Tvenkinys

Būstas ir kiti statiniai, jų įrengimas ir statyba

Moderatorius: Visi tvarkytojai

Skelbti atsakymą
Rebeka
Pranešimai: 9
Užsiregistravo: Tre 10 08, 2003, 8:28
Miestas: Vilnius

Tvenkinys

Standartinė Rebeka » Tre 10 15, 2003, 8:46

Hm...Zemes gabala jau turiu, bet man reikia jusu patarimo. Dabar ruosiuosi kasti tvenkini, bet nezinau, kaip padaryti, kad vanduo jame neusistovetu, nes, kaip sake Anastasija, judantis vanduo yra gyvas. Taigi, kaip susjudinti tvenkini,?Kad vanduo visad butu sviezias...jei... jei tai imanoma... :oops:
...(ccia dar apie interesus)...budizmas, Gyvenimo menas,meditacija, joga,gyvenimo filosofija ir, savaime suprantama,ANASTASIJA

valdas
Pranešimai: 57
Užsiregistravo: Pir 02 24, 2003, 16:22

Standartinė valdas » Ket 10 16, 2003, 10:09

Jeigu nėra galimybės įrengti į jį įtekėjimo ir ištekėjimo, t.y., jei jis randasi lygumoje, tada galima arba techniškai tą vandenį judinti: pvz įrengti dirbtinį upelį, į kurio ištakas siurblys iš prūdo per užkastą po žeme polietileninį vamzdį pumpuotų vandenį. O vanduo išsiveržęs iš vamzdžio, tarsi iš šaltinio, tekėtų vaga, čiurlendamas per nedidelius kriokliukus ir gaivindamas aplinkinę augaliją, atgal į prūdą. Kadangi kąsant prūdą, susipila kalnas žemių, tai tą dirbtinį šaltinį galima įrengti kalno viršuje, visą kalną paversti puikiu alpinariumu, o nuo jo žemyn tekantis čiurlenantis upeliukas (tegul ir dirbtinis) taps tikrai puikiu poilsio ir atgaivos elementu. Ir vanduo judinsis. :D Galingas siurblys, priklausomai nuo prūdo dydžio, per parą gali perpumpuoti visą jo vandenį, gal net ir keletą kartų. Nesakau, kad tai būtina daryti kasdien. Užtektų ir savaitgaliais, arba užsukus svečiams. :D
Kitas variantas- biologinis. Užveisti prūde žuvų, varlių ir kitokios gyvasties, kuri ten gyvendama, plaukiodama ir kitaip taškydamasi, tą vandenį ir judintų. Būtų ir vanduo judinamas ir tuo pačiu gyvas, nes jį judintų gyvūnai. :mrgreen:
Galimas ir mišrus variantas, ko gero pats geriausias. :D

glesum
Pranešimai: 954
Užsiregistravo: Ant 02 18, 2003, 13:14
Miestas: Kaimas
Susisiekti:

Standartinė glesum » Ket 10 16, 2003, 14:01

Na tas pirmas variantas fiziskai graziai atrodo, bet paziurejus is kitos puses... ar per metalinius vamzdzius tekantis vanduo gali buti gyvas??

saimhe
Pranešimai: 58
Užsiregistravo: Tre 10 30, 2002, 16:35

Standartinė saimhe » Ket 10 16, 2003, 15:14

Glesum, tau gi sako -- polietileniniai vamzdžiai. Šiais laikais plastikinių pasirinkimas didelis. Kainų nežinau, bet jau susimeistrauti pačiam daug lengviau, nei iš metalinių.

Net jeigu metaliniuose, kaip jis taps negyvas? O asbocementiniai/keraminiai, ką, geriau? (Tiesa, magistraliniai vandentiekiai tokie ir būna.)

Siurblys, ir tas metalinių dalių turės. Niekur nedingsi.

Geriausia būtų, jei paaiškintum, kas daro vandenį (ne)gyvu.

Agnė
Pranešimai: 402
Užsiregistravo: Tre 02 19, 2003, 13:17

Standartinė Agnė » Ket 10 16, 2003, 17:13

Čia pabandysiu atsakyti į klausimą, kas daro vadenį gyvu/negyvu. Kadangi tai tik mano samprotavimai, tai taisykit, jei klystu.

Gyvas vanduo yra visose savaime apsirūpinančiose ekosistemose (в сомодостаточных системах)

Vanduo praranda gyvybę uždarytas į butelius (taip teigė Anastasija)
Analogiškai vanduo genda (rūgsta) ekologinės pusiausvyros neturinčiuose telkiniuose.

Kažkur skaičiau, kad vandens tekėjimas įvairiais vamzdžiais griauna natūralią vandens struktūrą, ir kuo vamzdis siauresnis, o spaudimas didesnis – tuo labiau. Manyčiau, kad analogiškai veikia ir pratekėjimas per siurblį (todėl Valdo siūlomas variantas pravesti dirbtinį šaltinį yra daugiau bėdos ir mados reikalas, ypač kai tai reikalauja pradinių investicijų ir tolesnių išlaidų el. energijai) Išvados – vandenį iš šulinio maistui reikėtų semti kibiru, tešlą blynams (ir kitiems produktams) reikia maišyti rankomis, o ne mikseriu ir t.t. ir pan. Manau, kad tai ne vienintelis produkto kokybę įtakojantis veiksnys, nes gaminant maistą didžiulę reikšmę turi ir šeimininkės/ko nuotaika, mintys ir daugybė kitų dalykų.

saimhe
Pranešimai: 58
Užsiregistravo: Tre 10 30, 2002, 16:35

Standartinė saimhe » Pen 10 17, 2003, 3:41

Jest' takaja bukva! :) Apsirūpinančios ekosistemos -- suprantama.

Rūgsta (eutrofikuojasi) tie vandens telkiniai, kuriuose per daug geros sąlygos augalams. Pavyzdžiui, į ežerą patenka mineralinių (ypač fosforo) trąšų. Suveši aukštesnieji augalai ir dumbliai, nuo jų vanduo drumsčiasi, prastėja sąlygos fotosintezei. Nuo sumažėjusio deguonies kiekio išmiršta žolėdžiai gyvūnai, nebėra kas apmažina augalų kiekį. Galiausiai, viską suvartoję, ima žūti ir augalai. Organinės atliekos sėda dumblo pavidalu, bakterijos, pagrinde aerobinės (taipogi naudoja deguonį!), ilgainiui suskaido jį iki mineralinių medžiagų -- augalų maisto. Beveik uždaras ratas. Upėse situacija geresnė, nes vanduo nuolat atskiedžiamas šviežiu, atitekančiu.

Taigi jei maišysime prūdo vandenį, ypač dirbtiniu kriokliu ar fontanu, nuo to pagrinde padaugės deguonies -- kas ir yra svarbiausia. Įleistos žolėdės žuvys prižiūrės didesnius augalus, dumbliais mis mailius ir bestuburiai gyvūnai, o smėlėtame dugne geras sąlygas dar labiau pagerins geldutės -- puikūs vandens filtrai bei švaros indikatoriai. Prisiminkim akvariumą! Įvaldyta, nors ir neapsirūpinanti :), mikrosistema. Tenai tenka ir orą pūsti (kai kurie aeratoriai tuo pačiu sukuria vandens tėkmę), ir vandenį kartais keisti, ir dumblius bei augalus "ravėti", ir gruntą sijoti.

Papildomas veiksnys: aukštesnėje temperatūroje vandenyje blogiau tirpsta deguonis. Nuo to saulės atokaitoje kenčia negilūs stovinčio vandens telkiniai. Upėse vėlgi nuolat atiteka šaltesnio vandens. Prūdo mastu čia nieko nepadarysi, nebent šaltiniuotoje vietoje jį iškastum.

Beje, begaivindamas atminty mokyklinį ekologijos kursą, radau puikią užtvankos ekologinę studiją: http://www.ies.wisc.edu/research/wrm00/educ.htm

O toliau prasideda mistika. Kas ten per vandens struktūra, kintanti vien nuo fizinio poveikio? Netgi laiko bėgyje, uždarius į sterilią aplinką? :)

Toji "struktūra" man primena homeopatinius preparatus, kuriais sėkmingai gydomi netgi gyvūnai (taigi tai ne placebo). Iš tiesų, šia prasme vanduo surenka visą informaciją apie aplinką, kurioje būna, ir dėl to gali praturtinti žmogų it subtili gamtos oazė -- ar priešingai, pavaišinti nežinia-kuo, tvyrančiu vamzdžiuose po miestu.

Toliau... dėmesio! Gaminant tuos preparatus, naudojamas intensyvus maišymas ir plakimas. Nežinau, ar kur nors pritaikyta srautinė jų gamyba, bet tokiam atvejui aš pasiūlyčiau betarpiškai sukurti sūkuriuotą tėkmę -- pats geriausias maišymo būdas. Kas ir įvyksta tuose vamzdžiuose, didėjant tėkmės greičiui. Ir taip vandenyje "įrašoma" informacija apie vamzdžius bei siurblį :)

Šita teorija mūsų prūdui duoda nedaug, nebent... pagal tėvuko Šaubergerio idėjas ( http://www.oralchelation.net/heartdisea ... n/p16f.htm ) sukonstruoti siurblį, neturintį aprašytų trūkumų. Neteko apie tokį girdėti. O vamzdžiai, bent jau teorijoje -- yra.

Oi, sunku apibendrinti... Pats tiesiog remčiausi akvariumu. Toji bioenergoinformatika -- kol kas slidus ir miglotas reikalas. Bet gali būti, kad kompresorius pasiteisintų labiau už siurblį.

valdas
Pranešimai: 57
Užsiregistravo: Pir 02 24, 2003, 16:22

Standartinė valdas » Pir 10 20, 2003, 10:20

O jeigu pastačius vėjo varomą Archimedo sraigtą? Ar labai nukentėtų vandens struktūra? Nors tai taip pat dirbtinis įrenginys, na bet negali gi pro visus hektarus tekėti upės. Ką daryti tiems, kurie įsikurs lygumose? Atsisakyti vandens čiurlenimo? :cry: Bet tada, niekas nenorės lygumose kūrtis. :cry: Manau, kad išpradžių galima būtų panaudoti turimas technines priemones, o jau vaikai ir anūkai, stebėdami mūsų kūrinius ir gamtą, gal sumąstys ką išmintingesnio. :D
Galų gale, pusę kelio vanduo tekės vamzdžiais, o atgal grįždamas tarp augalų jis vėl užsikraus teigiama aplinkos informacija ir sutekės atgal į prūdą, praturtindamas jį ta informacija. Be to, jei vanduo sugeba priimti ir atiduoti informacija, tai jis ilgainiui turėtų perprasti tą, kad ir dirbtinį apytakos ratą ir netūrėtų dėl siurblio ar vamzdyno kenkti aplinkai. Manau, kad vandens praturtinimas deguonimi (tekant jam per kriokliukus) kompensuos su kaupu technikos jam padarytą žalą, jei tik tokia išviso bus daroma. :D

valdas
Pranešimai: 57
Užsiregistravo: Pir 02 24, 2003, 16:22

Standartinė valdas » Pir 10 20, 2003, 10:37

Dar truputi, 8) jei įdėmiai perskaitytumėt Rebekos klausimą, tai ten parašyta, kad judantis vanduo yra gyvas. Tuo viskas ir pasakyta. Nesvarbu kokie vamzdžiai, nesvarbu kas judina, svarbiausia, kad juda. O jeigu vandenyje yra bent vienas mikroorganizmas ir jis jame gyvena, judina tą vandenį, :D , tai galima sakyti, kad vanduo gyvas. :D

Olga
Pranešimai: 145
Užsiregistravo: Šeš 02 22, 2003, 14:26
Miestas: Vilnius

istorija...

Standartinė Olga » Pir 10 20, 2003, 19:55

Viena moteris sunkiai susirgo. Jai reikejo vartoti labai daug ivairiu vaistu, vien tam, kad pagyventu dar kelis menesius. Buteliuku su vaistais buvo labai daug ir jie aisku buvo kartus. Tam, kad palengvinti sau tu vaistu vartojima, ji ant kiekvino buteliuko priklijavo popieriuka su uzrasu: GRYNA MEILE. Po kiek laiko ji pasveiko.

Jei as galvoju, kad vanduo is ciaupo "nesvarus, blogas ir t.p." jis toks ir bus MAN, kitam, kitaip mastanciam, jis bus paprastas arba net labai skanus vanduo.

Vanduo geriausiai isigeria informacija. Ir ne tik nuo fizinio poveikio :)
O tvenkinis bus kur? Gimines sodyboj...musu meiles erdej....kaip jis gales buti tokioj vietoj nesvarus arba uzsistoveti?
http://www.hot.ee/rogeradsl/watermsg/

Kipshas
Pranešimai: 788
Užsiregistravo: Pir 06 23, 2003, 9:39

Standartinė Kipshas » Ant 10 21, 2003, 10:41

Skonio receptoriai Dievo duoti zmogui ne del neturejimo ka veikti, o del to kad zmogus jaustu ar valgis su meile issaugintas ar skirtas mintims letinti.
Dauguma zmoniu skonio receptoriai labai nejautrus.
Taciau situacijai prastejans jie pradejo jautreti. Kad vel juos atbukinti - buvo israstos cigaretes.
O masinu gausmas bei nekuri muzika puikiai slopina klausa - pauksteliai ir medziu snarejimas kur kas prasciau girdisi.

Reikia padaryti viska kad zmogus pas Dieva nesugriztu!!!!!!!!!
Buvau as angelelis, ka gi man daryt
Be sparnu likau

Rebeka
Pranešimai: 9
Užsiregistravo: Tre 10 08, 2003, 8:28
Miestas: Vilnius

Standartinė Rebeka » Tre 10 22, 2003, 8:07

Hm... oi kipsas teisus :mrgreen: , o jums labai visiemas aciu, kad pataret, nes tikrai, net nebezinojau, kaip man ta tvenkini isikasti....O kai isirengsiu sodyba, jus visus ten pakviesiu :P ...va taip;)
...(ccia dar apie interesus)...budizmas, Gyvenimo menas,meditacija, joga,gyvenimo filosofija ir, savaime suprantama,ANASTASIJA

Gluosnė
Pranešimai: 513
Užsiregistravo: Ket 04 24, 2003, 13:26
Miestas: Kaunas/
Susisiekti:

Standartinė Gluosnė » Tre 01 26, 2005, 22:03

Romo surasta informacija:

Kokybiškas vandens telkinys neišdžiūva ir per sausras

Klaidas atspindi šuliniai


„Vandens telkinį galima įsirengti bet kokio dydžio nuosavame žemės sklype – skiriasi tik jo plotas ir būdai, kaip tas vanduo telkinyje bus sulaikomas“, – sakė uteniškis Aloyzas Bertašius.

Aukštaitijoje tvenkinius projektuojančios ir įrengiančios bendrovės „Aloyzo verslas“ savininkas ir direktorius A.Bertašius jau kelerius dešimtmečius žinomas pomėgiu kurti dirbtinius vandens telkinius.

Stebėdamas, kaip ilgainiui pasiteisina įvairūs sprendimai, uteniškis įgijo vertingos patirties. Dabar jis iš anksto gali perspėti savo klientus, kurie jų įgeidžiai yra blogi – netinkamai įrengtas vandens telkinys po kiek laiko gali ir nuvilti.

Pasak A.Bertašiaus, padarius klaidų įrengiant dirbtinį vandens telkinį, dažniausiai laukia dvi bėdos: nusenka sodyboje esančio ar net kaimyno šulinio vandens lygis arba nudžiūva medžiai, atsidūrę pakrantėje.

Lapuočiai dažniau ištveria tvenkinio kaimynystę, bet spygliuočius pakrantėje galima tik išsiauginti – senas medis užlietomis šaknimis neišgyvena.

Galima kasti arba užtvenkti

Sodyboje galima įrengti dviejų tipų vandens telkinius. Į kūdras vanduo tik surenkamas, bet iš jų natūraliai neišteka. Daugiau privalumų turi tvenkinys, sukurtas užtvenkus pratekantį upelį.

Sąnaudos tvenkiniui yra skirtingos – patikimos užtvankos ir vandens perviršio pralaidos statyba prie tvenkinio brangesnė.

Tačiau eksploatuoti ir nuolat išlaikyti gražią kūdrą yra daug sudėtingiau – joje užsistovėjęs vanduo skleis nemalonų kvapą, nejudančio vandens telkinys nuolat uždumblės.

Ieškant racionalios išeities, visuomet verta išanalizuoti, ar pavyks sujungti šiuos du telkinių variantus. Jei tik leidžia reljefas, verta iškart įrengti kanalą vandeniui nuleisti iš kūdros.

Jai vėl pripildyti galima nukreipti pavasarinių upelių srautus, taip pat lietaus vandenį. Vandens atnaujinimas – viena svarbiausių tvenkinio grožio sąlygų.

Naudinga kontrolinė duobė

Numačius žemės plotą kūdrai įrengti, pirmiausia verta pavasarį iškasti ekskavatoriumi nors vieną siaurą duobę iki planuojamo kūdros gylio ir palaikyti ją taip kelis mėnesius.

Įvairiu metų laiku duobėje bus matomas natūralus gruntinio vandens lygis, kuris vėliau laikytųsi ir įrengtoje kūdroje. Jei šis lygis bus pažymėtas matuoklėje, vandens telkinį pavyks suprojektuoti tiksliai, bus aiškūs jo krantai.

„Jei šį pavasarį po sausų praėjusių metų tokioje duobėje laikosi vanduo, nėra jokių abejonių, kad kūdra visuomet bus vandeninga, nebūtini net ir brangūs grunto tyrimai“, – tvirtino A.Bertašius.

Tinkamą vietą kūdrai išduoda lomoje augantys drėgmę mėgstantys pelkių augalai.

Tačiau vien tik palankus reljefas dar negarantuoja, kad dauboje iškastoje kūdroje bus vandens – visai įmanoma, kad jis ištekės dėl laidaus grunto sluoksnio. Todėl bandomoji duobė per sausras – pigiausias ir patikimas grunto tyrimo būdas.

Tvenkinį sugadina durpės

Ruošiant vandens telkinio dugną – kasant kūdrą ar valant teritoriją tvenkiniui, visuomet būtina iškasti durpes. Jei durpių sluoksnis bus užlietas vandeniu, po kelerių metų durpės ims kilti į paviršių ir ilgam užterš vandenį.

Neiškasus durpių tvenkinyje vanduo bus tamsus ir drumstas, vandens telkinys praras rekreacinę vertę ir tiks nebent karosams auginti.

Negalima užlieti žemės ploto, kuriame likę medžiai ir krūmai, net ir jų šakos ar kelmai. Augmenijos liekanos pūva, naudodamos vandenyje esantį deguonį, todėl teks dažniau valyti telkinį.

Idealu, jei tvenkinio atabradai užpilami žvyro ir smėlio sluoksniu – jis apsaugos ir nuo vandens augmenijos suvešėjimo seklumoje. Žvyruoti viso kūdros dugno nebūtina – jei ketinama veisti žuvis, joms stigs pašaro.

Nuo teršalų apsaugo veja

Tvenkinio, per kurį teka koks nors upelis, vanduo pats nuolat atsinaujins.

Kitaip yra su kūdra: mažiausiai kas dveji metai jos vandenį reikėtų pakeisti, o dugną išvalyti, kitaip vanduo pradės rūgti.

Pasak A.Bertašiaus, valyti tenka visas dirbtinių vandens telkinių vietas, kurios yra seklesnės nei pusantro metro.

Čia įsitvirtina pakrančių augmenija, pūva jos liekanos.

Vandens tvenkinio pakrantėje būtina pasėti mažiausiai metro pločio apsauginę žolės juostą, o jei yra vietos – ir plačiau. Ji atliks ir sanitarinį vaidmenį – į kūdrą patenkantis lietaus vanduo apsivalys, nesuplauks jo nešami teršalai.

Išvalo ir ledas, ir žuvys

Jei tvenkinys nebus periodiškai valomas, po 7-8 metų jo atabradai patys apžels augmenija. Jei ji erzina, teks šienauti mažiausiai 3 kartus per vasarą, kad nesuvešėtų ir neužimtų viso vandens telkinio.

Yra ir kitokių būdų, padedančių išvalyti tvenkinio krantus: galima sumažinti vandens lygį pavasarį per pačią augalų vegetaciją, nuleisti vandenį prieš žiemą, kad augalų šaknys iššaltų ar būtų išrautos, kai įšals į ledą.

Įžvelgusi, kad tvenkiniuose vešinti augmenija tampa nemalonia problema, dar vieną išeitį pasiūlė „Vasaknų“ bendrovė Zarasų rajone.

Bendrovė veisia bei parduoda baltuosius amūrus – iki metro ilgio ir 30 kilogramų per aštuonis metus išaugančias žuvis, kurios maitinasi tvenkinių augalais ir taip tiesiog šienauja atabradus.

Lietus turi sutekėti savaime

Įsirengus kūdrą, visuomet tikimasi, kad joje nuolat bus pakankamai vandens.

Jei telkinį maitina vien tik požeminis ir kritulių vanduo, visuomet yra pavojus, kad jis nuseks, atsivers nepatrauklūs krantai.

Todėl iš anksto būtina apskaičiuoti, kokio ploto ir tūrio kūdrą galimi vandens ištekliai įstengs išmaitinti.

Optimalus kūdros baseinas turi užimti nuo 10 iki 20 kartų didesnį žemės plotą nei pats vandens telkinys. Iš tokios teritorijos į ją turi savaime sutekėti lietaus, polaidžio ir šaltinių vanduo.

Į kūdrą gali būti nukreiptas betonuotose kiemo aikštelėse surinktas vanduo. Jeigu jis plukdo ir šiukšles, tokį vandenį verčiau išleisti ne į telkinį, o šalia jo, kad kūdrą jis pasiektų gerdamasis per pakrantės gruntą.

Apskaičiuota, kad vien nuo namo stogo per metus galima surinkti ir į kūdrą nukreipti apie 30-40 kubinių metrų vandens.

Tačiau sulaikyti kūdroje viso vandens nepavyks – nereikėtų pamiršti, kad per vasarą bet kuris vandens telkinys, kurio nepapildo nuolatinė tėkmė, neteks tiek vandens, kad jo lygis sumažės apie pusę metro.

L. Rytas, Būstas, 2003.05.19
Paskutinį kartą redagavo Gluosnė Tre 01 26, 2005, 22:04, redaguota 1 kartą(us).

Gluosnė
Pranešimai: 513
Užsiregistravo: Ket 04 24, 2003, 13:26
Miestas: Kaunas/
Susisiekti:

Standartinė Gluosnė » Tre 01 26, 2005, 22:03

Dar Romo surastos informacijos:

Rizika melioruotame sklype

Vandens telkinį nuosavybės teisėmis priklausančiame sklype gali įsirengti kiekvienas žemės savininkas.

Bet tokią kraštovaizdžio pakeitimo galimybę lydi valstybės nustatytos sąlygos ir apribojimai, o kartais – dar ir lengvatos.

Aplinkosaugos dokumentuose numatyta, kad dirbtinio vandens telkinio įrengimas gali būti laikomas nesudėtinga statyba, jei kasama iki 300 kvadratinių metrų ploto kūdra.

Ją nuosavoje žemėje būtų galima įsirengti be jokių leidimų. Tačiau tvenkinių įrengimo specialistai perspėja, jog galimybė dirbti savo nuožiūra kartais gali sukelti nenumatytų problemų.

Net ir įsirengiant mažą kūdrą, rekomenduojama apsilankyti pas savivaldybės pareigūną, atsakingą už melioracijos ūkį. Jis garantuos, kad kasti numatytoje vietoje nėra drenažo linijų.

Jeigu gilinant kūdros duobę drenažas būtų pažeistas, tektų jį ne tik remontuoti, bet ir sumokėti baudą.

Prie kūdros eglės nudžius

Kūdra, kuri numatyta ties žemės sklypo riba, gali pakenkti kaimynui, todėl apie savo sumanymus reikėtų jį informuoti, o galbūt net ir drauge parinkti abiem priimtiną vietą.

Atsiradęs naujas vandens telkinys dažnai pakeičia aplinkinio vandens lygius, ypač melioruotose teritorijose. Iškasus kūdrą ir palaikant joje aukštesnį vandens lygį nei anksčiau, kaimyno laukas net už kelių šimtų metrų gali pradėti pelkėti.

Jeigu kūdra pernelyg priartėja prie suaugusių medžių, jie pradeda džiūti, ypač spygliuočiai, todėl pretenzijas gali pareikšti miško savininkas ar miškų urėdija.

Apie naują kūdrą verta pranešti ir artimiausiai ugniagesių komandai – gali būti, kad ši žinia kada nors padės operatyviau planuoti jų veiksmus nelaimės atveju.

Tvenkinį būtina projektuoti

Kai ketinama kasti didesnę nei 300 kvadratinių metrų kūdrą arba įsirengti užtvanką, tokius darbus draudžiama pradėti neturint projekto ir leidimo statyti.

Teisę projektuoti šitokius įrenginius turintis specialistas visų pirma parinks jiems vietą, suderins visų suinteresuotų žinybų ir kaimynų interesus. Formuojant sklype didesnį vandens telkinį, verta pakeisti ir jo užimamo žemės ploto paskirtį – už vandeniu užlietą teritoriją nebeskaičiuojamas žemės mokestis.

Kai užtvanka numatoma iki 3 metrų aukščio, ją gali projektuoti ir privatūs specialistai. Aukštesnių sankasų projektus rengia tik projektavimo institutai, jas statyti gali tik tam pasirengę rangovai.

Jei tokie darbai vyks saugomoje teritorijoje – nacionaliniame ar regioniniame parke, teks atsižvelgti į jų administracijos nuomonę.

Kraštovaizdžio sergėtojai nuspręs, ar pasirinktoje vietoje galima formuoti naują vandens telkinį, kaip jis gali paveikti aplinką.

Tvenkia bevardžius upelius

Užtvenkti bet kurį upelį, tekantį pro ar net per privačias valdas, nepavyks, nes daugumai mažųjų upių nustatytas apsaugos režimas. Sąlygą nekeisti jų vagos ir tėkmės į žemės nuosavybės dokumentus turi įrašyti sklypą formuojantys žemėtvarkininkai.

Kol kas lengviausia užtvenkti vietinius bevardžius upelius, neįvardytus saugotinų sąraše, – jų tvenkiniai beveik neribojami. Tačiau nereikia painioti upelių su atvirais drenažo kanalais – šie išvis netvenktini, nes vandens telkinys pažeistų visą teritorijos drenažo sistemą.

Kaip viena išeičių, kuri kol kas nei oficialiai leista, nei uždrausta, yra minimas vandens atvedimas požeminiu kanalu iš natūralaus telkinio – savaimine tėkme arba pumpuojant siurbliais.

Tokius sumanymus kol kas riboja tik bet kokių darbų draudimas natūralių vandens telkinių apsauginėje zonoje.

Tačiau praktiškai jis nesuvaržo galimybių: kai uždrausta statyti pirtį ant ežero kranto, ji gali būti teisėtai įrengta šalia kūdros, pripildytos ežero vandens.

L. Rytas, Būstas, 2003.05.19

Egidijus
Pranešimai: 116
Užsiregistravo: Pir 11 08, 2004, 19:40
Miestas: Kaunas
Susisiekti:

Standartinė Egidijus » Ket 02 23, 2006, 14:57

Aurimas
Parašyta: Pir. 05 30, 2005, 15:11 Rašyti temą: Tvenkinys :)

--------------------------------------------------------------------------------
Kadangi neradau temos apie tvenkinį sodyboje, tai pradedu tokią temą

Dobis įdėjo įdomią nuorodą, kur radau tikrai naudingos informacijos Ačiū Dobi

Citata:
Озеро

Леонид Карпов

Возвращаясь от Фокина, я бродил по небольшому вокзалу Владимира, дожидаясь электрички, и думал, как с пользой потратить время. Подойдя к книжному ларьку, сразу обратил внимание на книгу "Водоёмы и бассейны". "А ведь на каждом участке Анастасия предложила вырыть озеро", - вспомнил я и с интересом стал листать книгу. Однако в ней везде предполагался искусственный водоупорный слой-плёнка, рубероид и т.п., что в светлый образ поместья никак не вплеталось - берега должны "дышать"! Позже я узнал, что при покрытии дна плёнкой воду надо регулярно сливать, иначе она будет портиться.

Приехав в Челябинск, размышлял, как держится вода в естественных водоёмах - есть же природная гидроизоляция! И в книге Анастасии Семёновой "Живая вода Вашего сада" встретил проект озера "на глиняном замке":

Прежде всего выройте углубление с отлогими (не круче 20-25о) берегами, в треть задуманной Вами глубины водоёма. Вынутый грунт продолжит берега и утроит глубину... С уклоном от котлована сделайте канавку, в которую от самой стенки водоёма уложите трубу для стока лишней воды в канаву или овраг. Дно и стенки водоёма укрепите глиной.

Глину разминают с водой до состояния мягкого теста, не липнущего к лопате. Массу слоем 15 сантиметров укладывают на дно и на стенки водоёма и утрамбовывают. Глине дают подсохнуть, укладывают второй слой и вновь утрамбовывают. Затем укладывают третий слой. Каждый слой даёт усадку приблизительно на 3 сантиметра, поэтому окончательная толщина получается порядка 35-39 см.

По краям водоёма укрепительные слои глины делают на 15 см выше предполагаемого уровня воды. В верхний слой глины после окончательного просыхания утрамбовывают 2-3-сантиметровый слой крупного гравия. Для окончательной отделки поверх гравия насыпают 5-7 см мелкого щебня или песка.

При почве менее влагоёмкой, дно бассейна укрепляют глиной, перемешанной с соломой: Наполняют бассейны чаще всего дождевой водой.

Большое внимание уделено растительному оформлению озера:
Жёлтые цветки купальницы и более низкой калужницы болотной гармонируют с голубыми незабудками, отражающимися в воде. Изящные соцветия астильбы распускаются в июле, когда остальные растения уже отцветут.

Плотная листва пиона служит хорошим фоном для ажурных листьев астильбы и купальницы, а крупные фиолетовые цветки вносят оживление в сине-жёлтую гамму весеннего цветения. Цветочное оформление дополняет ива - постоянный спутник природных водоёмов: Цветы освещаются солнцем; в глубокой тени от ивы растут папоротники. Приятный аромат чубушника (жасмина), посаженного у скамьи, придаст ещё большее очарование этому уголку сада.
Похоже, события в моей жизни выстраиваются со всё более строгой логикой.На фестивале "Чаша Любви", отдыхая от зноя и неподвижности, поплавал в местном бассейне и поразился, насколько удачны его размеры - небольшие, но позволяющие отдохнуть, включившись в иное, радостное состояние.

Тренер, присматривающий заодно и за бассейном, сообщил его размеры - 10х25 метров, глубина - 1,1-1,2 м. Всплыли в памяти слова Анастасии: "На огороде выкопаем неглубокий пруд, размером сотки в две". 10х20 метров - как раз две сотки! С учётом плавного понижения берегов (максимум 25о) объём пруда выходит около 160 м3.

Чтобы заменить в нём воду за 2 недели, как это делается в бассейне, требуется источник производительностью 8 литров в минуту - водопроводный кран при хорошем напоре даёт 15. Тот родник, который Анастасия предложила создать на каждом участке (Владимир Мегре рассказывал о нём на презентации пятой книги в Петербурге) может впадать в пруд, пополняя его свежей водой.

По материалам сайта http://www.anastasiaclub.ru



REMIGA
Parašyta: Št. 07 30, 2005, 11:29 Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------
Šiaip gamtoj dirbtiniai vandens telkiniai nelabai pageidautini.Bet dabartiniais laikais nebegali laisvai pasirinkti gyvenamos vietos,todėl gali prisieiti ir prūdelį išsikasti.Pirmiausia reikia pamastyti kas papildys tą prūdelį.Nes jei iš šulinio,tai gali perdaug brangiai atsieiti.O jei grutiniai vandenys,tai reikia gero specialisto,kuris surastų tą vietą,kur nepritruks vandens.


kamala
Parašyta: Antr. 09 20, 2005, 8:52 Rašyti temą: Tvenkinys

--------------------------------------------------------------------------------
Gal kas turi patyrimo
Pas mane zeme - smelis
Vanduo laikosi apie 2 m. gilyje
Kaip tokiom salygom iskasti tvenkini ar laikysis vanduo jei bus pripilta dirbtinai
Kur ieskoti technikos tvenkiniui kasti.


Vėl pasikeičiau... Parašyta: Antr. 09 20, 2005, 12:12 Rašyti temą: Re: Tvenkinys

--------------------------------------------------------------------------------
kamala Rašo:
Gal kas turi patyrimo
Pas mane zeme - smelis
Vanduo laikosi apie 2 m. gilyje
Kaip tokiom salygom iskasti tvenkini ar laikysis vanduo jei bus pripilta dirbtinai
Kur ieskoti technikos tvenkiniui kasti.


Prūdą kasti tik pradėjom. Išrinkom pačią žemiausią vietą sklype, kur pavasarį ir taip laikosi vanduo. Nors pas mus sklype vien smėlis, tačiau bekasant pasirodė, kad ten apačioje yra ir molio. Nuėmus velėną, kuri sudaryta iš "pelkinių" augalų: nendrių, kupstų, drėgnoj vietoj augančių augalų, vanduo nesilaikė, bet iškasus duobę po velėna vanduo pripildė iškastą vietą. Tai tiek mano patirties, bet užtat žinau šį bei tą apie mūsų bendraminčių prūdą, taigi šiek tiek papasakosiu.

Kaip ir siūlė Anastasija, jie kasė dviejų arų prūdą. Pirmiausia išrinko vietą prūdui su virgulėmis. Jie nėra virgulių specialistai, bet pirmą kartą paėmė virgules ir patys surado vandenį. Manau, tai padaryti gali kiekvienas. Galima vietoj virgulių naudoti ir žalią dvišaką šakelę. Pabandžiau su virgulėm ir aš ir nustebau, kad tikrai veikia. Šiaip netikiu tokiais dalykais, bet mano rankose jos irgi veikė ir rodė vandenį. Siūlau pabandyti.

Kai išrinko vietą, tada nusamdė techniką. Rado ją pakelėje, važiuojant į savo sklypą. Ten darbininkai kelią tvarkė. Pakalbėjo ir susitarė. Paskui bandė kasti, bet technika lūžo ir t.t. Žodžiu prūdo jiems neiškasė nors ir žadėjo. Tada jie suprato, kaip svarbu gera technika. Geros technikos jie pradėjo ieškoti ir rado vietinės melioracijos įmonę. Melioracijos įmonė iškasė porą arų už maždaug 1 000Lt. Dabar gal gali būti ir brangiau ir priklausomai nuo aplinkybių.

Melioracijos įmonė ne tik turi gerą techniką, bet ir žino kur jūsų žemėje yra išdėlioti melioraciniai vamzdeliai, melioraciniai grioviai ir t.t. Su jais ir šiaip yra palanku pasitarti dėl prūdo kasimo. Nors iki 3 arų dydžio prūdą galima kasti sao žemėje be jokių leidimų, bet nežinodamas gali užtaikyti ant melioracinių vamzdlių, todėl su melioracija būtų gerai pasitarti. O be to, tai jie turi labai geros įrangos ir išmano šį darbą. Nežinau kaip prie klaipėdos, bet mūsų kraštuose melioracijos įmonės veikia puikiai (patikrinta). Taigi, siūlau susirasti vietinę melioracijos įstaigą ir bandyti tartis su jais.

Tų žmonių prūdas iškastas molyje, vandens prisipildė, jie daba ten maudosi, o kai nesimaudo, tai į prūdą atskrenda antys ir gervės. Labai gražus prūdas išėjo.

p.s. Kamala, pabandyk paieškoti vandens, gal rasi kur nors ir aukščiau vandens, be to yra gyslos visokios, jei užtaikysi ant jų tai pripldys ir daugiau. O be to, tai du metrai, tai nėra daug. Gali padaryti paplūdymį tuose dviejuose metruose, o iš karto už jo bus vanduo. Mačiau daug karjerų, tai jie iškasti smėlyje ir žvyre. Vanduo vistiek laikosi. Manau, Lietuva yra vandeningas kraštas, todėl neiškasti prūdo savo sklype yra neįmanoma. Vandens yra visur...



Dobė
Pranešimai: 675
Užsiregistravo: Pir 09 26, 2005, 8:58
Miestas: Vilnius

Standartinė Dobė » Ket 02 23, 2006, 22:18

na aš irgi pastaruoju metu vis galvoju apie tvenkinį, "būti ar nebūti" :wink: klausinėju įvairių žmonių apie tai ir aišku gaunu kuo įvairiausius atsakymus, kurie nelabai paguodžia. va neseniai kalbėja su vienu geografu, tai sakė, kad žemė dar ne rodiklis, nes jei paviršiuje yra molis, tai neaišku, koks jo sluoksnio storis ir galbūt po juo yra žvyras ar smėlis. tai, jei kasi poros metrų gylio tvenkinį, anot jo, jei prakasi mokį, vanduo gali ir nesilaikyti.

kitas dalykas - požeminės vandens gyslos, kurios reikalingos tvenkinio gyvybingumui. jas ko gero galima nustatyti virgulemis ir pagal augmeniją :)

trečias dalykas - kaip pasikeis ekologinė pusiausvyra ne tik nuosavame, bet ir kaimynų sklype? jei požeminai vandes srautai susilaikys tvenkinyje, tai kaimynui gali pridaryti ir žalos - štai Romo žinutėje parašyta, kad gali nudžiūti eglės. :(

vis dėl to manau, kad tvenkys turėtų būti ne mažesnis kaip 2 arai, bet ir ne ką didesnis. pasikliaunu Anastasijos rekomendacijomis. o gal kas žinot, kaip dabar gyvuoja tas Laimio aprašytas tvenkinys? :)

Rapolas
Pranešimai: 346
Užsiregistravo: Pir 01 20, 2003, 11:17
Miestas: Vilnius
Susisiekti:

Standartinė Rapolas » Pir 05 29, 2006, 15:36

Na truputi ne apie statybas o paie tvenkinio izuvinima :


---
Sveiki,
Sveikinu issikasus tvenkini , bet galbut nuliudinsiu pasakes, kad tai tik puse darbo
Dabar reikia nuspresti, ka su juo norite daryti: ar jis skirtas maudymuisi (tada su zuvim gali buti kiek problematiska), ar zuvavimui, ar siaip kaip dekoratyvinis sodybos akcentas.
Pries izuvinant tvenkinuka, pirmiausiai reikia sutvarkyti visa jo ekosistema (maisto medziagas, hidrocheminius parametrus, deguonies kieki ir t.t.). Paprastai, naujai (ir ypac neprofesionaliai) iskasti tvenkiniai turi kruvas problemu (slaitu erozija, nekontroliuojama prietala, prasta vandens kokybe, vandens zydejmai ir t.t.). I toki tvenkini ileidus padoresne zuvi (jus irgi turbut ne karosams ta tvenkini kaset ), ji gali iseiti aukstyn pilvu, todel pirma reiketu pradeti nuo TVENKINIO EKOSISTEMOS CHARAKTERISTIKU SUBALANSAVIMO . DIY profesionalams pirmai pradziai reiketu issitirti vandens hidrochemine sudeti (ypac P ir N kiekius), po to pasiskaityti kokia nors limnologine knyga (lietuviskai nieko gero nera - teks ieskoti angliskos ), o po to pradeti tvarkyti krantus, prietaka ir galiausiai pati tvenkinuka.
Jei nelabai norit gilintis i visus niuansus, bet vis delto norit profesionalios konsultacijos, galit rasyti man [email protected], bandysiu padeti
Sekmes priziurint tvenkinuka:)
---
Naudinga tėvams ir pedagogams http://www.ateitiesmokykla.lt

loreta
Pranešimai: 711
Užsiregistravo: Ket 10 20, 2005, 2:40
Miestas: ant kalno

Standartinė loreta » Ant 05 30, 2006, 0:42

Butu naudinga pasimokyti is japonu.

Skelbti atsakymą