Moliniai namai
Posted: Fri 08 08, 2003, 10:26
Šaltinis :
Žurnalas NAMAS
http://www.namas.lt/Zurnalas/zurnalas.htm
Nr.: 2001-3 (32)
http://www.namas.lt/Archyvas/Statyb/statyb.htm
Molinių namų statybos programa
Sveikas būstas – sveika aplinka
Pasaulyje jau seniai statomi ekologiški namai iš nedegto molio. Prieš 10 metų Algimantas Dailidavičius Lietuvoje pradėjo kurti ekologiškos ir pigios statybos iš vietinių medžiagų sistemą. Pernai buvo pastatytas antras namas, tad, galima apibendrinti rezultatus ir pristatyti šį projektą visuomenei. Apie vieną šio sistemos dalį – statybą iš molio – kalbamės su jos autoriumi.
Išanalizavęs situaciją, Alternatyvios energijos centro direktorius A. Dailidavičius nusprendė, jog, ieškant ekologiškų ir pigių sprendimų, namų statyba iš molio turi didesnių perspektyvų ir suteikia daugiau galimybių nei, pvz., statyba iš medžio. Žiūrint iš ekonominės pusės, namas iš molio yra pigesnis, be to, norisi atgaivinti ir senąsias statybos tradicijas. Skirtingai nei molinių, medinių namų statyba nenutrūko ir sovietmečiu. Po nepriklausomybės atkūrimo smarkiai propaguojama karkasinė stabyba kaime vis dėlto neprigijo. Tam turėjo įtakos ir tradicijų nebuvimas, ir skeptiškas požiūris į „barškančias" sienas, ir tai, kad tokį namą sunku pastatyti savo jėgomis, reikia brangių statybinių medžiagų. Statyba iš molio kol kas atrodo kiek keistoka, tačiau ji gali turėti didelį pasisekimą. Jeigų pavyktų iš Europos pritraukti kreditų, skirtų ekologiškai statybai, ji taptų dar populiaresnė. Ne veltui pastatai iš molio ir įvairių jo mišinių masiškai statomi tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija, JAV, Australija.
Kurdamas statybos iš molio sistemą, A. Dailidavičius pirmiausia galvojo apie kaimo žmones. Jei kaime gyvenantis žmogus turėtų galimybę pigiau pasistatyti ir eksploatuoti būstą, galėtų daugiau pinigų skirti naujiems ūkininkavimo būdams, technikai. Buvo ieškoma ne tik pigių statybinių, apšiltinimo ir apdailos medžiagų, bet ir galvojama apie tai, kaip atpiginti patį statybos procesą. Didesnėje Lietuvos dalyje molinį namą galima pasistatyti naudojant medžiagas, randamas 10 km spinduliu aplink statomą namą. 150 m2 ploto namo molinėms sienoms iškelti reikia 10 dienų ir 10 kW energijos. Tiesa, dar kelis mėnesius jos turės susistovėti ir išdžiūti. Naudojant vietines medžiagas ir statant rangos būdu, tokio jau įrengto namo 1 m2 kainuotų apie 800 Lt.
Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, tačiau šie du Lietuvoje pastatyti namai iš esmės yra karkasiniai. Molinis užpildas, kurį sudaro 70% šiaudų ir 30% molio (užpildo tankis 600 kg/m3), naudojamas kaip natūrali, ekologiška šilumos izoliacija. 40 cm storio sienos varža yra 4. Taigi sienos yra masyvios ir šiltos. Molis gali būti naudojamas kaip laikanti medžiaga, jei statoma iš atitinkamo mišinio blokelių. Kaip papildoma šilumos ar garso izoliacija gali būti naudojamos kompozicinės medžiagos iš natūralių plaušinių medžiagų ir organinių bei mineralinių rišiklių, pvz., sapropelis (dumblas, sumaišytas su šiaudais ar pjuvenomis). Kadangi tai yra pakankamai tvirta medžiaga, ji gali būti naudojama vidaus pertvaroms. Karkasui, perdangai ar atramoms gali būti naudojama nepjauta bežievė mediena. Stogo dangą taip pat galima pasidaryti. Įsigijus ar išsinuomavus reikiamas liejimo formas, galima būtų išlieti puikias betonines čerpes. Molinių namų statybai tinka visoje Lietuvoje randamas molis, tereikia padaryti tyrimus ir parinkus reikiamus priedus pakoreguoti jo sudėtį. Yra net keli būdai tai padaryti, taip pat ir biologinis.
Moliniai namai kaime galėtų sudaryti nemažą naujai statomų namų dalį. Norinčių statytis molinius namus ir dabar yra daug, tačiau nesukurta bendra infrastruktūra, niekas nenuomoja įrengimų. Jei atsirastų žmonių, kurie rimtai imtųsi šio reikalo, supaprastėtų projektavimo, derinimo darbai, galima būtų naudotis tipiniais ruošiniais. Didelės miestų statybinės firmos tuo neužsiims, nes tokia statyba joms nepelninga: per mažos apimtys, be to, firmos negalėtų uždirbti iš statybinių medžiagų perpardavimo. Molinių namų statyba galėtų būti papildomas pajamų šaltinis žemės ūkio bendrovėms ir kooperatyvams. Išsinuomavę įrengimus ir pasitelkę specialistus, molinius namus žmonės galėtų statyti patys. Apie tokius namus vertėtų pagalvoti tiems, kurie užsiima ekologine žemdirbyste. Moliniai namai tiktų ne tik kaimo gyventojams. Šie namai tinka visiems, kurie rūpinasi sveika gyvenimo aplinka, taip pat žmonėms, sergantiems įvairiomis alergijomis. Moliniai namai puikiai derėtų priemiesčiuose: tai galėtų būti poilsiavietės, ištisi ekologiški kaimeliai ar paprasčiausi gyvenamieji namai. Šis statybos būdas leidžia name naudoti pačias pažangiausias technologijas, taip pat ir taupančias energiją. Pvz., Vokietijoje moliniai namai neapsieina be antrinio vandens panaudojimo įrengimų, saulės kolektorių, saulės baterijų, kompiuterizuotų kontrolės sistemų, žiemos sodų, skirtų ne tik grožiui, bet ir patalpų oro valymui. Aišku, toks namas jau nebus pigus, tačiau jis bus sveikas ir pigiai eksploatuojamas.
„Kad galėtum projektuoti ekologišką būstą, reikia suvokti aplinką ir valdyti iš jos gaunamą informaciją", – sako A. Dailidavičius. Reikia sugebėti atpažinti gamtos siunčiamus signalus. Mes per daug pasikliaujame prietaisais. Jie, aišku, viską rodo teisingai, tačiau mes nesugebame to teisingai išaiškinti, susieti tarusavyje. Kiekvienas specialistas įsigilina tik į savo sritį, nemato ir negirdi, ką daro ar sako kitas. Todėl nebematoma visuma. Senovėje žmonės mokėjo interpretuoti aplinką. Tai aiškai matyti įsigilinus į etnokultūrą. Pažiūrėkime, kaip skiriasi namai įvairiuose Lietuvos regionuose. Taip yra todėl, kad skiriasi ir juos supanti aplinka. Taigi buvo įvertinama daugybė dalykų: landšafto ypatumai, augmenijos formos ir spalvos, vandens gyslų zonos.
Pasak A. Dailidavičiaus, ekologiška statyba yra efektyvi tik tada, kai vykdoma kompleksiškai. Pritaikius tik vieną elementą, ji gali būti nuostolinga. Norint priimti teisingus sprendimus, būtina tinkamai įvertinti visus faktorius, susijusius su namu, aplinka, vietinėmis medžiagomis, atliekų panaudojimu, valymu ir t.t. Turint tokią informaciją, lengviau dirbti ir architektui. Paprasčiau nuspręsti, kaip orientuoti namą sklype, kaip išdėstyti patalpas. Alternatyvios energijos centras visada pasiruošęs padėti architektams ar statytojams. Konsultacijos teikiamos nemokamai. Duomenų sisteminimo, programos paruošimo, projekto vykdymo priežiūros ir kontrolės paslaugos yra mokamos. Visa būtina informacija pateikiama aiškiai ir suprantamai, kad ja būtų lengva naudotis ir interpretuoti. Pagal architekto projektą ruošdami programą namo statybai, centro darbuotojai detalizuoja statybinius mazgus, apskaičiuoja mažiausias ir didžiausias statybos procesų kainas, padeda parinkti tinkamiausias apšiltinimo, apdailos, atliekų valymo sistemas, atsako už vietoje gaminamų statybinių elementų kokybės kontrolę. Paruošiamas kiekvieno proceso technologinis reglamentas.
Ekologiškos ir pigios statybos sistema buvo kuriama ir praktiškai išbandoma statant du namus (Plungėje ir Salininkuose). Žmonės gavo pigų ir ekologišką būstą, sistemos kūrėjai – patirtį. „Esu be galo dėkingas šiems žmonėms už unikalią galimybę realiai kurti ir išbandyti ekologiškos statybos sistemą, didelis jiems ačiū", – sako A. Dailidavičius. Salininkuose esančio namo šeimininkai daugelį darbų stengėsi atlikti patys. Namai nepaprastai šilti. Už lango esant minusinei temperatūrai, namą šildo vos vos šilti radiatoriai. Vanduo šildymo sistemai šildomas specialioje A. Dailidavičiaus suprojektuotoje krosnyje. Namo šeimininkai teigia, jog tokią žiemą kaip ši, namo šildymui užtenka poros savivarčių pjuvenų. Dažnai lentpjūvės pjuvenas atiduoda nemokamai, tereikia jas atsivežti.
A. Dailidavičiaus teigimu, ekologiškos statybos sistemos dalis, apimanti namų iš molio statybą, yra išbaigta ir patikrinta praktikoje. Taigi visi, besidomintys šiuo statybos būdu (projektuotojai, statybininkai, statytojai), gali kreiptis į Alternatyvios energijos centrą.
Vismantas Jakutis
Autoriaus nuotr.
Alternatyvios energijos centras
tel. (22) 23 51 29
Žurnalas NAMAS
http://www.namas.lt/Zurnalas/zurnalas.htm
Nr.: 2001-3 (32)
http://www.namas.lt/Archyvas/Statyb/statyb.htm
Molinių namų statybos programa
Sveikas būstas – sveika aplinka
Pasaulyje jau seniai statomi ekologiški namai iš nedegto molio. Prieš 10 metų Algimantas Dailidavičius Lietuvoje pradėjo kurti ekologiškos ir pigios statybos iš vietinių medžiagų sistemą. Pernai buvo pastatytas antras namas, tad, galima apibendrinti rezultatus ir pristatyti šį projektą visuomenei. Apie vieną šio sistemos dalį – statybą iš molio – kalbamės su jos autoriumi.
Išanalizavęs situaciją, Alternatyvios energijos centro direktorius A. Dailidavičius nusprendė, jog, ieškant ekologiškų ir pigių sprendimų, namų statyba iš molio turi didesnių perspektyvų ir suteikia daugiau galimybių nei, pvz., statyba iš medžio. Žiūrint iš ekonominės pusės, namas iš molio yra pigesnis, be to, norisi atgaivinti ir senąsias statybos tradicijas. Skirtingai nei molinių, medinių namų statyba nenutrūko ir sovietmečiu. Po nepriklausomybės atkūrimo smarkiai propaguojama karkasinė stabyba kaime vis dėlto neprigijo. Tam turėjo įtakos ir tradicijų nebuvimas, ir skeptiškas požiūris į „barškančias" sienas, ir tai, kad tokį namą sunku pastatyti savo jėgomis, reikia brangių statybinių medžiagų. Statyba iš molio kol kas atrodo kiek keistoka, tačiau ji gali turėti didelį pasisekimą. Jeigų pavyktų iš Europos pritraukti kreditų, skirtų ekologiškai statybai, ji taptų dar populiaresnė. Ne veltui pastatai iš molio ir įvairių jo mišinių masiškai statomi tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija, JAV, Australija.
Kurdamas statybos iš molio sistemą, A. Dailidavičius pirmiausia galvojo apie kaimo žmones. Jei kaime gyvenantis žmogus turėtų galimybę pigiau pasistatyti ir eksploatuoti būstą, galėtų daugiau pinigų skirti naujiems ūkininkavimo būdams, technikai. Buvo ieškoma ne tik pigių statybinių, apšiltinimo ir apdailos medžiagų, bet ir galvojama apie tai, kaip atpiginti patį statybos procesą. Didesnėje Lietuvos dalyje molinį namą galima pasistatyti naudojant medžiagas, randamas 10 km spinduliu aplink statomą namą. 150 m2 ploto namo molinėms sienoms iškelti reikia 10 dienų ir 10 kW energijos. Tiesa, dar kelis mėnesius jos turės susistovėti ir išdžiūti. Naudojant vietines medžiagas ir statant rangos būdu, tokio jau įrengto namo 1 m2 kainuotų apie 800 Lt.
Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, tačiau šie du Lietuvoje pastatyti namai iš esmės yra karkasiniai. Molinis užpildas, kurį sudaro 70% šiaudų ir 30% molio (užpildo tankis 600 kg/m3), naudojamas kaip natūrali, ekologiška šilumos izoliacija. 40 cm storio sienos varža yra 4. Taigi sienos yra masyvios ir šiltos. Molis gali būti naudojamas kaip laikanti medžiaga, jei statoma iš atitinkamo mišinio blokelių. Kaip papildoma šilumos ar garso izoliacija gali būti naudojamos kompozicinės medžiagos iš natūralių plaušinių medžiagų ir organinių bei mineralinių rišiklių, pvz., sapropelis (dumblas, sumaišytas su šiaudais ar pjuvenomis). Kadangi tai yra pakankamai tvirta medžiaga, ji gali būti naudojama vidaus pertvaroms. Karkasui, perdangai ar atramoms gali būti naudojama nepjauta bežievė mediena. Stogo dangą taip pat galima pasidaryti. Įsigijus ar išsinuomavus reikiamas liejimo formas, galima būtų išlieti puikias betonines čerpes. Molinių namų statybai tinka visoje Lietuvoje randamas molis, tereikia padaryti tyrimus ir parinkus reikiamus priedus pakoreguoti jo sudėtį. Yra net keli būdai tai padaryti, taip pat ir biologinis.
Moliniai namai kaime galėtų sudaryti nemažą naujai statomų namų dalį. Norinčių statytis molinius namus ir dabar yra daug, tačiau nesukurta bendra infrastruktūra, niekas nenuomoja įrengimų. Jei atsirastų žmonių, kurie rimtai imtųsi šio reikalo, supaprastėtų projektavimo, derinimo darbai, galima būtų naudotis tipiniais ruošiniais. Didelės miestų statybinės firmos tuo neužsiims, nes tokia statyba joms nepelninga: per mažos apimtys, be to, firmos negalėtų uždirbti iš statybinių medžiagų perpardavimo. Molinių namų statyba galėtų būti papildomas pajamų šaltinis žemės ūkio bendrovėms ir kooperatyvams. Išsinuomavę įrengimus ir pasitelkę specialistus, molinius namus žmonės galėtų statyti patys. Apie tokius namus vertėtų pagalvoti tiems, kurie užsiima ekologine žemdirbyste. Moliniai namai tiktų ne tik kaimo gyventojams. Šie namai tinka visiems, kurie rūpinasi sveika gyvenimo aplinka, taip pat žmonėms, sergantiems įvairiomis alergijomis. Moliniai namai puikiai derėtų priemiesčiuose: tai galėtų būti poilsiavietės, ištisi ekologiški kaimeliai ar paprasčiausi gyvenamieji namai. Šis statybos būdas leidžia name naudoti pačias pažangiausias technologijas, taip pat ir taupančias energiją. Pvz., Vokietijoje moliniai namai neapsieina be antrinio vandens panaudojimo įrengimų, saulės kolektorių, saulės baterijų, kompiuterizuotų kontrolės sistemų, žiemos sodų, skirtų ne tik grožiui, bet ir patalpų oro valymui. Aišku, toks namas jau nebus pigus, tačiau jis bus sveikas ir pigiai eksploatuojamas.
„Kad galėtum projektuoti ekologišką būstą, reikia suvokti aplinką ir valdyti iš jos gaunamą informaciją", – sako A. Dailidavičius. Reikia sugebėti atpažinti gamtos siunčiamus signalus. Mes per daug pasikliaujame prietaisais. Jie, aišku, viską rodo teisingai, tačiau mes nesugebame to teisingai išaiškinti, susieti tarusavyje. Kiekvienas specialistas įsigilina tik į savo sritį, nemato ir negirdi, ką daro ar sako kitas. Todėl nebematoma visuma. Senovėje žmonės mokėjo interpretuoti aplinką. Tai aiškai matyti įsigilinus į etnokultūrą. Pažiūrėkime, kaip skiriasi namai įvairiuose Lietuvos regionuose. Taip yra todėl, kad skiriasi ir juos supanti aplinka. Taigi buvo įvertinama daugybė dalykų: landšafto ypatumai, augmenijos formos ir spalvos, vandens gyslų zonos.
Pasak A. Dailidavičiaus, ekologiška statyba yra efektyvi tik tada, kai vykdoma kompleksiškai. Pritaikius tik vieną elementą, ji gali būti nuostolinga. Norint priimti teisingus sprendimus, būtina tinkamai įvertinti visus faktorius, susijusius su namu, aplinka, vietinėmis medžiagomis, atliekų panaudojimu, valymu ir t.t. Turint tokią informaciją, lengviau dirbti ir architektui. Paprasčiau nuspręsti, kaip orientuoti namą sklype, kaip išdėstyti patalpas. Alternatyvios energijos centras visada pasiruošęs padėti architektams ar statytojams. Konsultacijos teikiamos nemokamai. Duomenų sisteminimo, programos paruošimo, projekto vykdymo priežiūros ir kontrolės paslaugos yra mokamos. Visa būtina informacija pateikiama aiškiai ir suprantamai, kad ja būtų lengva naudotis ir interpretuoti. Pagal architekto projektą ruošdami programą namo statybai, centro darbuotojai detalizuoja statybinius mazgus, apskaičiuoja mažiausias ir didžiausias statybos procesų kainas, padeda parinkti tinkamiausias apšiltinimo, apdailos, atliekų valymo sistemas, atsako už vietoje gaminamų statybinių elementų kokybės kontrolę. Paruošiamas kiekvieno proceso technologinis reglamentas.
Ekologiškos ir pigios statybos sistema buvo kuriama ir praktiškai išbandoma statant du namus (Plungėje ir Salininkuose). Žmonės gavo pigų ir ekologišką būstą, sistemos kūrėjai – patirtį. „Esu be galo dėkingas šiems žmonėms už unikalią galimybę realiai kurti ir išbandyti ekologiškos statybos sistemą, didelis jiems ačiū", – sako A. Dailidavičius. Salininkuose esančio namo šeimininkai daugelį darbų stengėsi atlikti patys. Namai nepaprastai šilti. Už lango esant minusinei temperatūrai, namą šildo vos vos šilti radiatoriai. Vanduo šildymo sistemai šildomas specialioje A. Dailidavičiaus suprojektuotoje krosnyje. Namo šeimininkai teigia, jog tokią žiemą kaip ši, namo šildymui užtenka poros savivarčių pjuvenų. Dažnai lentpjūvės pjuvenas atiduoda nemokamai, tereikia jas atsivežti.
A. Dailidavičiaus teigimu, ekologiškos statybos sistemos dalis, apimanti namų iš molio statybą, yra išbaigta ir patikrinta praktikoje. Taigi visi, besidomintys šiuo statybos būdu (projektuotojai, statybininkai, statytojai), gali kreiptis į Alternatyvios energijos centrą.
Vismantas Jakutis
Autoriaus nuotr.
Alternatyvios energijos centras
tel. (22) 23 51 29