įvertinti visus faktorius, susijusius su namu, aplinka, vietinėmis medžiagomis, atliekų panaudojimu, valymu ir t.t. Turint tokią informaciją, lengviau dirbti ir architektui. Paprasčiau nuspręsti, kaip orientuoti namą sklype, kaip išdėstyti patalpas. Alternatyvios energijos centras visada pasiruošęs padėti architektams ar statytojams. Konsultacijos teikiamos nemokamai. Duomenų sisteminimo, programos paruošimo, projekto vykdymo priežiūros ir kontrolės paslaugos yra mokamos. Visa būtina informacija pateikiama aiškiai ir suprantamai, kad ja būtų lengva naudotis ir interpretuoti. Pagal architekto projektą ruošdami programą namo statybai, centro darbuotojai detalizuoja statybinius mazgus, apskaičiuoja mažiausias ir didžiausias statybos procesų kainas, padeda parinkti tinkamiausias apšiltinimo, apdailos, atliekų valymo sistemas, atsako už vietoje gaminamų statybinių elementų kokybės kontrolę. Paruošiamas kiekvieno proceso technologinis reglamentas.


Ekologiškos ir pigios statybos sistema buvo kuriama ir praktiškai išbandoma statant du namus (Plungėje ir Salininkuose). Žmonės gavo pigų ir ekologišką būstą, sistemos kūrėjai – patirtį. „Esu be galo dėkingas šiems žmonėms už unikalią galimybę realiai kurti ir išbandyti ekologiškos statybos sistemą, didelis jiems ačiū", – sako A. Dailidavičius. Salininkuose esančio namo šeimininkai daugelį darbų stengėsi atlikti patys. Namai nepaprastai šilti. Už lango esant minusinei temperatūrai, namą šildo vos vos šilti radiatoriai. Vanduo šildymo sistemai šildomas specialioje A. Dailidavičiaus suprojektuotoje krosnyje. Namo šeimininkai teigia, jog tokią žiemą kaip ši, namo šildymui užtenka poros savivarčių pjuvenų. Dažnai lentpjūvės pjuvenas atiduoda nemokamai, tereikia jas atsivežti.


A. Dailidavičiaus teigimu, ekologiškos statybos sistemos dalis, apimanti namų iš molio statybą, yra išbaigta ir patikrinta praktikoje. Taigi visi, besidomintys šiuo statybos būdu (projektuotojai, statybininkai, statytojai), gali kreiptis į Alternatyvios energijos centrą.

Vismantas Jakutis
Autoriaus nuotr.

Alternatyvios energijos centras
tel. (22) 23 51 29

Posted: Fri 08 08, 2003, 10:43
by Rapolas
Namai iš nedegto molio


Pastatų, kurių konstrukcijoms buvo naudojamas nedegtas molis, statybos istorija siekia net priešistorės laikus. Tyrinėdami pirmąsias gyvenvietes Lietuvoje, archeologai aptiko karkasinės ir pėdinės konstrukcijos namų, kurių sienos buvo nupintos iš žabų ir apkrėstos storu molio sluoksniu. Tokios konstrukcijos buvo ir kasinėjant rastas Samantonių būstas (R. Jablonskytės-Rymantienės rekonstrukcija). Beveik visur pasaulyje gyvenamųjų namų statybai buvo naudojamos po ranka turimos medžiagos. Molis buvo naudojamas visur, kur tik jo buvo aptinkama. Mesopotamijoje, kur yra daug molio, smėlio ir nendrių, visi pastatai buvo moliniai. Vokietijos teritorijoje nedaug miškų, todėl ten paplito fachverkiniai pastatai su molio užpildu. Lietuvoje – miškų šalyje – tradicinis gyvenamasis namas buvo medinis.
Susidomėjimas nedegto molio namais Lietuvoje buvo padidėjęs tarpukario laikotarpiu, kai miško medžiagos brango. Tuomet buvo ieškoma alternatyvių statybos būdų. Buvo susisteminti statybos iš molio būdai, išspausdintos rekomendacijos, daugiausia orientuojantis į kaimo žmogų. Tuo laikotarpiu išdygo daug molinių ūkinių pastatų, vienas kitas gyvenamasis namas ar net dvarelis. Nemažai šių pastatų išliko iki šių dienų. Tuo metu Europoje vis labiau įsigalėjo modernizmo ideologija, pramoninės statybos būdai. Pirmenybė buvo atiduodama naujoms, dažnai net kenksmingoms sveikatai medžiagoms.

Image

Ekologinės statybos idėjos

Nedegto molio pastatai iš užmaršties prisikėlė po 1970 m. energetinės krizės. Tuomet buvo atsitokėta, kitaip pažvelgta į modernistinio pasaulio modelio kūrimą, suvokta priklausomybė nuo ribotų energetinių Žemės resursų. Imta ieškoti nebrangių, daug gamybos energijos nereikalaujančių ekologiškų medžiagų. Vėl buvo prisimintas nedegtas molis. Turima techninė statybų bazė buvo pritaikyta šiai tradicinei medžiagai, rinkoje atsirado įvairių nedegto molio gaminių, ruošinių ir firmų, užsiimančių tokių pastatų statyba. Peržiūrėti su tuo susiję normatyviniai dokumentai. Buvo suprasta, kad tokia gera medžiaga užmiršta nepelnytai. Galima išvardinti daug statybos iš nedegto molio privalumų.
Išgaunant ir apdorojant molį, sunaudojama nedaug energijos, todėl į atmosferą patenka mažesnis teršalų kiekis. Medžiaga dažnai iškasama tame pačiame sklype. Molis turi stabilią drėgnumo pusiausvyrą, todėl labai gerai apsaugo jame esančias medines konstrukcijas, jų nereikia chemiškai apdoroti. Molis su atitinkamais priedais yra gera šilumos ir garso izoliacija sienoms, luboms bei stogui. Molis puikiai reguliuoja drėgmę patalpose: sugeria, kai jos per daug, ir išskiria, kai trūksta. Molis akumuliuoja šilumą, neutralizuoja kvapus, pvz., cigaretės dūmų kvapą. Taip sukuriamas geras patalpų mikroklimatas. Molis yra ekologiška medžiaga, tad moliniu skiediniu galima tinkuoti vidines sienas, netgi pastatytas iš kitų medžiagų.
Molis yra patvari medžiaga. Gerai apdorotas ir panaudotas jis išsilaiko tūkstantmečius. Neseniai Vokietijoje buvo restauruotas pats seniausias 1270 m. statytas fachverkinis medžio ir molio konstrukcijos pastatas. Pagrindiniai defektai atsirado dėl pokariu netinkamai atliktos restauracijos. Molį galima naudoti daug kartų. Paimtas iš seno pastato jis paprasčiausiai sudrėkinamas ir vėl naudojamas statybose. Tai patogu atliekant rekonstrukcijas (mažiau būna statybinių atliekų). Laimi ir gamta, ir žmogus. Molines konstrukcijas labai paprasta remontuoti, jose lengvai paklojamos įvairios komunikacijos (vamzdžiai, laidai).
Molis leidžia kūrybiškai apipavidalinti namus. Sienose paprasta iškirsti bet kokią nišą, formuoti ir užapvalinti kampus. Molinis tinkas lėtai stingsta, todėl galima jį įvairiai kloti, papuošti. Daugelis statytojų patys stato namus ir leidžia pasireikšti savo vaizduotei. Šį statybos būdą mėgsta meninę gyslelę turintys žmonės. Molis yra nebrangi medžiaga, o įgūdžiai dirbant su ja įgyjami greitai.
Žinant, kiek daug privalumų turi molinis namas, gali kilti klausimas, kodėl tokie namai nėra statomi, kodėl vietoj pigaus, sveiko ir šilto būsto dažnai pastatomas brangus, bet turintis įvairių trūkumų namas. Priežasčių galime rasti daug – tiek psichologinių, tiek techninių.
Pirma priežastis slypi pačioje medžiagoje. Molis – tai nuosėdinė uoliena, smulkių mineralinių dalelių junginys, turintis plastinių savybių. Statybiniu požiūriu molis konstrukcijose atlieka tas pačias funkcijas, kaip ir cementinis ar kalkinis skiedinys mūre, tačiau molio daleles jungia elektromagnetinė trauka, o ne cheminė reakcija. Tuo molis skiriasi nuo cemento ir kalkių. Jei tarp dalelių patenka vanduo, trauka susilpnėja ir jos išsiskiria. Kai vanduo išdžiūsta, dalelės vėl sukimba. Dėl šios priežasties molinės konstrukcijos turi būti apsaugotos nuo vandens. Kaip rodo praktika, net dideli kelių aukštų namai iš molio stovi šimtmečius, svarbu, kad nuo stogo tekantis vanduo nepatektų ant sienų.
Antra priežastis – psichologinė. Lietuvoje nėra molinių namų statybų tradicijų. Kitose šalyse namas iš molio laikomas ypač prabangiu. Lietuvoje šios idėjos kol kas dar tik skinasi kelią.
Trečia priežastis – informacijos trūkumas. Nė vienas statybos specialistas (be abejo, gali būti išimčių), studijuojantis Lietuvoje, nebuvo supažindintas su nedegto molio statybos technologijomis. Moliniai namai beveik kiekvienam asocijuojasi su priešistorinės statybos laikais, o, pvz., Vokietijoje yra paruošta norminė bazė pastatams iš nedegto molio, darbų įkainiai. Specialistai, besidomintys tokiu statybos būdu Lietuvoje, patys renka visą informaciją, perduodami žinias iš rankų į rankas.
Ketvirta priežastis – neparduodami jokie nedegto molio gaminiai ar ruošiniai, išskyrus molio miltus židinių mūrijimui. Tai savotiškas mirties taškas rinkoje. Vokietijos gamintojai siūlo įvairiausius molio gaminius: masyvias molio plytas, plytas su medžio armatūra, molio plytas su įvairiais užpildais, įvairius molio mišinius su organiniais ir mineraliniais priedais. Yra firmos, statančios molinius namus, suteikiančios visas garantijas. Lietuvoje šis darbas tik pradedamas.
Jei šiandien kam nors ir kyla mintis statytis molinį namą, noras greitai praeina, susidūrus su informacijos trūkumu, projektuotojų ir statybos specialistų nepasiruošimu. Norėtųsi šiek tiek padrąsinti tokios ekologiškos ir estetiškos statybos entuziastus. Informacijos sukaupta pakankamai, kaupiama ir patirtis. Keletas laimingų naujakurių jau džiaugiasi naujais būstais. Dabar statybą iš molio apžvelgsime šiek tiek detaliau.

Statyba iš molio

Molis be priedų statyboje gali būti naudojamas pačiu paprasčiausiu būdu: imamas iš statybvietėje iškastos duobės ir sluoksniais krečiamas į sienas formuojančius klojinius arba drebiamas sluoksniais tiesiai ant pamato (taip dažniausiai buvo statoma tarpukaryje). Rodos, viskas paprasta, bet nereikia skubėti. Iškastas molis retai tinka statybai. Dėl nevienalytės sudėties molinė siena džiūstant pleišės. Molio masę reikia paruošti. Molis gali būti riebus (smėlio priemaišų yra ne daugiau kaip 15%), vidutinio riebumo (15–30%) ar liesas (>30%). Atsižvelgiant į statybos būdą, koreguojama molio sudėtis, jis minkomas. Minkymui anksčiau naudodavo arklius, dabar pasitelkiama technika. Labai gerai būtų iškastą molį supilti į krūvas ir palikti per žiemą, kad jis peršaltų. Tokį molį pavasarį bus lengviau apdirbti. Paruoštą molio masę galima krėsti į klojinius 10 cm storio sluoksniais. Taip sluoksnis po sluoksnio keliamos sienos, paliekant tik durų angas. Būsimų langų vietose sudedamos medžio tašų ar įprastos gelžbetoninės sąramos. Angos išpjaunamos tada, kai sienos nusėda. Ties sienos viduriu dedamas platus tašas perdangos sijų atrėmimui ar pusrąstis sijų apkrovos paskirstymui. Iš pradžių negalima apkrauti perdangos ir formuoti stogo konstrukcijų. Reikia palaukti mažiausiai mėnesį, kol sutvirtės sienos. Tuo metu, kaip, beje, ir visu statybos laikotarpiu, būtina apsaugoti sienų viršų nuo lietaus ar sniego. Štai ir visa statyba. Paprasta? Visai ne! Gyvenamam namui tokia lauko siena netiks, nes ją reikės papildomai šiltinti. Vargu ar pavyktų tokią sieną apklijuoti putų polistirolo plokštėmis, uždėti tinklelį ir nutinkuoti. Geriau apie šilumą pagalvoti iš anksto.

Šiluminė varža

Pagal molio masės paruošimą galime išskirti molio be priedų ir molio su organiniais ar mineraliniais priedais technologijas. Organiniai priedai – tai šiaudai, nendrės, spaliai, spygliai, pelai, medžio pjuvenos, skiedros, šakos. Mineraliniai užpildai – tai smėlis, žvyras, skalda, keramzitas ir kt. Priedai padidina termoizoliacines savybes, tvirtumą, sukibimą, sumažina molio masės nusėdimą, eižėjimą, ištižimą. Galime žvilgtelėti į lentelę, kurioje parodyta, kaip kinta molio masės šiluminis laidumas priklausomai nuo tankio. Jei naudotume 600 kg/m molio masę su priedais, šiluminis laidumas būtų panašus į medžio – *0,17. Statant 55 cm storio sieną, šilumos perdavimo koeficientas U būtų 2,88 W/(m2K). Tai atitinka 3,47 varžą! Iš karto reikia įspėti statytojus, kad tokia siena gali būti tik save laikanti, tačiau nusiminti neverta. Būtent tokios konstrukcijos namai iš molio ir šiaudų mišinio buvo prieš keletą metų pastatyti Lietuvoje. Juose apkrovas perima medinis karkasas. Statyba vis tiek išlieka pigi, nes laikančiam karkasui naudojama nebrangi mediena. Išsaugomi visi statybos iš molio privalumai.
Kaip priedas dažniausiai naudojami šiaudai. Iš pradžių molis maišomas su šiaudais maišyklėse arba tiesiog mindomas kojomis, po to suverčiamas į klojinius ir suslegiamas. Molio ir šiaudų mišiniu galima užpildyti lubų bei stogo konstrukciją. Nors moliniai namai yra pigiausi (dėl žaliavos savikainos), tačiau statyba užtrunka, nes gana ilgas džiūvimo laikotarpis, todėl tenka daryti pertraukas. Dar keletas minusų: jei sienos daromos storos ir šiltos (nedidelis tankis), jos gali pradėti pelyti, todėl reikia parinkti tinkamą mišinio sudėtį ir sienų storį. Jei dirbama su prastovomis arba prastai paruošiamas mišinys, vėliau gali atsirasti plyšių. Sienų sėdimas priklauso nuo mišinio kokybės. Paprastai sienos sėda 2,5–8 cm.
Vertėtų atkreipti dėmesį į molio ir pjuvenų technologiją. Molis maišomas su pjuvenomis ar skiedromis (be medžio žievės priemaišų), supilamas į klojinius ir lengvai spaudžiamas. Tuoj po suspaudimo klojinius galima perkelti. Mišinys tinka išorės atitvarų ir lubų stogo konstrukcijų užpildui. Medinis karkasas, užpildytas tokiu mišiniu, pasižymi molinio namo savybėmis. Jei dirbant laikomasi technologijos, namas beveik nesėda, džiūvimo laikas gana trumpas. Vokietijoje ši technologija plačiai įsisavinta: ji naudojama tiek statant naujus, tiek renovuojant senus pastatus.

Alternatyvūs užpildai

Molis su mineraliniais priedais yra brangesnis nei molio ir šiaudų ar molio ir pjuvenų mišiniai. Toks mišinys susideda iš molio, smėlio, mineralinių šilumą izoliuojančių medžiagų (keramzitas, pemza) ir mineralinės rišamosios medžiagos (kalkės). Betono maišyklėje padarytas mišinys suverčiamas į klojinius, lengvai suspaudžiamas, po 1–2 dienų klojiniai nuimami. Statyba gana greita, džiūstant mišiniui visiškai nemažėja mišinio tūris. Mišinio sudėtis gali būti keičiama, atsižvelgiant į patalpų paskirtį, pasaulio šalių orientaciją (tankis nuo 500 iki 1200 kg/m*). Atsparumas gniuždymui yra toks didelis, kad šis mišinys tinka ir grindims.
Šiais laikais technologinės prastovos statybose yra per daug brangus malonumas, todėl linkstama prie kitokių statybos būdų, pavyzdžiui, karkasinės statybos, naudojant stambiagabaričius elementus. Tą patį galima pasakyti ir apie statybą iš molio. Labai progresyvi yra statyba iš molio mišinio plytų ar blokelių. Statytojas, jei tik turi kantrybės, gali vienais metais pasigaminti plytas, o kitais jas sumūryti. Plytos paprastai formuojamos gerokai didesnės nei tipinės (40×20×10 cm). Į formas krečiama paruošta molio masė su priedais. Plyta kelias dienas džiūsta gulsčia, po to paverčiama ant šono. Vėliau plytos sukraunamos į rietuves, uždengiamos nuo lietaus ar sniego. Geriausia darbus dirbti po stogu. Kitais metais plytos gali būti mūrijamos, naudojant molio skiedinį. Jei statytojas sumanytų tokias plytas naudoti laikančiai sienai, tai savo ir kitų saugumo labui būtina patikrinti jų atsparumą gniuždymui atestuotose laboratorijose. Plytas galima formuoti lengvesnes, geriau izoliuojančias šilumą, galima mūryti save laikančią sieną ar užpildyti karkasą.

Pabaigai

Baigiant reikėtų perspėti būsimus molinio namo statytojus, kad svajodami apie savo būstą jie negalvotų, jog toks statybos būdas bus labai pigus. Be abejo, naudojant vietinę žaliavą galima sutaupyti, tačiau didesnė dalis lėšų paprastai sutaupoma tada, kai statybos darbai atliekami savo jėgomis. Galima teigti, jog statant molinį namą tik jo sienų kaina bus maždaug 30% mažesnė už kitokių sienų kainą. Visų kitų namo elementų, kurių negalėsite pasigaminti patys, kaina bus įprasta. Nereikėtų įsivaizduoti, kad šis statybos būdas yra paprastas ir primityvus. Molis yra pakankamai įnoringa medžiaga. Nusprendus dirbti patiems, būtų labai pravartu konsultuotis, susipažinti su literatūra, išsiaiškinti, kas, kada ir kaip turi būti daroma, kokią konstrukciją geriausia būtų rinktis. Jei perskaitę straipsnį neišsigandote ir vis dar norite gyventi nebrangiame ir ekologiškame name iš molio, tai darbus galite pradėti jau šiandien.

Architektas Arūnas Kilišauskas
tel. (26) 38 29 96, mobil. (287) 379 92

Posted: Tue 08 31, 2004, 8:59
by Mindaugas
Algis Monte
Prisijungė: 01 Vas. 2004
Pranešimai: 1
Miestas: Kazlų-Rūda

Sveiki. Smile Prienų rajone yra statomas molinis namas. Labai gerai matosi visos galimos klaidos. Skambinti tel. 869975345 Algimantui. Sėkmės
_________________
Daug meilės ir sėkmės

Posted: Wed 09 29, 2004, 18:26
by Rapolas
Informacija apie molinius namus :


Straipsniai apie molinius namus su nuotraukomis:

http://ridnazemlya.org.ua/village/cob.htm

http://ridnazemlya.org.ua/cob/announcement_hsh.htm

Tema apie molinius namus Ukrainieciu tinklapyje :
http://ridnazemlya.org.ua/html/modules. ... dda400cf4f

Posted: Thu 01 27, 2005, 22:02
by Gluosnė
Rapolo pateikta informacija (iškelta iš kitos temos) apie Algimantas Dailidavičius seminarą, organizuotą 2003.08.01-08.03 d.
seminarą apie statybą iš molio ir organinio užpildo Melkio km. prie ežero, netoli Maišiagalos:


Taigi
Buvom, matėm, statėm, dalyvavom ...

Trumpai.

Buvo statomi du realus pastatai.
Vienas ūkinis pastatas , kitas gyvenamasis.

Abiejuose buvo naudojamos skirtingos technologijos.
Šios technologijos tai ne tos pagal kurias buvo statoma senovės kaimuose. Tai gerokai patobulintos technologijos.

Gyvenamasis pastatas.
Išliejami pamatai 30 cm pločio. Sumontuojami klojiniai.
Sienos storis 40 cm . ( Po 5 cm plačiau iš kiekvieno krašto nei pamatas )

Ruošiamas mišinys.
Mišinio sudėtis 1m3 mišinio
negesintos kalkės 100kg (apie 0,08 m3 ) kaina 30 lt
molio tyrė 200 kg (apie 0,18 m3)
Visas kitas tūris pjūvenos ( naudojamos pjūvenaos nuo obliavimo staklų,)


Į klojinius klojami atraižų pagaliukai maždaug 3x3 4x4 cm .
Pagaliukų ilgis maždaug 80 cm. Jie dedami istrižai vienas nuo kito 10-15 cm atstumu . Paruoštas sluoksnis pagaliuku užpilamas paruoštu mišiniu. Sluoksnio storis toks kad apsemtu pagaliukų eilę.
Supiltas mišinys minkomas vaikštant per ji klojinų viduje.
Minkoma vaikštant su guminiais batais. Toliau klojamas kitas pagaliukų (atraižų) sluoksnis. Vėl pilamas mišinys ir t.t.
Užpildžius mišinių visa tūri per klojinių aukšti ( 90 cm) Klojinius galima
išardyti jau po vienos paros. Antra juosta (vainikas) galima pradėti lieti po savaites

Pastatas pagal techninius reikalavimus atitinka visas šiuolaikines gyvenemųjų namų normas. Šiluminė varža , atsparumas ugniai stiprumas
viskas tai ko reikia.
Pastato apdaila tokia kokios pageidauja sąvininkas. Tinkavimas, užglaistymas ir nudažymas, apkalimas dailylentėmis ir t.t. Stogas toks koki pasirinks sąvininkas .Netinka tik sunkūs čerpiniai stogai.

Pastato kaina priklauso nuo to, kaip pasiseks apsirupinti pjūvenomis, atraižomis, ar iš toli gabensitės moli ( labai retai kur jo nėra). Kas atliks darbus ar patys ar ką nors samdysit. ( Kadangi pjūvenų mišinio kibiras sveria apie 3 kg tai darbuose puikiausiai gali dalyvauti ir vaikai .)


Šios technologijos meistras ( galbūt ir autorius) Jonas Juravičius
Adresas Jonava Vasario 16-osios 38-2
Jonavoje 8-349 50930
Mob.: 8-653 67907

Tai labai komunikabilus, mokantis pasakoti ir kruopščiai atsakyti į visus klausimus ir mielai tai darantis žmogus.
Jo sūnus ura pasistates realu namą Vilniuje Antakalnyje.


Ūkinis pastatas.
Sukalamas karkasas iš nužievintų rąstų. (Karkasas žinom gali būti
ir kitoks). Išliejami pamatai . Jie daromi įprastais budais naudojant betono mišinį ir akmenys.
Įrengiami klojiniai. Sienos storis 20 cm. Į klojinius dedamas šienas
maždaug 40 cm sluoksniu. Toliau pilama molio tyrė. Visa tai trombuojama mediniais grustuvais. Toliau klojamas kitas sauso šieno sluoksnis ir vėl tas sluoksnis apliejamas molio tyre ir trombuojamas.


Seminaro organizatorės Zinaidos
telefonas 8 616 13553.

Manau kad pastatų statyba dar vyks pora savaičių
ir sutarus galima nuvykti pažiūrėti , paklausinėti ir padalyvauti.

Labai labai rekomenuoju visiems !
Nepraleiskit progos !

Posted: Fri 12 16, 2005, 0:30
by Laimis
Moliniai namai jėga. Tik tiek, kad molis daug sveria. Tas yra blogai, nes reikia daug tąsytis... Vat tada ir atsiranda žodžiai: "Molio motiejus" (daug fizinės jėgos turintis, bet mažai kai ko kito žmogus) ir žodis "nusiplūkti", t.y. labai labai pavargti. Čia mane Petras pamokino taip sakyti, nes jis irgi savo statybų karjerą pradėjo ne nuo šiaudinio namo, o būtent nuo molinio.

Istorija tokia, kad jam labai patiko moliniai namai. Aišku tai liuks ekologiška. Pas mus tiek Vilniaus, tiek Kauno klube buvo ponas Jonas Juravičius ir taip gražiai kalbėjo apie molį, sakė jis net gydo. Jame yra radžio, kuris labai labai reikalingas žmogui, žodžiu ne namas, o vaistai... Jį net valgyti galima..

Bet grįžkim prie Petro. Petras bendė statyti molinius namus. Bandė ir iš senų molinių blokelių statyti, ir maišyti su šiaudais, ir plūkti, ir į karkasą dėti molį... ir pastebėjo, kad tai labai sunku. Tada jis pastebėjo, jog molis šilumos nepriduoda. Molis labai šalta medžiaga. Ir name jis nėra pagrindinė medžiaga. Vien iš molio namai nestatomi, paprastai pilamos į mišinį pjuvenos arba šiaudai. Šilumą duoda būtent pjuvenos ar šiaudai, o molis dalyvauja tik kaip rišamoji medžiaga. Molis šilumos neduoda. Jis labai šaltas. Taigi Petras vis mažino molio kiekį ir didino šiaudų kiekį, kad namas būtų šiltesnis. Tada jam atėjo mintis, jog galima molio kieki sumažinti iki minimumo, t.y. iki nulio. Nes gaminamos kytkos, t.y. stipriai surišti šiaudai ir jiems papildomo surišimo nebereikia. Taip Petras pradėjo pirmasis Lietuvoje statyti šiaudų namus. Paskui išsiaiškino, kad oi kiek daug tokių namų pasaulyje statoma. :)

Bet iš esmės jis perėjo prie šiaudų nuo molio todėl, kad molis yra labai sunki medžiaga.

Girdėjau, kad Vilija, šalia ąžuolyno gyvenvietės pasistatė molinuką sraigės formos. Pats nemačiau, bet sakė labai gražus. :)

Ir Sukiniuose bus statomas molinis namas ateinančią vasarą.

Molis labai puiki, ekologinė medžiaga.

Posted: Fri 01 06, 2006, 15:32
by Egidijus
Gedas
Parašyta: Pen. 05 06, 2005, 15:31
--------------------------------------------------------------------------------
Du metus stateme su jaunimo pagalba,bet pagaliau pastateme.Stogas is velenos,visas molinis storom sienom.Viduje BURZUIKE-silta ir jauku.
Jei norite, kad atsidarytu truputi palauk.
http://namukas2005.narod.ru/index.html


Gedas
Parašyta: Pen. 05 06, 2005, 18:06
--------------------------------------------------------------------------------
Tai ivyko 2002 karsta vasarele.Kaip tik stovyklavo burelis Skautuku,o as turejau tokia mintele pastatyti Molini namuka.Persnekejes su jais ememes darbo.Pirmiausia suradome tam tinkama vietele .Iskaseme grioviuka ir padareme siokius tokius pamatelius is akmenuku,nes tose vietose ju apsciai yra.Po to ileidome kertinius rastus ir visa iki virsaus ispyneme karklais, kaip krepsi,palikdami tik vietos langams ir durims.Po to papraseme traktoristo ,kad jis atveztu pora priekabeliu moliuko ir siaudu ,o mes per ta laika iskaseme duobe jam minkyti.Po to ememes sunkiausio darbo- molio minkymo ir drebimo.Bego savaites,o mes minkeme ir drebeme ant ispintu MOLINUKO sienu. Kazkur per pusantro menesiuko isdrebem.Po to sukalem sioki toki stoga ir aptraukem polietelenu,kad molines sienos gerai isdziutu ir lietus neisplautu.Taip ir palikome iki ziemos.Ziema atvykome nuo tvenkinio skinti nendres,galvojom stoga padarysime is nendriu.Sutempeme viska i namuko vidu ir palikome iki pavasario.Pavasari atvaziavom ir nendres surisome i pundelius.2003 metu savaite po Joniniu atvykome su jaunimu dengti nendrinio stogo.Tik va kazkokie niekadejai sudegino musu nendres ir kartu stoga.Del to nusprendeme padaryti stoga su velena,pasitelkus vietinius medzius,toli,apysenes lentas per vasarele sutvarkeme si reikaliuka.2004vasara padareme siokia tokia namuko apdala sutvirtinom pamatelius,sudejome langus,suradom nebloga burzuike.
Stai tokia trumpa sio namuko istorija.


Gedas
Parašyta: Pen. 05 13, 2005, 12:37
-------------------------------------------------------------------------------
Sveiki
As noreciau truputi pateikti savo pastebejimus.Kad po to, kai pasistatysite nameli,nereiketu taisyti.
Svarbiausia vieta.Jeigu ji yra nemelioruota,nesvarbu kad nameli statysit ant kalvos,gali apacioje rinktis vanduo.Gali kilti klausimas,o kodel?Jei iskasite kontrolini griovi ir 1-1,5 metro gylyje pastebite moli,tai jis ir bus kaltininkas ,kad pavasari sulaiko vadeni.
Stai namelis kuri matete nuotraukoj irgi stovi aukstoje vietoje , upe uz 100metru, pakalnej.Bet kai ateina pavasaris tai pakasus velena matai vandeni.Isprendem ta problema iskasus griovi i pakalne.

Posted: Mon 03 27, 2006, 15:38
by Žvaigždėtas dangus
"Molio namai, skiedru stogas", autoriai Vincas Gurskus, Jonas Juodis, Dainius Ramukevicius. Sioje "Meisterio knygynelio" knygeleje prisatomos ekologiskai svarios. pigios medziagos: molis patatu sienoms, skiedros bei gontai stogams dengti. Leidinyje issamiai aprasoma statybos technologija,pateikiami breziniai ir praktiski patarimai.

Re: Moliniai namai

Posted: Mon 11 12, 2007, 13:46
by batuotas katinas
Paviršutinis molio sluoksnis neleidžia nutekėti į gruntą vandeniui ir molinukas drėgsta. Tokią problemą turėjo mūsų Pakutuvėnų molinukas. Jūs Gedai labai gerai pastebėjote.

Prisimenu, kai vieną žiemą atvažiavau pas pustelninkus atostogų, tai labai šiltai moliniame išsimiegojau, nors ir nekūreno krosnies. Buvo apie -20 šalčio, tad chebra smagiai pakūreno buržuikę. Po to šiluma laikėsi apie trejas dienas. Molinukas buvo mažytis, jame sutilpdavom keturiese.

Re: Moliniai namai

Posted: Fri 04 11, 2008, 9:25
by Aureja

Re: Moliniai namai

Posted: Fri 10 21, 2016, 15:46
by Lirilija
Aš radau svetainę kur yra unikalūs namų projektai, tikriausiai visą svetainę peržiūrėjau ir tikrai radau išskirtinių projektų, o ir architektai atrodo patyrę :)