Sveika mityba

Moderators: Mdsts, Neringa, Rapolas, Visi tvarkytojai

vaiduze
Posts: 517
Joined: Tue 08 30, 2005, 0:18
Location: klaipeda

Post by vaiduze »

Ląstelėje yra :

Neorganinių medžiagų-
H2O ~ 70%
Druskos ~ 1%
Organinių medžiagų-
Baltimai ~ 15%
lipidai ~ 10%
Angliavandeniai ~ 4%
Nukleorūkštys (DNR ir RNR)
Vitaminai (tirpūs vandenyje(B ,C)ir riebaluose( A, E,D)


ANGLIAVANDENIAI

Cheminė sudėtis.
C, H, O.

Skirstomi .
Monosacharidai ( sudaryti iš vienos monosacharidomolekulės)
Disacharidai ( sud. iš dviejų)
Polisacharidai ( sud. iš daug)

Monosacharidai.
Gliukozė (vynuogių zukrus)
Fruktozė ( vaisių cukrus)
Ribozė
Deoksiribozė


Disacharidai.
Sacharozė (runkelių cukrus).

Gliukozė + fruktozė.

Šakniavaisiuose, stiebuose, suloje.

Maltozė (sakyklinis cukrus)
Dvi gliukozės molek.
Dygstančiose sėklose.

Laktozė (pieno cukrus)
Maistinė energ. medž.jaunikliams.

Polisacharidai.

Krakmolas-
Augalų stiebagumbiuose, lapų sėklų ląstelių citoplazmoje.

Glikogenas (gyvūninis krakmolas)
Gyvūnų ir grybų ląst. citoplazmoje.

Celiuliozė-
Augalų sienelėse.

Chitinas-
Grybų sienelėse.


Angliavandeniai reikalingi nervinių centrų darbingumui palaikyti. Jų vaidmuo ypač svarbus, dirbant intensyvų fizinį darbą. Jie turi sudaryti 60—70% viso žmogaus dienos davinio. Angliavandeniai (palyginus su baltymais ir riebalais) žymiai greičiau įsisavinami ir, esant reikalui, greičiau paimami iš organizmo — kepenų, raumenų ir t.t. kur jie susikaupia. Angliavandenių perteklius (ypač paprastųjų) virsta riebalais ir kaupiasi riebaliniame audinyje.

Angliavandenių gausu : duonoje, ryžiuose, makaronuose, bulvėse kartu su vaisiais ir daržovėmis, kruopose, cukruje, vaisiuose, meduje.




LIPIDAI.

Riebalai
Fosfalipidai
Vaškai
Steroidai

Aug. Riebalai- aliejai.
Gyvūn. Riebalai- taukai.

Sudaryti:
Riebalų rūgštys ir glicerolis.
C, H, O, P.

Kaupiasi-
Sėklose.

RIEBALAI.
Riebalai kenkia sveikatai tik tada, kai jų organizmas gauna per daug. Riebalai būtini gyvybei ir gerai sveikatai palaikyti. Kai kurie maistiniai riebalai – vertingas vitaminų A, D, E ir K šaltinis. Riebalai svarbūs organizmo imuninei sistemai bei hormonų, pavyzdžiui, estrogenų, gamybai.

Riebalai yra dviejų rūšių – turintys sočiųjų ir nesočiųjų riebiųjų rūgščių.

Sočiųjų riebiųjų rūgščių yra gyvulinės kilmės ir pieno produktuose. Nuo jų kraujyje daugėja cholesterolio,tai didina riziką susirgti koronarine širdies liga.

Svarbiausias nesočiųjų riebiųjų rūgščių šaltinis – augaliniai aliejai.
Skirstomi į dvi kategorijas:
mononesočiųjų riebiųjų rūgščių turintys riebalai, kurių yra alyvų, žemės riešutų aliejuje bei avokado vaisiuose;
polinesočiųjų riebiųjų rūgščių turintys riebalai, esantys kukurūzų, saulėgražų ir sojos aliejuje.


BALTYMAI.

Sudaryti iš amino rugščių.
C, H, N, O, S, Fe, Cu, Zn.
Baltymai yra-

Piminės, antrinės, tretinės, ketvirtinės struktūrų.

Baltymai keičia savo struktūra (denatūruoja).tai veikia - temperatūra, slėgis, pH, UV.
Denatūracija gali būti negrįžtama, jei poveikis užtruko per ilgai (virtas kiaušinis- baltymas pakeitė savo struktūra, tapo nenatūraliu).

Funkcijos:

Statybinė- Stuktūrinė.
Nes įeina į plazminių membranų sudėtį.

Apsauginė.
Baltymas fibrinogenas pažeidus kraujagysles virsta fibrinu ir sudaro krešulį.

Fermentinė (fermentas – baltymas).
Amilazė (kasos ir seilių fermentas), aktyvus šarminėje terpėje, angliavandenius skaido iki maltozės.
Papsinas (skrandžio fermentas),aktyvus rūgščioje terpėje, baltymus skaido iki lipidų ar amino rūgščių.
Tripsinas (kasos fermentas), šarminėje terpėje baltymus skaido iki amino rūgščių.
Lipazė (kasos fermentas), šarminėje terpėje lipidus skaido iki glicerolio ir riebiųjų rūgščių.
Maltazė (kasos fermentas) maltozę skaido iki gliukozės.

Hormoninė.
Insulinas (kasos hormonas) gliukozės perteklių kraujuje verčia į glikogeną(atsarginė medž.), kuris sukaupiamas kepenų ir raumenų ląstelių citoplazmoje.
Gliukogonas( hormonas) glikogeną verčia į gliukozę.

Transportinė.
Hemoglobinas (eritrocitų baltymas) padeda išnešioti O2 ir pašalintiCO2.

Judėjimo.
Miozinas (įeina į raumenų skaidulų sudėtį) geba susitraukti ir atlikti judesį.
Strūktūrinė- apsauginė –
Keratinas įeina į plaukų, ragų, nagų sudėtį.
Kalogenas į sausgyslių, jungiamojo audinio plėvių, kremzlių, kaulų sudėtį.


Baltymai - Tai raumenų augimo ir atstatymo statybinė medžiaga. Baltymai atlieka ir eilę kitų organizmo struktūrinių bei funkcinių užduočių.
Baltymai reikalingi raumenų, pagrindinių organizmo kalorijų degintojų, gamybai. Baltymų yra mėsoje, pieno produktuose, kruopose, ankštinėse daržovėse ir kt.

Produktas Baltymų kiekis(g)
100 g produkto
Kiaušinis 13-14
Sūris 15-30
Pienas 3-4
Duona 5-10
Bulvės 1,2
Soja 30
Žirniai 20
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>
vaiduze
Posts: 517
Joined: Tue 08 30, 2005, 0:18
Location: klaipeda

Post by vaiduze »

Bendra lentelė. na graziau ideti nemoku, tai kiekviena skaiciuka pastaytik mintyse i jo vieta :D


Pavadinimas Baltymai (g) Riebalai (g) Angliavandeniai (g) Kaloringumas (kkal)

Kiaušinis (vienas) 6.1 5,8 0,3 80
Karvės pienas 3,4 3,4 4,7 65
Kondensuotas
(iki 1/2) pienas 6.0 7,0 9,0 128
Kondensuotas
pienas su cukrum 9,6 9,6 51,0 338
Sviestas sūdytas 0.6 83.8 0,5 784
Sviestas lydytas 0,1 99,5 -— 926
Margarinas sūdytas 0,5 82,0 05 767
Smulkaus malimo
kvietinė duona 6.8 0.5 57.0 266
Rupaus malimo
kvietinė duona 8,4 0.9 49,0 244
Ruginė duona 6,5 1.0 51.0 245
Sausainiai 13,0 6.0 71,0 402
Kvietinių miltų
džiūvėsiai 8,0 1,0 58,0 282
Lakštiniai makaronai 12,0 0.7 73,0 355
Kruopos kvietinės 11,0 0,7 76,0 365
Kruopos miežinės 10.0 2,3 73,0 360
Ryžiai 8.0 0.5 77,0 354
Grikių kruopos 11,0 1.5 71.0 350
Bulvės skustos 2,1 0,1 21,0 96
Morkos 1.0 0,3 9,0 41
Svogūnai 1,0 0,1 9,0 41
Pupos 26,0 2.0 47,0 318
Pupelės 24.0 2.0 56,0 347
Žirniai džiovinti 23.0 2.0 52,0 326
Obuoliai, kriaušės 0,4 2.0 14.0 59
Obuoliai, kriaušės
džiovinti 1,0 — 60.0 250
Slyvos 0.8 — 17,0 73
Valakiškieji riešutai 17.0 58.0 13.0 663
Cukrus — — 99.9 395
Medus 0.3 — 80.0 300
Šokoladas 7.0 22.0 65.0 500
Kakavos milteliai 26.0 13.0 41,0 396
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>
vaiduze
Posts: 517
Joined: Tue 08 30, 2005, 0:18
Location: klaipeda

Post by vaiduze »

VITAMINAI IR MINERALAI.
Nors jų kiekis, kuris reikalingas organizmui, ir nėra didelis, jie yra labai svarbūs jūsų sveikatai ir gyvybingumui. Šios medžiagos yra sudedamoji kaulų ir dantų dalis, o taip pat dalyvauja energetiniame metabolizme bei kitų organizmo funkcijų reguliavimo procese. Vitaminų ir mineralų yra gausybėje įvairių maisto produktų, tačiau mažiau jų yra perdirbtuose produktuose ir gali būti sunaikinti verdant. Todėl svarbu yra gausiai vartoti sveiką maistą, pvz. nemaltų grūdų košes, šviežias daržoves bei vaisius.


na jei pasakysit kaip tai idesiu ta lentele, kaip pakeisti mesa vegerariniais produktais. nes nemoku jos ideti :D
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>
vaiduze
Posts: 517
Joined: Tue 08 30, 2005, 0:18
Location: klaipeda

Post by vaiduze »

VIRŠKINIMO SISTEMO SISTEMA

Sudaro:
Virškinamasis traktas
Virškinamosios liaukos

Virškinamajam traktui priskiriama:

BURNA-
Silpnai šarminė terpė, maistas smulkinamas, ragaujamas,vilgomas seilėmis. Fermentas amilazė angliavandenį krakmolą virškina iki maltozės. Lizocimas sunaikina bakterijas, mucinas slidina kasnį.

STEMPLĖ-
Benguojamaisiais judesiais neša maistą į skrandį.

SKRANDIS-
Rūgšti terpė.skrandžio gleivinės liaukutės gamina HCl (aq), kuri sunaikina bakterijas, grybų sporas, aktyvina fermentą pepsiną. Pepsinas pradeda virškinti baltymus iki peptidų.
Kaupia maistą.

DVYLIKAPIRŠTĖ ŽARNA-
Terpė šarminė,
Į ją atsiveria kasos ir kepenų ištekamieji latakai. Tulžies smulkina riebalų lašelius. Kasos fermentas lipazė riebalus suvirškina iki riebiūjų rūgščių ir glicerolio. Kasos fermentas amilazė krakmolą skaido iki maltozės, o maltazė maltozę iki gliukozės. Kasos fermentas tripsinas baltymus suvirškina iki amino rūgščių.

PLONOJI ŽARNA-
Išklota gaureliais. Joje vyksta maisto medžiagų įsiurbimas.Į kraują įsiurbiama amino rūgštys ir gliukozė, o į limfą glicerolis ir riebiosios rūgštys.

STOROJI ŽARNA-
Gamina gleives. Aktyvios bakterijos, kurios skaido ląstelieną(celiuliozę), gamina vitaminus B ir K. Įsiurbiamas H2O su mineralinėmis medžiagomis į kraują, formuojasi išmatos.

TIESIOJI ŽARNA-
Kaupiasi išmatos.

ANALINĖ ANGA-
Regulioja tuštinimąsi.




KEPENYS.

Nukenksmina kraują,.
Gamina plazmos baltymus- albumina ir fibrinogeną.
Suardo senus kraujo kūnelius ir paverčia hemoglobiną į tulžyje randamus skilimo produktus(bilirubiną ir bilivertiną).
Gamina riebalus smulkinančią tulžį, kuri, kol patenka į plonąją žarną, kaupiasi tulžies pūslėje.
Kaupia gliukozę gliukogeno pavidalu, o pastoviai gliukozės koncentracijai kraujuje palaikyti tarp valgymų- skaido glikogeną į gliukozę.
Iš amino grupių ir amoniako gamina šlapalą.



KVĖPAVIMAS

Kvėpavimo sistemą sudaro.
Kvėpavimo takai
Plaučiai

Kvėpavimo takų f-jos.:
Suvokiamas kvapas.
Išvalo nuo dulkių ir bakterijų orą.
Sušildomas ir sudrėkinamas oras.

Nosieryklė-
Praleidžia orą į gerklas.

Gerklos-
Jas dengia antgerklis, kuris neleidžia maistui patekti į trachėjas.
Praleidžia orą į trachėją ir formuojasi garsas.Jose yra balso stygos su balso plyšiu.

Trachėja-
Sudaryta iš kremzlinių pusžiedžių. Ertmę iškloja virpamasis epitelis. Pusžiedžiai neleidžia subliūkšti, o virpamasis epitelis išvalo nuo svetimkūnių.
Praleidžia O2 į bronchus.

Bronchai-
Trachėjos išsišakojimas į dvi dalis. Sudarytas iš kremzlinių žiedų.
Praleidžia orą į plaučių bronchus.

Plaučiai-
Kairysis iš dviejų skilčių, dešinysis iš trijų skilčių. Juos dengia plaučių krutinplėvė. Sudaro broncheolės, kurios baigiasi alveolių kekėmis.

Alveolės -
Vienasluoksnės oro pūslelės apraizgytos kapiliarais. Jose vyksta dujų apykaita- iš veninio(prisotintas anglies dioksido) kraujo į ją skverbiasi CO2, o iš jos į kraują patenka patenka O2(kraujas virsta arteriniu-skaisciai raudonu).
Aprūpina organizmą deguonimi, pašalina CO2 ir H2O (garų pavidalu).
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>
vaiduze
Posts: 517
Joined: Tue 08 30, 2005, 0:18
Location: klaipeda

Post by vaiduze »

tai tiek...
:D
:roll:
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>
Rami
Posts: 119
Joined: Wed 04 12, 2006, 22:38
Location: Vilnius

Post by Rami »

hmm,visa sita galima rasti 7kl biologijos vadoveli :D mane siaip tai labai domina,skaitydama pvz kaip susidoroja virskinamasis traktas su maistu,suvokiu zmogaus tobuluma...juk tai taip graziai sisteminga... :D :D :D ir kvepuojam taip...tobulai :mrgreen:
Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

Sveiki! Čia permetu Laimio laišką iš el.pašto konferencijos [email protected]. Prie jos galite prisijugti parašę laišką adresu - [email protected]

Laimis rašo:
Sveiki,

va katik valgiau, o valgydamas aisku masciau ir prisiminiau geru dalyku...

Tai nutiko labai seniai. Man buvo gal 8 - 9 metai. Mes buvom kaime. Suaugusieji derliu nuiminejo darze, o mes vaikai dukom. Siaip as buvau nevalgus vaikas. Ir jokios ten morkos man neikisi i burna, nes as zinau, kad ji neskani. Feu feu.. Buvau ju valges mieste, ir zinojau kad jos neskanios...

Taciau tai kas atsitiko tada kaime, tai pribloske ne tik aplinkinius bet ir mane pati...

Kai suaugusieji darze priejo prie morku ir pradejo nuimineti derliu, kai Laimis pamate katik israuta morka, tai Laimio akys padvigubejo! Niekada nebuvau mates nieko panasaus. Ta morka tiesiog magiskai hipnotizavo mane, ji trauke mano kuna ir mano rankos pacios tiesesi i ta puse ir nieko negalejau padaryti. Kaip kokiam filme, kai esi uzhipnotizuotas ir suvoki, kad tavo kunas eina, tiesiog verziasi link tos morkos, o tu nieko nedarai...

Kunas pats nuejo link morkos. Buvo labai didele trauka. Dar suaugusieji bande sakyti, kad as morku nevalgau ir kad reikia ja nuplauti, bet as isplesiau visa zemeta morka ir kaip pirma karta gyvenime valgydamas suslamsciau ja...

Ji buvo visai kitokia. Ji katik israuta. Ji labai labai sultinga. Niekada dar nebuvau tokios ragaves... Va cia tai buvo morka. Tikras tikras maistas. Iki dabar prisimenu.

Labai mistine patirtis. Bet manau sodyboje isaugintas maistas, katik nuskintas maistas taip pat trauks kuna. Juk uogos praranda savo skoni jau po 3 valandu, kai jas nuskini. Darzoves biski leciau... Bet tik ka nuskinta uoga arba tik ka israuta morka...ooooooo!

skanaus..

laimis
Yra tik vienas Dievas ir jis yra visur :)
Rytė
Posts: 860
Joined: Sat 09 28, 2002, 11:30
Location: Kaunas
Contact:

Post by Rytė »

Gražiai Laimis parašė apie morką. :)

Mano vaikai irgi panašiai mėgaujasi ką tik išrautu/nuskintu maistu sode/miške. Net salotų lapus skina ir burnon deda, nors šiaip jų nevalgo. 8)
Daina
Posts: 113
Joined: Tue 11 09, 2004, 13:47
Location: Kaunas

Post by Daina »

:D
glesum
Posts: 954
Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
Location: Kaimas
Contact:

Post by glesum »

Nu laimis ir nesiaukletas ... neplauta morka valgyti .. siaubas...
as vaikysteje visada nusiplaudavau... artimiausioje baloje :)))
algisu
Posts: 12
Joined: Mon 05 29, 2006, 9:50
Location: kaunas

Post by algisu »

labutis.seniai lankausi jusu svetaineje.megre knygas visas skaiciau.neistveriau.noriu savo trigrasi ikist.
reikalas toks.radau straipsni
http://www.delfi.lt/archive/article.php ... 1148504400
kokios jusu mintys perskaicius straipsni?
Kriste_kas
Posts: 12
Joined: Wed 05 24, 2006, 14:22

Post by Kriste_kas »

Labas :)

Perskaiciau straipsni, ir jis dar karta patvirtino, kokiu klaidingu keliu yra pasuke zmones, ir kur tas kelias veda. Todel tik dar labiau apsidziaugiau, kad atradau Anastasija, ir kad mes dar galim viska pakeisti :)))
algisu
Posts: 12
Joined: Mon 05 29, 2006, 9:50
Location: kaunas

Post by algisu »

o mane savotiskai nudziugino sis straipsnis . siuo straipsniu tarytum atsake kruva klausimu : "kodel tokia mityba yra neteisinga" .perskaicius megre knygas buvo like daug klausimu.
Ramybe
Posts: 35
Joined: Tue 04 18, 2006, 18:55

Post by Ramybe »

Prieš keletą savaičių skaičiau ištrauką iš Vydūno knygos apie mitimą. Įdomiausia, kad jis ne tik, kad dar tuomet rašė apie teisingą mitimą, bet ir nurodė laiką, bei pakopas, kuriomis galima iki to prieiti. Iki tokio mitimo, kuriam reikia minimalaus maisto kiekio ir gaunama maksimaliai energijos, bei kuris neteršia organizmo.
Manau, kad tai iš tiesų įmanoma. :)
Gyvenimas įkvepia Gyvenimui.
Kriste_kas
Posts: 12
Joined: Wed 05 24, 2006, 14:22

Post by Kriste_kas »

Norejau paklausti, gal kas nors buvo susidures su tokiu dalyku, kaip kartumas burnoj prisivalgius kedro riesutu. Kas keisciausia, tai kartu visai šeimynai, ir nepraeina jau kelias dienas. Ar čia tie riešutai niekuo dėti? Tik niekaip nesuprantu, kas tada galejo tai sukelti, nes nieko naujo apart riešutų (pirkau jau gliaudytus) nevalgem :roll:
jasmin
Posts: 653
Joined: Thu 05 22, 2003, 17:17

Post by jasmin »

gal riešutai netinkami, supeliję, pagedę, kuo nors nupurkšti?..
algisu
Posts: 12
Joined: Mon 05 29, 2006, 9:50
Location: kaunas

Post by algisu »

gali buti kad atsirado tulzies perteklius organizme.pabandykit daugiau valgyti obuoliu, ju naturaliu sulciu.siulyciau valgyti svelnesni maista.man tai lyg ir padejo.
Kriste_kas
Posts: 12
Joined: Wed 05 24, 2006, 14:22

Post by Kriste_kas »

riesuteliai lyg ir normalus atrode, sveiki, nebent kuo nors apipurksti. Bet priejau isvados, kad gal geriau negliaudytus pirkti. Aciu uz patarimus, pabandysim obuoliuku pagrauzti... :)
Ferma88
Posts: 9
Joined: Wed 06 07, 2006, 21:03
Location: vln

Post by Ferma88 »

"Labas

Perskaiciau straipsni, ir jis dar karta patvirtino, kokiu klaidingu keliu yra pasuke zmones, ir kur tas kelias veda. Todel tik dar labiau apsidziaugiau, kad atradau Anastasija, ir kad mes dar galim viska pakeisti "

as ta pati noriu pasakyti. labai dziaugiuosi, kad atradau si gintariuka, bei labai aciu ALGISU uz labai labai labai svarbia informacija.
Egidijus
Posts: 116
Joined: Mon 11 08, 2004, 19:40
Location: Kaunas
Contact:

Post by Egidijus »

http://www.delfi.lt/archive/article.php ... 1148504400

Maistas prarado skonį
2006-06-11

Kai sena močiutė, pakramčiusi mėsos kąsnelį, nusivylusi savo vaikaičiams kartais sako, kad jos jaunystėje ir mėsa, ir vaisiai buvo daug skanesni, šie tik šypsosi: „Senolė su amžiumi prarado skonį!..“ Bet štai pastarųjų metų mokslininkų tyrimai patvirtino, jog mūsų senoliai šiuo požiūriu yra visiškai teisūs.

Reklama
Mėsa neteko geležies

JAV ir Vakarų Europos komisijos išvados nustebino ir nuliūdino pasaulio visuomenę paskelbusios, jog per paskutiniuosius 60 metų beveik visi maisto produktai prarado net 75 proc. turėtų žmogaus organizmui labai reikalingų mineralų bei vitaminų. Pasak jų, lyginant su 1940-ųjų tyrimais, jautiena prarado net 55 proc. geležies, 21 proc. magnio, o kiauliena ir kalakutiena šių medžiagų neteko dar daugiau. Žymiai mažiau mėsoje taip reikalingo mūsų kaulams kalcio.

Pieno produktai išsigimė

Sunku šių medžiagų trūkumą organizmui kompensuoti pieno produktais, nes pačiame piene geležies sumažėjo dar ženkliau nei mėsoje – 62 proc., o magnio 21 proc., sumažėjo ir kalcio. Pavyzdžiui, nustatyta, jog maistingų medžiagų turtingame Čederio sūryje vien magnio sumažėjo 38 proc. Mineralų, vitaminų sumažėjo ir kitų rūšių sūriuose bei kitokiuose pieno produktuose.

O juk pieno produktus mes visą laiką laikome svarbiausiais, kurie teikia mūsų kaulams stiprumą, saugo juos nuo išretėjimo, gerina širdies kraujagyslių sistemos veiklą.

Vieną pakeičia penki

Žymiai mažesnis ir daržovių bei vaisių maistingumas. Šiandien norėdami gauti tokį kiekį naudingų medžiagų, kokį gaudavome suvalgę vieną apelsiną 1940 metais, dabar turėtume jų suvalgyti penkis. O ką ir bekalbėti apie ne tik maistingas medžiagas, bet ir skonį praradusias ištisus metus šiltnamiuose auginamas bei nokinamas daržoves.

Mitybos specialistai sako, jog tokie faktai kelia nerimą, nes šis nuosmukis įvyko palyginti per labai trumpą – vos vienos žmonių kartos gyvenimo laikotarpį. Tai gali turėti didžiulės įtakos žmonių sveikatai.

Maistas vis prastės

Kas lemia tokius neigiamus ir nelauktus procesus, vykstančius neįtikėtinai sparčiais tempais?

Daugelis specialistų dėl to kaltina nualintą dirvą, intensyvinamą žemdirbystę: kai augalams auginti naudojama daug chemijos, augalai nespėja sukaupti reikalingų komponentų.

Galvijai maitinasi pašarais, išaugusiais nuskurdintoje žemėje. Taigi jie taip pat negauna reikalingų medžiagų. Taip prastėja ir mėsa.

Tokie procesai vyksta visame pasaulyje. Ekspertai mano, jog maisto produktų kokybė ir toliau prastės. Jie pateikia ir konkrečių šio proceso pavyzdžių.

Jautis - per metus

Štai Škotijos ūkininkai anksčiau savo jautukus trejus metus penėdavo natūraliose ganyklose naudingų medžiagų prisodrintomis įvairiomis žolėmis. Šios šalies jautiena savo puikia kokybe garsėjo pasaulyje. Dabar galvijai čia nupenimi per 12 mėnesių, naudojant chemikalų pagalba sparčiai auginamus pašarus. O rezultatas? Nors iš pažiūros škotų tiekiama jautiena ir dabar atrodo gražiai, tačiau ji visiškai prarado buvusį skonį. Tas pats pasakytina ir apie kiaulieną.

Visa tai užtikrina kombinatai, gaminantys pesticidus ir cheminius priedus, papildus, kurie garantuoja fantastiškai veržlų grūdinių kultūrų, daržovių,vaisių augimą bei nokimą. O su maistu negaunamas medžiagas, vitaminus mums siūloma kompensuoti maisto papildais, vitaminais, kuriuos organizmas sunkiai įsisavina. O kai kada jie net kenkia sveikatai. Tačiau žmonės vis vien yra priversti vis brangiau ir brangiau pirkti nepalyginamai pigiau pagaminamą produkciją - nemaistingą „kamšalą“ savo skrandžiams.

Paruošė Vetusta PRIŠMANTIENĖ
"Klaipėda"
Post Reply