Vaikai - valstybės priešas NR1- arba apie maistą iš GMO

Moderatoriai: Mdsts, Neringa, Rapolas, Visi tvarkytojai

Dievo karys
Pranešimai: 398
Užsiregistravo: Pir 07 25, 2005, 5:37

Standartinė Dievo karys » Pir 12 19, 2005, 9:22

nu va
valstybe yra visuomenes atsipindys
taigi vaikai yra ne valstybes o visuomenes priesai

stai dar vienas irodymas - grazus straipsnis, bet paskaitinekit kokie komentarai.
http://www.delfi.lt/news/daily/hot/arti ... id=8275099

aiwita
Pranešimai: 95
Užsiregistravo: Pen 11 25, 2005, 11:42

Standartinė aiwita » Pir 12 19, 2005, 12:50

Dievo karys rašė:nu va
valstybe yra visuomenes atsipindys
taigi vaikai yra ne valstybes o visuomenes priesai

stai dar vienas irodymas - grazus straipsnis, bet paskaitinekit kokie komentarai.
http://www.delfi.lt/news/daily/hot/arti ... id=8275099
as pakraupus..... :shock: :shock: :shock:
Nu tupumas zmoniu........ :cry: :cry:
:( :( :( Todel lietuva ir nyksta.....

lyja
Pranešimai: 5
Užsiregistravo: Ket 04 20, 2006, 11:05

Standartinė lyja » Ket 04 20, 2006, 11:13

Sveiki, cia radau toki straipsniuka, gal kam idomu bus paskaitineti? :D

Biotechnologiniai modifikuoti maisto produktai pavojingi vartotojui ir gamtinei aplinkai!, Lietuvos aidas, p. 8
Autorius: Prof., habil. dr. Antanas Svirskis, data: 2006 04 20

Milžiniškų pasaulio biotechnologijų kompanijų sukurtos genetiškai modifikuotos (GM) veislės užkariauja vis didesnius plotus. GM augalai plačiai pradedami auginti Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Kinijoje. Jie pamažu skverbiasi ir į Europą, nors pastaroji tam įvairiais būdais priešinasi. Visatai galime vertinti kaip stambių selekcijos ir sėklininkystės bei pesticidų koncernų ir kompanijų kovą dėl rinkos.
Biotechnologinės kompanijos ir jų šalininkai teigia, kad GM maistas yra pigesnis, lengviau pagaminamas ir kokybiškesnis, nes:
GM augalai yra atsparesni ligoms bei kenkėjams, todėl juos auginant naudojama mažiau pesticidų;
GM kultūro geriau pakelia eks tremalias sąlygas (sausrą, šaltį, druskingą dirvožemį ir pan.), todėl gali būti auginamos nederlingame dirvožemyje;
GM maisto produktai atitinka aukštesnius maisto kokybės reikalavimus (geresnė prekinė išvaizda, transportabilumas, skonis, kvapas), išgelbės žmoniją nuo gręsiančio bado ir t.t.
Iki šiol nė vienas šių teiginių nepasitvirtino. Šiandien mes turime per mažai informacijos bei patikimų mokslinių įrodymų, kurie leistų teigti, kad GMO ir iš jų gaminamas maistas yra nepavojingas supančiai aplinkai, gyvūnams ir žmonėms. Tokio išbandymo nebuvo per visą žmonijos egzistavimą ir gali būti daug rimtesnė problema nei DDT ir kiti pesticidai bei paukščių gripas. Mes nežinome, kokių pasekmių GMO turės netolimoje ateityje, ir tuo labiau negalime nuspėti, kokią ateitį kuriame savo palikuonims. Nors daugumą mokslinių tyrimų apie GMO nekenksmingumą finansuoja, didžiulius pelnus gaunančių biotechnologijų kompanijų rykliai ir stabdo neigiamų išvadų sklaidą bei nutraukia sąžiningų mokslininkų finansavimą, vis dažniau girdimi aliarmo signalai, kad GMO gali padidinti natūralių toksinų ir alergenų kiekį maiste arba sukurti naujus. Prognozuojama, jog 2010 m. jau 60 proc. europiečių bus alergiški maisto produktams. Nustatytas padidėjęs infekcinių ligų sukėlėjų atsparumas antibiotikams, kenkėjų ir augalų sukėlėjų ir piktžolių atsparumas pesticidams, atsitiktinai į aplinką patekę genetiškai modifikuoti organizmai sukels negrįžtamus pokyčius laukinėje gamtoje, sukels didžiulę grėsmę bioįvairovei ir t.t...
Ypač grėsmingi duomenys gauti bandymuose maitinant žiurkes genetiškai modifikuotomis bulvėmis (A.Pusztai) ir sojomis (I.Ermakova), kai dėl kepenų ir virškinamojo trakto pažeidimų žuvo per 50 proc. gimusių žiurkiukų, o kiti buvo daug silpniau išsivystę nei šerti ne GM bulvėmis ar sojomis.
Lietuvoje 1998 - 2000 m. buvo atliekami GM cukrinių ir pašarinių runkelių veislių tyrimai. Biotechnologijos pramonės įmonės (hormonų, fermentų gamyba) savo darbe jau keletą metų naudoja GM mikroorganizmus.
2001 m. birželio 12 d. priimtas "Genetiškai modifikuotų organizmų" įstatymas, įsigaliojęs nuo 2002 m. gruodžio 31 d. Jis skirtas reglamentuoti veiklos, susijusios su GMO ir GM produktų naudojimu, valdymu, rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai įvertinimu, išleidimu į aplinką bei tiekimu į rinką.
GMO problemas kuruoja 3 ministerijos ir daugybė kitų smulkesnių organizacijų. Vis dėlto, motyvuojant, kad esame ES nariai ir turime paklusti Briuseliui, GM maisto produktais jau užversti didžiųjų prekybos centrų prekystaliai, o vartotojai apie juos beveik neinformuojami. Apklausos rodo, kad 70 proc. europiečių nenori vartoti GM produktų. O kiek tokių Lietuvoje? Dotnuvoje pradedamos manipuliacijos su žarnyno bakterijomis, Trakų Vokėje numatoma auginti GM bulves, kurios bus naudojamos psoriazei gydyti, nes šių bulvių nesutiko auginti kitos šalys. Šalies sėklininkystės ir pesticidų firmos bei kai kurios mokslinės laboratorijos su nekantrumu laukia pasiūlymų ir leidimų platinti ir kurti GMO veisles, nes tai dideli pinigai, o jie nekvepia...
Nepaisant patiriamo Europos
Komisijos spaudimo, kai kuriose ES šalyse daugėja regionų, kurie skelbiasi, jog yra laisvi nuo GMO. Jau 172 ES regionai ir 4500 smulkesnių zonų deklaravo buvimą laisvais nuo GMO, o Graikija, Austrija ir Lenkija (nuo 2006 02 01) pasiskelbė laisvomis nuo GMO šalimis. Lietuvoje labai nedrąsiai pradedama kalbėti apie GMO uždraudimą saugomose teritorijose. Kodėl gi nepasekti kaimynų lenkų pavyzdžiu? Kas gali paneigti, jog, išaiškėjus daugeliui GMO neigiamų pasekmių, genetiškai nemodifikuoti produktai taps tokie reti ir brangūs, kokia dabar yra ekologinės žemdirbystės produkcija? Ar pretenduosime į sveiko maisto gamybą sau ir į išrankių Vakarų vartotojų prekystalį ir puoselėsime savo žemę, savo bei kitų žmonių sveikatą bei darbo vietas? Ar bandysime įsitraukti į galingiausią konkurenciją dėl pigiausio maisto vartotojo - trečiojo pasaulio?
Lietuva - nedidelė žemės ūkio šalis, turinti senas sveiko maisto gamybos tradicijas. Neigiami demografiniai pokyčiai, didėjantis sergamumas ir bene trumpiausias iš visų ES šalių gyventojų amžius verčia atsisakyti abejotinų technologijų diegimo ir netapti bandomaisiais triušiais. Todėl susirūpinęs GMO ir jų produktų invazija į šalies laukus, rinką bei mūsų ir gyvulių skrandžius, kreipiuosi į Lietuvos Vyriausybę ir visuomenę ragindamas:
* sekant kaimynės Lenkijos pavyzdžiu, paskelbti Lietuvą laisva nuo GMO;
* pritarti Kipro Respublikos siūlymui GM maisto produktus prekybos centruose dėti ant atskirų lentynų ar net atskiruose nuo įprastinių maisto produktų skyriuose;
* pritarti daugelio ES šalių reikalavimams žymėti kiaušinius, mėsą ir pieną, kurie buvo pagaminti šeriant GM pašarais. Sustiprinti įvežamų pašarų (ypač sojų rupinių) kokybės kontrolę.
Genų inžinerija prieštarauja žmogaus prigimčiai ir nesuderinama su ekologinės žemdirbystės principais. Pagal IFOAM standartus, GM augalai negali būti auginami arčiau kaip 5 km nuo ekologinės žemdirbystės plotų ir atvirkščiai. Pagal šalies plėtojimo strategiją ekologinė žemdirbystė paskelbta prioritetine žemės ūkio šaka ir artimiausiais metais sudarys apie 10-15 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Įsileidus į šalį GM augalus, tokių atstumų išlaikyti bus neįmanoma ir tai gali sužlugdyti labai perspektyvios ekologinės žemdirbystės plėtrą ir visą žemės ūkio bei gamtinės aplinkos būklę.
Paskelbę moratoriumą GMO šalyje išvengtume daugelio problemų, sutaupytume lėšų ir būtume pavyzdžiu kitų šalių mąstantiems žmonėms.
Šis rašinys parašytas atsiliepiant į social. m. dr., Vartotojų asociacijos tarybos nario A.Bikuličiaus straipsnį (Lietuvos Aidas, 2006 04 10, Nr. 82). Autorius aprašo įspūdžius, patirtus dalyvaujant GMO dešimtmečiui skirtame seminare Vilniuje, kur atvykusi iš JAV profesorė ir jos šalininkai rožinėmis spalvomis nupiešė biotechnologijų ateitį.Nesileisdamas į ilgą diskusiją, pabrėžiu, kad ir pesticidų eros pradžioje sovietmečiu buvo kartojama, jog niekas neįrodė, kad pesticidai kenksmingi žmogui ir gamtai... Pateikiami duomenys, jog įdiegus GM augalus pesticidų sunaudojimas jau sumažėjo 40 000 tonų! Drįstu teigti, jog yra priešingai. Vien pradėjus auginti raundapui atsparias sojas šio preparato panaudojimas išaugo keliasdešimt tūkstančių tonų. Kitaip GM šalininkų neremtų pesticidų gamintojai. Prieš GMO panaudojimą maistui pasisako vis daugiau mąstančių žmonių visame pasaulyje. Net Afrikos šalys, neva dėl kurių badaujančių gyventojų ir sukurti GM augalai, atsisako įsileisti GM produkciją, nes nenori būti bandomaisiais triušiais. Š.m. balandžio 4-6 d. Vienoje Europos Komisija ir ES šiuo metu pirmininkaujanti Austrijos vyriausybė suorganizavo konferenciją "GM, chemizuotos ir organinės žemdirbystės koegzistencija - pasirinkimo laisvė". Joje dalyvavo per 800 dalyvių iš įvairiausių šalių ir visuomenės sluoksnių. Preliminariais duomenimis, nebuvo priimta bendro nutarimo ir palikta teisė spręsti šias problemas kiekvienai šaliai atskirai, nes vis kyla naujų problemų ir neaiškumų. Įdomu, kas atstovavo šioje konferencijoje Lietuvai? Kodėl nėra jokios informacijos? Pakvietimą dalyvauti turėjau ir aš, kaip ES IFOAM grupės narys. Deja, eilinį kartą nepavyko rasti rėmėjų, kurie padengtų kelionės išlaidas...
Lietuvai kol kas nėra jokios būtinybės skubėti tapti bandomaisiais triušiais. Ypač tuo turėtų būti suinteresuoti vartotojai, galvojantys apie savo vaikų bei vaikaičių sveikatą bei ateitį. Deja, vartotojai Lietuvoje labai mažai informuoti. Tą liudija ir jiems, tarp jų ir mane, atstovaujančio Taryboje A.Biku-ičiaus pozicija, kad GM produktai sveikesni, maistingesni ir šviežesni palyginti su tradicine gamyba... Matyt jis neragavo prekybos gigantuose parduodamų "guminių" pomidorų, užpernykščių vaisių. Minėtas vartotojų teisių "gynėjas" net gąsdina tuos, kurie pasisako prieš GM produktus ir genų inžineriją LR Baudžiamojo kodekso 148 str. Kam jis atstovauja? Atleisk jam Viešpatie, nes jis nežino ką daro. Stebina ir autoritetingos GM produktų priežiūros komisijos pozicija. Balsuojant už Kipro Respublikos pasiūlymą pritarti laikyti GM produktus atskirose lentynose, tik 4 nariai tam pritarė, o 8 balsavo prieš, motyvuodami, kad tai apsunkintų prekybininkus...
Greenpeace šalininkai jau surinko per milijoną parašų, kuriuos įteiks Europos Komisijai, reikalaudami žymėti kiaušinius, mėsą ir pieną, kurie pagaminti šeriant GM pašarais. Įdomu būtų sužinoti, kiek Lietuvos gyventojų dalyvavo šioje akcijoje, ar žino apie ją. Kas gali paneigti, jog dauguma stambesnėse šalies fermose išaugintos gyvulininkystės produkcijos yra išauginta panaudojant GM sojų rupinius?
Taigi GMO skverbiasi ir į mūsų kraštą ir kūnus. Tikriausiai apsiprasime ir su jais, kaip apsipratome su nitratų, pesticidų, hormonų, antibiotikų likučiais ir visokiausiais E tipo stabilizatoriais ir konservantais maiste. Duok dieve! Statistika juk negailestinga. Jau dabar daugelyje Lietuvos rajonų mirtingumas atskirais mėnesiais viršija gimstamumą beveik du kartus. Negi žengsime dar toliau?

Skelbti atsakymą