Kelias iki mūsų sodybos

Būstas ir kiti statiniai, jų įrengimas ir statyba

Moderatorius: Visi tvarkytojai

Skelbti atsakymą
ausriuke
Pranešimai: 4
Užsiregistravo: Ket 07 31, 2003, 16:46
Miestas: Klaipeda

Kelias iki mūsų sodybos

Standartinė ausriuke » Šeš 04 10, 2004, 19:13

Keletas minciu jei iki musu gyvenvietes ar sodybos reiketu prakloti keliuka:

Reketu padaryt tokius darbus:
1. Presuojamas gruntas
2. Uzvezama statybine skalda
3. Presuojama statybine skalda
4. Uzvezama paprasta (smulkesne) skalda
5. Presuojama ir lyginama
Viso abieju skaldos sluoksniu storis turi buti apie 20 cm.
Taip pat reikia nepamirsti, kad is abieju kelio krastu turi buti iskasti grioviai vandeniui nuteketi ir ju gylis turi buti apie 0,5 m.

Reikia nepamirsti, kad tiesiant kelia turi buti patvirintas projektas.
Kad prakloti 4 m plocio ir 100 m ilgio kelia, reikia minimum apie 40 m3 statybines skaldos ir tiek pat kubu paprastos skaldos.

Kiek tai galetu kainuoti?
Luginimo ir presaviao darbai kainuotu apie 70-100 Lt valanda (i valanda apie 20m). Viena masina atveza apie 6m3 skaldos ir tai kainuotu su atvezimu apie 150-200 Lt. Jei didelis kieks gal buti kad galima susitarti ir pigiau. Iskasti griovi vandeniui nubegti kainuotu apie 50-100 Lt traktoriaus darbo valanda. Per valanda gali iskasti apie 30m.

Taigi, norint pratiesti 100 metru kelio kaina iseina apie 4500 lt.

ausriuke
Pranešimai: 4
Užsiregistravo: Ket 07 31, 2003, 16:46
Miestas: Klaipeda

Standartinė ausriuke » Šeš 04 10, 2004, 19:18

Tiesa, suzinojome, kad galima gauti is ES parama kelio tiesimui, taciau tam butina patvirtinti projekta asfaltuoto kelio tiesimui. Tuomet is ES fondu galima gauti 50% reikalingos sumos.

Gal kas realiai susidure su kelio tiesimo aktualijomis bei problemomis ir galetu pasidalinti savo patyrimu? :oops:

Uosis
Pranešimai: 1564
Užsiregistravo: Sek 12 22, 2002, 13:34

Standartinė Uosis » Pir 12 13, 2004, 20:02

Permetu Romo rastą "Lietuvos ryto" straipsnį apie kelius:

Ant tvarkingo vieškelio ir po lietaus balos netelkšo

Bėdas pastebi, kai šlapia
Rudenį, kai savaitę nesiliauja darganos, arba pavasarį, kai užsitęsia polaidis, yra įprasta girdėti skundus, kad kelias į kaimo sodybą tapo nebeišvažiuojamas.
Tokias kalbas išgirdę kelininkai profesionalai šypteli ir pareiškia, kad kelio tikriausiai išvis nėra. Jeigu jis būtų įrengtas ir prižiūrimas kaip dera, apie sezonines problemas kalbėti nereikėtų.
„Šlapiuoju metų laiku išryškėja bėdos, kurios kelią kamuoja ištisus metus.
Į jas pažiūrėjus galima spręsti, kokios pagalbos keliui reikia, kad juo būtų galima ištisus metus važinėti“, – aiškino vietinius kelius Aukštaitijoje tiesiančios bendrovės Kurklių karjero direktorius Kazimieras Daškevičius.
Ketvirtį amžiaus žvyrkelių būklę profesionalo akimis stebintis specialistas įsitikino, kad kelių bėdos dažniausiai atsiranda tik per žmonių abejingumą.
Svarbu neužtvenkti vandens
Kai tiesiamas vietinės reikšmės kaimo žvyrkelis, visas darbų procedūras numatys ir surikiuos projektuotojai.
Numačius tiesti kelią į sodybą tiktai asmeniniams poreikiams ir vien per nuosavos žemės sklypą, projektuoti tokį inžinerinį įrenginį nėra būtina. Svarbiausia parinkti tinkamiausią vietą, kad dėl šio apsisprendimo netektų gailėtis.
Žemės sklypą kertantis kelias neturėtų tapti kliūtimi vandeniui pratekėti. Jei kurioje nors šalikelėje ims kauptis vanduo, jis ne tik gadins patį kelią, bet ims mirkti ir pelkėti dalis pakelės sklypo.
Geriausia iš anksto numatyti tokias vietas ir prieš tiesiant kelią įdėti pralaidas vandeniui į žemesnes vietas nuleisti.
Sumontuoti gelžbetoninę pralaidą po įrengtu keliu bus ilgesnis ir sunkesnis darbas. Toje atkarpoje paprastai stinga laiko sutankinti kelio pagrindą ir dangą, todėl ties pavėluota pralaida netruks išryškėti duobės.
Dirvožemis po keliu netinka
„Kiekvieno kelio tiesimą tenka pradėti nuimant viršutinį dirvožemio sluoksnį“, – aiškino K.Daškevičius.
Paprastai šis sluoksnis siekia maždaug 20 centimetrų. Jei žemės sklypas yra žvyringas, užteks tik nuskusti velėną. Jei jame yra durpių – teks nukasti jas tiek, kad kelio vietoje būtų pasiektas susigulėjęs molis ar smėlis.
Pasak specialisto, dirvožemis pirmiausia yra turtas, kuris pravers kitoje sodybos vietoje. Tačiau ne vien dėl to jį svarbu iš kelio trasos pašalinti. Ant nenukasto dirvožemio kad ir pagal visas taisykles įrengtas kelias vis vien liks klampus. Jo pagrindas maišysis su dirva, todėl filtracinės savybės bus menkos.
Nukasus dirvožemį, gali paaiškėti, kad kuriose nors pasirinktos trasos vietose yra kasinėtos žemės plotai. Pavyzdžiui, skersai kelio buvo nutiesti elektros įvado kabeliai ar kitokios požeminės komunikacijos, o galbūt kažkur buvo iškasta duobė šiukšlėms pilti.
Tokias būsimo kelio vietas reikia užtaisyti ir sutankinti, kad supiltas kelio pagrindas neįsmuktų.
Žvyras klampynės neužtaiso
Pirmiausia kruopščiai išvalytame kelio ruože pilamas šalčiui atsparus filtracijos sluoksnis.
Mažiausiai 20 centimetrų storio vandeniui laidus žvyro ir smėlio mišinio pagrindas, supiltas su nuolydžiu į vieną ar abi kelio puses ir gerai sutankintas, neleis keliui pažliugti.
„Svarbiausia – ne smėlio arba žvyro rupumas, o tai, kad šiame sluoksnyje nebūtų molio“, – esminę gero kelio ypatybę pabrėžia K.Daškevičius.
Filtraciniam sluoksniui supilti verta pirkti artimiausiame karjere gaminamą specialų smėlio ir žvyro mišinį.
Ant krūvos tokio smėlio užpylus kibirą vandens, jis turi sparčiai gertis, o ne nutekėti. Jei smėlis dulka – dažniausiai jis yra per smulkus, kad tiktų kelio filtraciniam sluoksniui įrengti.
Per plonas ar nepakankamai laidus kelio pagrindas išryškėja pavasarį – tokiose vietose kelias išakija, pro žvyro dangą į paviršių ima lietis vanduo.
Tokios kelio klampynės neužtaisys nei storinama žvyro danga, nei pilama skalda. Geriau iškart nukasti kelio dangos žvyrą, pastorinti bei gerai sutankinti laidaus smėlio pagrindą.
Tankina atskirus sluoksnius
Jei kelio sluoksniai tankinami be specialių mechanizmų, reikia laiko supiltam gruntui susigulėti.
Visuomet greičiau sutankėja drėgnas smėlio ir žvyro mišinys, todėl tiesiant kelią saulėtomis dienomis būtina jį laistyti.
Tik tuomet, kai pagrindas sutankės, galima pilti viršutinį žvyro sluoksnį.
Paskubinus žvyruoti naują kelią, nebepavyksta vienu metu sutankinti abiejų supiltų sluoksnių, todėl šie ima maišytis, sutrikdoma vandens filtracija.
Viršutinį žvyrkelio sluoksnį sudaro apie 20 centimetrų storio rupaus žvyro danga. Joje gali būti ne didesnių nei 5 centimetrų skersmens akmenėlių. Jei ant kelio pilamas nesijotas žvyras ir patenka didesnių akmenų, juos reikėtų išrinkti.
Iš pradžių į kelio dangą įspausti rieduliai vėliau tarsi iškyla, nes aplink juos esančios smulkesnės dangos dalelės nudulka ir nusiplauna. Pataisyti duobėtą žvyrkelį, kuriame yra stambesnių riedulių, greideriu retai pavyksta – tuomet tik išverčiami akmenys, atsiveria naujos duobės.
Savas karjeras – iki 2 metrų
Žvyrkelio viršutinei dangai tinka tik vadinamasis kelių žvyras – su molio priemaišomis.
Statybinis žvyras, naudojamas betono gamybai, papiltas ant kelio sukels tik daugiau problemų.
Jis prastai susitankina ir ilgai išlieka klampus, greičiau nudulka ir nusižarsto, tad sunku išlaikyti kelio dangos profilį ir išvengti duobių.
Toks „upės žvyras“, sumaišytas su smėliu, tiks tik kelio pagrindui įrengti, o dangai teks paieškoti specialaus molingo žvyro.
Žaliavų keliui tiesti neretai pavyksta rasti ir nuosavame žemės sklype. Savininkui leidžiama įsirengti karjerą asmeniniams poreikiams, informavus apie tokį sumanymą aplinkosaugos pareigūnus. Karjero gylis negali viršyti 2 metrų – net ir tuo atveju, jei nukasama kalvos ketera.
Tiesa, jei žemės sklype yra valstybės lėšomis išžvalgyti žvyro ar smėlio klodai, eksploatuoti šias iškasenas nebus leista.
Kelio kainą lemia atstumai
Kiek kainuotų naujas žvyrkelis iki sodybos?
Tokias paslaugas siūlančios įmonės nepasakys tikslios sumos, kol neapžiūrės vietos, kur kelias tiesiamas, ir neįvertins daugybės aplinkybių, turinčių įtakos kainai.
Kubinis metras žvyro filtraciniam arba dangos sluoksniui supilti gali kainuoti nuo 6 iki 12 litų – įvairiuose karjeruose tokių medžiagų kaina labai skiriasi.
Jeigu žaliava keliui įrengti bus gabenama apie 30 kilometrų, galima sakyti, kad pervežimas kainuos dar tiek pat, kiek ir pačios medžiagos.
Kilometras 4,5 metro pločio standartinio žvyrkelio, kurio sankasa galėtų važinėti net ir sunkvežimiai, kainuoja apie 100 tūkst. litų. Tačiau į sodybą užtenka nutiesti ir 3-3,5 metro pločio kelią.
Kurklių karjero technikos direktorius Valentinas Vanagas suskaičiavo, kad gero kelio, skirto asmeniniam transportui nuvažiuoti iki sodybos, minimali kaina – 2 tūkstančiai litų už 100 metrų atkarpą.
Maždaug tiek kainuoja vien tik atvežti, supilti ir išlyginti kelio pagrindą bei dangos sluoksnį.
Vis dėlto tai yra tik seno kelio rekonstrukcijos kaina – nauja danga įrengiama tokioje vietoje, kur nuo seno buvo važinėjamas kelias, todėl nebereikia net nukasti dirvožemio.
Žvyras į balą nepilamas
Naujo kelio į sodybą sankasa paprastai iškyla apie penkiolika centimetrų virš aplinkinio žemės paviršiaus. Tačiau šis skirtumas pamažu tirps.
Specialistai tvirtina, kad žvyro danga kasmet nusidėvi apie 3 centimetrus. Jei ji nebus atkuriama – prasitrins iki filtruojančio sluoksnio, atsivers duobės, kelią užpils šalikelės vanduo.
Jei ant žvyro dangos po liūties atsirado bala, iš kurios vandeniui nebėra kur nutekėti, – tai ženklas, kad keliui reikia skubios pagalbos.
Specialistai pataria nedelsiant perkasti kliūtį ir tą vandenį nuleisti į artimiausią šalikelę, kad jis ant kelio nebetelkšotų. Tik vėliau, kai duobė liks sausa, bus laikas užpilti ją nauju žvyro sluoksniu ir jį sutankinti.
Mažai važinėjamą žvyrkelį į sodybą iš šalikelių apaugs velėna. Pastebėjus, kad ji tampa kliūtimi vandeniui nuo kelio nutekėti, tokią kelio dangos briauną geriau nukasti.
Žvyrkelio paviršius efektyviai pataisomas greideriu, kuris perskirsto ir išlygina tą patį jo dangos sluoksnį. Tačiau kartais tuo pačiu mechanizmu kelias tik sparčiau gadinamas nei pagerinamas.
„Kai taisomas kelias perbraukiamas greideriu tik vieną kartą, dalis žvyro dangos tiesiog nukasama į kurią nors šalikelę.
Taisyklingai greideriu lyginant tokį kelią, savaeigis mechanizmas juo turi važiuoti ne mažiau kaip tris kartus.
Parengė Tautvydas KONTRIMAVIČIUS
Yra tik vienas Dievas ir jis yra visur :)

kalianas
Pranešimai: 1
Užsiregistravo: Pir 02 25, 2008, 20:13

Re: Kelias iki mūsų sodybos

Standartinė kalianas » Sek 03 09, 2008, 17:29

sveiki, esu naujokas shiame forume. nelabai kur kitur sugalvojau iterpti savo klausima.. :)
gal kam teko daryti (gristi) taka(kelia) medzio kalademis? koks medis labiau tinka kokia technologija, kaip saugoti nuo puvimo?

dekui!

Ramuma
Pranešimai: 223
Užsiregistravo: Sek 09 03, 2006, 15:27
Miestas: Rokiškis
Susisiekti:

Re: Kelias iki mūsų sodybos

Standartinė Ramuma » Sek 03 16, 2008, 21:55

Pasiteiravau tėvelio...

Sakė, kad lauko keliui naudojamas kumaru medis. Nečionykštis, tad brangus. Lietuvoje naudojama drebulėlė(epušėlė), dar ąžuolėlis bei kiti medeliai. Išsilaiko ~10m, priklausomai nuo salygų. Galbūt atsiras, kas papildys...
Mes esame vaikai didžiulėje Žemėje...
Mes teesame žaislai suaugusių pasaulyje...

Skelbti atsakymą