Puslapis 23

Parašytas: Ket 11 24, 2005, 0:48
Laimis
Ot :!: Maniau visus prigausiu. :) Aš ne sekmadienį, o pirmadienį pradėjau gaminti. Tai man dar viena diena liko. :) Šiandie supilsčiau viską į butelius. Atvešiu penktadienį į vilniaus klubą. :)

Dabar apie gamybą.

Jolantytė davė apynių. Medaus turiu iš Sukinių, man bitės prinešė nuosavos. :) Žolelių dėjau, deja, džiovintų, tik vieną dilgėlę įdėjau žalią, šviežią. Kai dėjau džiovintas žoleles, tai stengiausi mintimis jas veikti, kad jos būtų kuo šviežesnės. Įsivaizdavau, kad jos kątik nuskintos (raktažolės žiedai, melisa, mėta, šalavijas...). Vanduo pas mane iš kleboniškio šaltinio, labai geras. O uogų, tai galvojau bus problema, tai pasirodė, kad ne. Nuėjau iš pradžių šaltalankių, pakeliui radau kaulenių, paskui eidamas prie dilgėlės užtikau šermukšnį ir prisiminiau, kad netoliese yra aronijos. Maniau jau visi šie vaisiukai bus sudžiūvę ir nebešviežūs, bet paėmęs kekes į rankas pamačiau...kad jos dar ir kaip šviežios. :) Suminkiau visas uogas rankomis ir gavosi tarsi pavasarinių uogų uogienė. Labai gaivi ir šviežia... Pridėjau pipiriukų ir viską sumaišiau, pastačiau rūsį, kad ir saulės gautų, ir tamsos, ir kad niekas nepajudintų iš vietos... :)

Kadangi pas mane uogos buvo pagrinde šermukšniai ir aronijos, tai gavosi tamsiai raudonos, violetinės spalvos gėrimukas. Nukošiau per lininį audeklą, nes žolelės nevisos nusėdo į apačią. Didelė dalis ir po dviejų dienų liko plūdūriuoti paviršiuje.

Uch tu Dobe :!: Aplenkei mane.. :)

Parašytas: Ket 11 24, 2005, 9:53
Dobė
na va, Laimi, perskaičiau, kaip tu gaminai gėrimėlį ir supratau, kad skonis turi būti nenusakomas. kai ką mes darėm panašiai - ir aš džiovintų žolelių dėjau ir uogų šviežių - miške šermukšnių pasiskyniau, turėjau šaldytuve gudobelių prieš keletą savaičių nuskintų ir dar šviežių putino uogų (jų buvo daugiausia) ir viska sutryniau medine trintuve. dar įdėjau žiupsnį džiovintų juodujų serbentų, aha, ir dar kelias skilteles miškinio obuoliuko (jie tokie karčiai rūgštūs, tai daug įdėti, bijojau). apynių turiu šiek tiek pernykščių - pas musj ie auga prie tvoros ir pamenu, kad džiovinau juos saulej ant palangės. vandenuką ėmiau iš savo šulinio o indą taip pat laikiau rūsy su langu (ten temperatūra būna nuo 11 iki 15 C). spalva isejo nelabai intensyvi - tokia rausvai rusva "kompotinė". šiaip aš tu žolelių nedaug dėjau ir kai iškėliau indą iš rūsio, tai viskas plaukiojo paviršiuje.
o ką, Laimi, nejau turi nuosavų bitelių ir medų jau jos neša? fantastika :!: :lol:
būtų įdomu tuos mūsų gėrimus išragauti (maniškis jau vos vos įrūgo), galbūt ir man pavyks ateit į klubą :roll: :lol:

Parašytas: Ket 11 24, 2005, 10:37
Laimis
Ateik ateik..paragauk ir manojo...;)

Bitelių jau turiu antri metai, nes labai gerą kaimynę turiu. Ji bitininkė. Pati nusprendė, kad mums reikia spiečių padovanot, padeda prižiūrėt.

Pamiršau paminėt, ką su apyniais dariau. Taigi buvo apsiniaukę ir negalėjau juos ant saulės palaikyti, tai aš nunešiau juos ant lango ir pats įsivaizdavau ir liepiau jiems įsivaizduoti, kad saulutė šviečia. Nors mentaliniam lygmenį, tai ant jų švietė.

Plius dar užmiršau spanguolę paminėti. :) Ji labai šviežia atrodė, graži išpampus, nuo kopūstų nuėmiau. Jos ilgai išsilaiko šviežios. Tai buvo paskutinis mano kompoto akcentas. :)

Tai iki rytdienos ;)

Parašytas: Ket 11 24, 2005, 14:46
Dobė
basta, gal jau rašiau, kad gyvenu soduose pušyne, tai prieš keletą savaičių eidama mišku aptikau obelaitę, tiksliau pamačiau gal kokį 10 nedidukų obuolių nukritusių samanose (bet didesnių už rojaus obuoliukus). obelaitė, po kuria anie buvo, jau be lapų stovėjo, tai ištyrinėjau paskui šakas, nes buvo keista tarp pušų samanose tokius sveikus obuoliukus aptikti. ir vigi tai buvo obelaitė :!: paragvau - vajezau, kad sutraukė burną, na skonis jų manęs tikrai nesužavėjo :mrgreen: :cry: bet sako, kad pašalę jie tampa ne tokie aitrūs, o dar man sakė, kad seniau žmonės juos po šalnų rinkdavo ir sudžiovinę dėdavo į girą :) kas dar, aha, tie obuoliukai labai sveiki atrodė, nesukirmiję, parsinešiau aš juos namo - sėkloms. tar kitko, man atrodo, jei valgytm po ploną skiltelę, tai skonis jų gal ir visai malonus - kelia apetitą ir supurto organizmą. kartumo irgi kartais reikia (+) :lol:

Parašytas: Pir 11 28, 2005, 11:31
Laimis
Skanus buvo gėrimukas. Vilniaus klube išgėrėm... Tik var Dobės gėrimuko tai ir neteko paragauti.... ;)

Parašytas: Pir 11 28, 2005, 11:55
Dobė
:? :oops: :)

Parašytas: Šeš 12 03, 2005, 20:42
Laimis
Na, kaip Dobe sekas gėrimuką gerti. Vat mano gėrimukas, tai maždaug po savaitės pradėjo rūgti. Vienas butelis buvo laikomas šiltai, tai jis 2-3 dienas anksčiau pradėjo rūgti, o tas kur šaldytuve, tai po to.

Kadangi negeriu girų visokių ir kitokių raugų, tai man tas rūgimas nelabai nelabai.... :) Man patiko gėrimas, kol nebuvo parūgęs.

Klausimas: kaip Dobe tau atrodo, jį reikia vartoti parūgusį? Kodėl senelis siūlo 5 lirus gaminti? Per kiek laiko galima juos suvartoti? Gal kol prieini prie 4 litro, tai jis visada būna prarūgęs, o gal kaip tik tik prarūgusį reikia jį vartoti? Nors kiek man teko gerti, tai šviežias veikia daug geriau... :? O gal pas tave nesurūgo?

Parašytas: Pir 12 05, 2005, 10:02
Dobė
mmm.. :roll:

mano gėrimukas kasdien keitė skonį. pirmądien, kai paragavau, ką tik pagaminto, buvo švelnus vos salsvas su žolių aromatu. antrądien truputį sustiprėjo, tapo panašus į midų. trečiądien pasidarė rūgštesnis, bet gerti visvien buvo malonu. aš kasdien išgerdavau maždaug po pusę litro, gal ir daugiau. gėrė ir mano vaikai, tai savaitgalį mum buvo likę apie litrą. dar puslitrį daviau kaimynui Jonui, o kitą dieną, kai paragavau, buvo jau gerokai rūgtelėjęs, nors visą laiką laikiau šalkdytuve. aš dar kiek išgėriau ir palikau maždaug apie 200 gramų stiklainyje. vakar atidariau tą stiklainį, pauosčiau ir supratau, kad pasigamino natūralus actas :lol: viriau burokėlių sriubą, tai įpyliau jon stalo šaukštą to acto. o šiaip tokis actas yra labai sveika - galima su aliejum pamaišyti ir salotas užtaisyti. arba į stiklinę šilto vandens - arbatinį šaukštelį acto ir nedaug medaus išgert preiš valgį - valo organizmą. o kodėl 5 litrus, tai ir nežinau. gal jo reikia išgerti po 1 litrą :roll: kai gėriau , pastebėjau, kad jis suteikia sotumo jausmą ir labai pakelia nuotaiką - ar šiaip smagu buvo, tokio nepaprasto gėrimo pasidarius :wink: :lol: o aš kažkaip nepamenu, kokioj knygoj tas receptas paminėtas, ar čia iš konferencijos?
o giras tai aš žiauriai mėgstu - dabar savaitgaliais dažnai padarau duonos giros su medum, įdedu šeik tiek džiovintų serbentų, gudobelių, mėtų ir aviečių lapų ir labai nedaug mielių - ir kitą dieną kliukinam nesustodami. vajetau kaip skanu :lol: nepėja net įrugti, o jau išgerta :P :D
gal žinote, kur galima gauti alaus mielių - sako tos kepimo mielės nelabai sveika, senoliai giras be jokių mielių darydavo. tikriausiai ir be jų surūgtų :roll:

Parašytas: Ant 12 06, 2005, 1:50
Laimis
o aš kažkaip nepamenu, kokioj knygoj tas receptas paminėtas, ar čia iš konferencijos?

Čia iš konferencijos turbūt. Ten juk pirmoj žinutėj nuoroda buvo į šaltinį. Knygoj to recepto nėr, bet pamenat kai sakė, jog pavargusius atvykusius žmones vedai pamaitindavo gėrimu panašiu į midų, su medum. Jis greitai jėgas atstatydavo. Gal čia tas pats receptas? :)

Parašytas: Ant 12 06, 2005, 10:09
Dobė
daba supratau iš kur tas receptas :D na ir pagal skonį atrodo, kad gėrimas tikras (+) :lol:

o tu Laimi, nebijok to rūgimo, taigi čia fermentacija vyksta :!: kiekvienas gėrimas, pagamintas iš augalų, ilgainiui pradeda rūgti, o medus paskatina šį procesą. šiek tiek laipsniukų niekam nepakenks, a ne :wink: :mrgreen:

Parašytas: Ant 12 06, 2005, 12:28
aiwita
Dobė rašė:mmm.. :roll:

o giras tai aš žiauriai mėgstu - dabar savaitgaliais dažnai padarau duonos giros su medum, įdedu šeik tiek džiovintų serbentų, gudobelių, mėtų ir aviečių lapų ir labai nedaug mielių - ir kitą dieną kliukinam nesustodami. vajetau kaip skanu :lol: nepėja net įrugti, o jau išgerta :P :D
gal žinote, kur galima gauti alaus mielių - sako tos kepimo mielės nelabai sveika, senoliai giras be jokių mielių darydavo. tikriausiai ir be jų surūgtų :roll:
Gal as cia ne visai i tema, bet kad jau uzsiminei tai manau ne man vienai idomu butu suzinot kaip tu ten tiksliau darai ta gira. Labai jau noretusi pasidaryt :P
bus didelis dekui

Parašytas: Ant 12 06, 2005, 13:07
Dobė
:lol: jei tik kam įdomu, tai labai prašom:

girą galima padaryti iš daug ko - duonos, miltų, netgi džiovintų ropių ir kt. valgomų dalykų.
aš darau girą 3 l talpos "sloike" - gerai jį praplaunu.
REIKIA:
3 l virinto vandens;
medaus (4-5 dideli šaukštai) ar apie 1/2 stikllinės cukraus - geriau medaus :D
pora riekelių tamsios ruginės duonos, jei norit tamsios giros, tai pakepinkite jas šiek tiek orkaitėje ar ant keptuvės (tik be riebalų); pastaba: duona girai stenkitės naudoti keptą be margarino ar aliejaus ir išvis be mielių (dabar yra tokių - "Daujėnų", "Ventos", "VIČI bemielė", Strauno kepyklos su kulinarijos paveldo ženklu)
apie 3 g sausų kepimo mielių (milteliais) arba "iš akies"- labai nugriebtas arbatinis šaukštelis;
priedai - tai visokios šviežios ir džiovintos uogos (serbentai, mėlynės, gudobelės, obuoliai), džiovintos daržovės (ropės), žolelės (mėtos, čiobreliai, kmynų sėklos, aviečių, serbentų lapai ir kt. jie nebūtini, bet labai paskanina ir praturtina girą. tik jų reikia dėti su saiku, kad skonis būtų subalansuotas :D

GAMYBA:
duonos riekeles ir džiovintas uogas dedame į stiklainį, užpilame karštu vandeniu. pripilame vandens beveik iki stiklainio viršaus, bet paliekame vietos medui. medaus savybės dingsta esant 40 C temperatūrai, tai reikia jo įdėti, kai vanduo atvės iki kokių 30 C. tada įkrečiam medaus pagal skonį - nesvarbu, kad kietas, vis tiek ištirps, nors galim ir pamaišyti mediniu šaukštu. po to įdedame šiek tiek žolelių ant pačio viršaus (aš jų irgi neužplikau) ir galiausiai - įberiam mielių. jų geriau nemaišyti, tegul plūduriuoja sau ant žolelių. stiklainį udengiame skudurėliu ir pastatome šiltai, pvz, prie radiatoriaus. kią dieną iš pradžių šaukštu paskanauju giros, tada perkošiu per marlę ir jei gira dar nepakankamai įrūgus galite palaikyti kambary - pamažu ji rugs, kils burbuliukai, o jei nenorite - dėkite į šaldytuvą ar laikykite balkone (jei žiema ir nėra šalčio). jei jums mažai saldumo, įdėkite dar medaus, bet neužmirškite, kad kuo daugiau saldumo, tuo spartesnis po to bus rūgimas.
na šiaip ar taip, tai bus jūsų autorinis darbas, linkiu sėkmės eksperimentuose ir skaniai atsigert :lol: :D :lol:

o jei kas žinote kitokių girų receptų, pvz. spanguolinės, tai parašykite, išbandysim :wink:

Parašytas: Tre 12 07, 2005, 11:48
aiwita
Laaaabai aciu. Meginsiu daryt

Parašytas: Tre 12 07, 2005, 14:37
Laimis
Vat geriu tą gėrimą pagreitinantį mintis ir galvoju: "nu kam gi aš jį geriu...". Galvoju: "kam jis skirtas? kaip ji vartoti?" Nu vat aš išgėriau, tai daba mintys pagreitėjo..ir kas iš to? Ar nereikėtų gerti prieš kokį specialų apmąstymų vakarą? Pvz. vat šį vakarą 3 valandas mąstysiu apie žmogaus paskirtį, tai ir geriu... O jei gerimuką naudoti egzaminams laikyti ar panašiems dalykams? O gal tas gėrimukas veikia kaip spinduliukas? Gal būtini tyri ketinimai ir jis kitaip neveikia?

Vat nuėjau pas Dalią iš Sukinių. Vat ji irgi porina man šitomis temomis. Nors ji pati ir negėrė, bet mąsto tą patį. :)

Jos žiniomis reikia bent tris dienas prieš geriant šį gėrimuką nevalgyti visokių šlamštų: mėsos, riebalų. (Manau čia kaip Megre prieš degustuodamas alieju nevalgo, na, knygose rašė). O paskui dvi dienas reikia vartoti vien šitą gėrimuką. Daugiau nieko nieko tik gėrimuką. Vat ir išeina per dieną po porą litrų. Ir nespėja surūgti.

O aš dar nuo savęs tada pridėsiu - tas dvi dienas, kai geri gėrimuką reikia savo sklype būti, grynu oru kvėpuoti ir jokiu būdu nedirbti. Geriau turėti laisvą laiką, vaikščioti, geles sodinti, daržus, žodžiu daugiau mąstyti, o ne dirbti. Žodžiu, kad mintys būtų laisvos. :)

Vat tokie priedai prie gėrimuko... ;)

Parašytas: Tre 12 07, 2005, 14:52
aiwita
Na labai gerai taip butu, bet kol kas dar yra ir dirbanciu zmoniu :lol:
Ir kad ir kaip noretum privalai nueit i ta darbeli :lol:

Parašytas: Tre 12 07, 2005, 14:54
aiwita
O del mesos galiu pasakyt, kad ji ir siaip nieko gero neduoda...Tik apsunkina organizma :)

Parašytas: Tre 12 07, 2005, 15:01
Laimis
aiwita rašė:Na labai gerai taip butu, bet kol kas dar yra ir dirbanciu zmoniu :lol:
Ir kad ir kaip noretum privalai nueit i ta darbeli :lol:
Turiu omeny, kad dvi dienas per metus laiko gali ir nedirbti. ;)

Trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį dirbi darbe, o šeštadienį sekmadienį nieko nedirbi, nevalgai, gėrimuką geri, sėdi savo sodyboj ir mąstai mąstai mąstai, džiaugiesi gyvenimu... Manau labai lengvai įmanoma. ;)

Parašytas: Tre 12 07, 2005, 20:31
Dobė
na tai pamėgink be mielių, Basta, rūgimas, anksčiau ar vėliau prasidės :)

aš mat labai nekantri, ir vaikai reikalauja, bet mielių dedu labai labai mažai. jei į darbą kasdien 6 val. nesikelčiau, tai gal tada ir ilgiau palaukčiau ir ūpo daugiau būtų eksperimentuoti :roll: :lol:

dėl tų priedukų, Laimi, žinoma, kad taip, tik aš, pavyzdžiui, ne visada nukakti į žemę galiu, nes savaitgaliais reikia kaip sakoma laiudyje duoklę atiduoti ir šeimai ir namams, kuriuose dabar gyvenu. taip jau yra :lol: bet tas manęs netrikdo, juk galima gėrimuką ir namuose pukiausiai gerti nieko nevalgant ir pamedituoti, nors ir ne taip kokybiškai, a ne :wink: :?:

tie, kurių nesaisto jokie įsipareigojimai ar bent ne taip stipriai saisto, džiaukitės laisve ir darykit taip, kaip jums liepia širdis, darykit, kaip reikia, kaip yra geriausia :lol: :love:

Parašytas: Ket 12 08, 2005, 9:56
Dobė
linksminadą, che, che :mrgreen: :lol:

na jau penktadienį turbūt atidarysiu namie Gubernijos filialą - užtaisysiu keletą rūšių girų :lol:
o tu įdėk į tą linksminadą žolelių, kam jis toks biednas :wink: :D

Parašytas: Ket 12 08, 2005, 10:16
aiwita
Nu ne, geriau ne Gubernijos, o Dobes... :D :D :D
Tokio ieskociau net ir as :D