Sveika mityba

Moderatoriai: Mdsts, Neringa, Rapolas, Visi tvarkytojai

Irute
Pranešimai: 238
Užsiregistravo: Tre 03 26, 2003, 2:58
Miestas: Kaunas

Standartinė Irute » Ket 02 02, 2006, 11:23

Dobe, o kaip Dievas, be abejo mylėdamas savo kūriniją, sukūrė ją taip, kad vienas gyvūnas ėstų kitą? Juk kiekviena auka jaučia skausmą ir baimę?

Diva
Pranešimai: 9
Užsiregistravo: Pir 01 16, 2006, 11:57

Standartinė Diva » Ket 02 02, 2006, 11:25

Labai smagu, kad visi labai susidomejote sia tema.
Bet turiu klausima.
Kaip maitintis zmogui, kuris dirba labai daug fiziskai sunkiu darbu. tarkim kaime, statybose...
Jis nuo tu koseliu ir darzoviu net plytos nepakels.

Dobė
Pranešimai: 675
Užsiregistravo: Pir 09 26, 2005, 8:58
Miestas: Vilnius

Standartinė Dobė » Ket 02 02, 2006, 12:25

Geras, Irute, tavo klausimas, bet aš dar neturiu į jį atsakymo, nors kažkaip atėjo į galvą toks epizodas iš Megre rodos 3 knygos - kai senas erelis artinosi prie Volodios norėdamas jį paskraidinti, tai vilkė vis "nerimavo", o Anastasija paaiškino, kad ji tikrina, ar erelis sveikas - žodžiu viena prielaida galėtų būti - kad gyvūnai žudo silpniausius, ar sergančius ir taip dirba sanitarais. bet kodėl apskritai valgo vienas kitą :?: kitąvertus - gyvūnai beveik nežudo savo rūšies gentainių, nebent jiems su psichika netvarkoj arba sąlygos labai ekstremalios - jie medžioja už save smulkesnius. manyčiau , kad žmogaus šiuo požiūriu su gyvūnais lyginti negalima, nes jis yra aukščiausia, sąmoningiausia ir tobuliausia gyva būtybė - galbūt mėsos valgymas gyvūnų (plėšrūnų) pasaulyje yra norma, o žmonių - ne. o gal gyvūnai anksčiau irgi buvo vegetarai - kas žino :wink: aš daug jau apie tai galvojau, bet dar neturiu išsamaus paaiškinimo, tai tegul ir kiti pasamprotauja apie tai :wink: :)

dėl fizinio darbo - šiaip žmogus iš viso neturėtų taip sunkiai dirbti, bet jei jau dirba, tai jo valia rinktis - viskas priklauso nuo jo tikėjimo ir valios. jei jis nenori valgyt mėsos ir mano, kad tai gerai, jis galbūt sugebės dirbti ir apsieiti be jos, bet jei jis pats abejoja, ar be mėsos galės dirbti, tai tada tegu valgo, nes negalės atsikratyti tos minties. taigi, prisiminkim, ką tėvai mum sakydavo - valgyk, valgyk, kad didesnis augtum, kad daugiau jėgos turėtum, valgyk ko nors rimtesnio - imk mėsytės, vien duona sotus nebūsi ir pan. vėlgi - įprotis, tradicijos įsišaknijusios nuostatos. o jei dar darbas nesmagus, tai tik apie valgį ir galvosi :P

jasmin
Pranešimai: 653
Užsiregistravo: Ket 05 22, 2003, 17:17

Standartinė jasmin » Ket 02 02, 2006, 14:14

>Kaip maitintis zmogui, kuris dirba labai daug fiziskai sunkiu darbu. tarkim kaime, statybose...
Jis nuo tu koseliu ir darzoviu net plytos nepakels.


Nuo labai panašaus klausimo prasidėjo ši tema :D
http://www.anastasija.lt/forum/viewtopi ... highlight=

Dievo karys
Pranešimai: 398
Užsiregistravo: Pir 07 25, 2005, 5:37

Standartinė Dievo karys » Ket 02 02, 2006, 14:56

pakels pakels
visa romenu armija ant grudu maitinosi
o pakelti reikejo kariams ne tyik kokia plyta

PS. nepaklusnus sistemai kariai gaudvavo pelus vietoj grudu

Liūtaširdė
Pranešimai: 538
Užsiregistravo: Sek 08 07, 2005, 10:45
Miestas: Alytus

Standartinė Liūtaširdė » Pen 02 03, 2006, 22:15

Diva rašė:Labai smagu, kad visi labai susidomejote sia tema.
Bet turiu klausima.
Kaip maitintis zmogui, kuris dirba labai daug fiziskai sunkiu darbu. tarkim kaime, statybose...
Jis nuo tu koseliu ir darzoviu net plytos nepakels.
Daržovės irgi suteikia energijos.Nes jos turi daug vitaminų ir visa kita :roll:
Aš ne liūtukė,bet širdis tokia...

vaiduze
Pranešimai: 517
Užsiregistravo: Ant 08 30, 2005, 0:18
Miestas: klaipeda

Standartinė vaiduze » Pen 02 10, 2006, 23:27

:lol:
taip...kai prikisi pilva visokiu lavonu, tai tada ne tik plytos, bet ir stogai kilnojas!
:lol:

Dievas sako-
nezudyk...
jai turite noro ir laiko- pamastykit....
:D
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>

loreta
Pranešimai: 711
Užsiregistravo: Ket 10 20, 2005, 2:40
Miestas: ant kalno

Standartinė loreta » Tre 03 08, 2006, 16:29

Vediniais laikais chemija darzoviu negadino. Saules energija per augalus gaudavo zmones ir buvo pilnaverciai su dideliais kurybiniais uzmojais. Dabar maisto pramone pavirto i bizni, todel, pataikaujant skoniui, dedami chemikalai, apgaulingai pritraukiantys liezuvi. Pvz. kasdien geriant limonada(soft drinks), diabetas garantuotas. Taip pat garantuotas, geriant limonada tik karta per savaite. Visi cukraus pakaitalai - vezio sukelejai. Ir t.t. Apie mesa nera ka ir kalbeti: gyvuliai seriami antibiotikais, vistoms (bei kitiems pauksciams) duodamas arsenikas. I viska dar pridedama konservantu...

loreta
Pranešimai: 711
Užsiregistravo: Ket 10 20, 2005, 2:40
Miestas: ant kalno

Standartinė loreta » Tre 03 08, 2006, 16:32

Diva rašė:Labai smagu, kad visi labai susidomejote sia tema.
Bet turiu klausima.
Kaip maitintis zmogui, kuris dirba labai daug fiziskai sunkiu darbu. tarkim kaime, statybose...
Jis nuo tu koseliu ir darzoviu net plytos nepakels.
:D :D :D
Kazkur giliai jauciama Padauzeles-Urieles dvasia...
Sunkiai dirbant, pirmiausia reikia pakankamai naudoti skysciu. Vandeni gerti pertraukeliu metu. Ir gera vandeni!

Anuska
Pranešimai: 4
Užsiregistravo: Ant 04 15, 2003, 10:37

Standartinė Anuska » Ant 04 11, 2006, 23:09

Sveiki, forumieciai
isgirdau cia kalbant apie sveika gyvensena, mityba.
Siulau paskaityti Malachovo Genadijaus Petroviciaus knygas ta tema. Labai aiskiai, prieinamai paaiskinta nuo ko reikia pradeti sveika mityba, organizmo valyma, kad nepakenkti paciam sau. Tai jo internetinio puslapio adresas: http://www.genesha.ru Galbut kazkam patiks, kazkas gales pasinaudoti. Sekmes!!! :D

vaiduze
Pranešimai: 517
Užsiregistravo: Ant 08 30, 2005, 0:18
Miestas: klaipeda

Standartinė vaiduze » Šeš 04 22, 2006, 16:14

na taip..ilgas skaitymas...
bet tikiuoisi pravers, nes kai pastebejau(is gyvenimo)- zmones daznai nesurupina savo sveikata, nes nezino kaip musu organizme viskas vyksta, kodel..

tai susiemiau ir surinkau pagrindinius dalykus, kurie man atrode svarbiausi. tik inkstu nebespeju aprastyt, bet gal kas kitas norit?
ir dar- beveik padariau lentele- pakaitalu mesai. kur yra tos pacios medziagos(pagrinde mineral. ir vitaminus dabar padariau)- visa kita pries tai apzvelgiau kai bendrai rasiau.

na jei turite kanrtybes- pasiskaitykit, gal bus naudinga prisiminti, pasikartoti, o gal ka ir naujo suzinosit..
:D


ir atsiprasau uz klaidas- pavargau spauzdint...
saltiniu daug, tai nerasau.
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>

vaiduze
Pranešimai: 517
Užsiregistravo: Ant 08 30, 2005, 0:18
Miestas: klaipeda

Standartinė vaiduze » Šeš 04 22, 2006, 16:16

Ląstelėje yra :

Neorganinių medžiagų-
H2O ~ 70%
Druskos ~ 1%
Organinių medžiagų-
Baltimai ~ 15%
lipidai ~ 10%
Angliavandeniai ~ 4%
Nukleorūkštys (DNR ir RNR)
Vitaminai (tirpūs vandenyje(B ,C)ir riebaluose( A, E,D)


ANGLIAVANDENIAI

Cheminė sudėtis.
C, H, O.

Skirstomi .
Monosacharidai ( sudaryti iš vienos monosacharidomolekulės)
Disacharidai ( sud. iš dviejų)
Polisacharidai ( sud. iš daug)

Monosacharidai.
Gliukozė (vynuogių zukrus)
Fruktozė ( vaisių cukrus)
Ribozė
Deoksiribozė


Disacharidai.
Sacharozė (runkelių cukrus).

Gliukozė + fruktozė.

Šakniavaisiuose, stiebuose, suloje.

Maltozė (sakyklinis cukrus)
Dvi gliukozės molek.
Dygstančiose sėklose.

Laktozė (pieno cukrus)
Maistinė energ. medž.jaunikliams.

Polisacharidai.

Krakmolas-
Augalų stiebagumbiuose, lapų sėklų ląstelių citoplazmoje.

Glikogenas (gyvūninis krakmolas)
Gyvūnų ir grybų ląst. citoplazmoje.

Celiuliozė-
Augalų sienelėse.

Chitinas-
Grybų sienelėse.


Angliavandeniai reikalingi nervinių centrų darbingumui palaikyti. Jų vaidmuo ypač svarbus, dirbant intensyvų fizinį darbą. Jie turi sudaryti 60—70% viso žmogaus dienos davinio. Angliavandeniai (palyginus su baltymais ir riebalais) žymiai greičiau įsisavinami ir, esant reikalui, greičiau paimami iš organizmo — kepenų, raumenų ir t.t. kur jie susikaupia. Angliavandenių perteklius (ypač paprastųjų) virsta riebalais ir kaupiasi riebaliniame audinyje.

Angliavandenių gausu : duonoje, ryžiuose, makaronuose, bulvėse kartu su vaisiais ir daržovėmis, kruopose, cukruje, vaisiuose, meduje.




LIPIDAI.

Riebalai
Fosfalipidai
Vaškai
Steroidai

Aug. Riebalai- aliejai.
Gyvūn. Riebalai- taukai.

Sudaryti:
Riebalų rūgštys ir glicerolis.
C, H, O, P.

Kaupiasi-
Sėklose.

RIEBALAI.
Riebalai kenkia sveikatai tik tada, kai jų organizmas gauna per daug. Riebalai būtini gyvybei ir gerai sveikatai palaikyti. Kai kurie maistiniai riebalai – vertingas vitaminų A, D, E ir K šaltinis. Riebalai svarbūs organizmo imuninei sistemai bei hormonų, pavyzdžiui, estrogenų, gamybai.

Riebalai yra dviejų rūšių – turintys sočiųjų ir nesočiųjų riebiųjų rūgščių.

Sočiųjų riebiųjų rūgščių yra gyvulinės kilmės ir pieno produktuose. Nuo jų kraujyje daugėja cholesterolio,tai didina riziką susirgti koronarine širdies liga.

Svarbiausias nesočiųjų riebiųjų rūgščių šaltinis – augaliniai aliejai.
Skirstomi į dvi kategorijas:
mononesočiųjų riebiųjų rūgščių turintys riebalai, kurių yra alyvų, žemės riešutų aliejuje bei avokado vaisiuose;
polinesočiųjų riebiųjų rūgščių turintys riebalai, esantys kukurūzų, saulėgražų ir sojos aliejuje.


BALTYMAI.

Sudaryti iš amino rugščių.
C, H, N, O, S, Fe, Cu, Zn.
Baltymai yra-

Piminės, antrinės, tretinės, ketvirtinės struktūrų.

Baltymai keičia savo struktūra (denatūruoja).tai veikia - temperatūra, slėgis, pH, UV.
Denatūracija gali būti negrįžtama, jei poveikis užtruko per ilgai (virtas kiaušinis- baltymas pakeitė savo struktūra, tapo nenatūraliu).

Funkcijos:

Statybinė- Stuktūrinė.
Nes įeina į plazminių membranų sudėtį.

Apsauginė.
Baltymas fibrinogenas pažeidus kraujagysles virsta fibrinu ir sudaro krešulį.

Fermentinė (fermentas – baltymas).
Amilazė (kasos ir seilių fermentas), aktyvus šarminėje terpėje, angliavandenius skaido iki maltozės.
Papsinas (skrandžio fermentas),aktyvus rūgščioje terpėje, baltymus skaido iki lipidų ar amino rūgščių.
Tripsinas (kasos fermentas), šarminėje terpėje baltymus skaido iki amino rūgščių.
Lipazė (kasos fermentas), šarminėje terpėje lipidus skaido iki glicerolio ir riebiųjų rūgščių.
Maltazė (kasos fermentas) maltozę skaido iki gliukozės.

Hormoninė.
Insulinas (kasos hormonas) gliukozės perteklių kraujuje verčia į glikogeną(atsarginė medž.), kuris sukaupiamas kepenų ir raumenų ląstelių citoplazmoje.
Gliukogonas( hormonas) glikogeną verčia į gliukozę.

Transportinė.
Hemoglobinas (eritrocitų baltymas) padeda išnešioti O2 ir pašalintiCO2.

Judėjimo.
Miozinas (įeina į raumenų skaidulų sudėtį) geba susitraukti ir atlikti judesį.
Strūktūrinė- apsauginė –
Keratinas įeina į plaukų, ragų, nagų sudėtį.
Kalogenas į sausgyslių, jungiamojo audinio plėvių, kremzlių, kaulų sudėtį.


Baltymai - Tai raumenų augimo ir atstatymo statybinė medžiaga. Baltymai atlieka ir eilę kitų organizmo struktūrinių bei funkcinių užduočių.
Baltymai reikalingi raumenų, pagrindinių organizmo kalorijų degintojų, gamybai. Baltymų yra mėsoje, pieno produktuose, kruopose, ankštinėse daržovėse ir kt.

Produktas Baltymų kiekis(g)
100 g produkto
Kiaušinis 13-14
Sūris 15-30
Pienas 3-4
Duona 5-10
Bulvės 1,2
Soja 30
Žirniai 20
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>

vaiduze
Pranešimai: 517
Užsiregistravo: Ant 08 30, 2005, 0:18
Miestas: klaipeda

Standartinė vaiduze » Šeš 04 22, 2006, 16:17

Bendra lentelė. na graziau ideti nemoku, tai kiekviena skaiciuka pastaytik mintyse i jo vieta :D


Pavadinimas Baltymai (g) Riebalai (g) Angliavandeniai (g) Kaloringumas (kkal)

Kiaušinis (vienas) 6.1 5,8 0,3 80
Karvės pienas 3,4 3,4 4,7 65
Kondensuotas
(iki 1/2) pienas 6.0 7,0 9,0 128
Kondensuotas
pienas su cukrum 9,6 9,6 51,0 338
Sviestas sūdytas 0.6 83.8 0,5 784
Sviestas lydytas 0,1 99,5 -— 926
Margarinas sūdytas 0,5 82,0 05 767
Smulkaus malimo
kvietinė duona 6.8 0.5 57.0 266
Rupaus malimo
kvietinė duona 8,4 0.9 49,0 244
Ruginė duona 6,5 1.0 51.0 245
Sausainiai 13,0 6.0 71,0 402
Kvietinių miltų
džiūvėsiai 8,0 1,0 58,0 282
Lakštiniai makaronai 12,0 0.7 73,0 355
Kruopos kvietinės 11,0 0,7 76,0 365
Kruopos miežinės 10.0 2,3 73,0 360
Ryžiai 8.0 0.5 77,0 354
Grikių kruopos 11,0 1.5 71.0 350
Bulvės skustos 2,1 0,1 21,0 96
Morkos 1.0 0,3 9,0 41
Svogūnai 1,0 0,1 9,0 41
Pupos 26,0 2.0 47,0 318
Pupelės 24.0 2.0 56,0 347
Žirniai džiovinti 23.0 2.0 52,0 326
Obuoliai, kriaušės 0,4 2.0 14.0 59
Obuoliai, kriaušės
džiovinti 1,0 — 60.0 250
Slyvos 0.8 — 17,0 73
Valakiškieji riešutai 17.0 58.0 13.0 663
Cukrus — — 99.9 395
Medus 0.3 — 80.0 300
Šokoladas 7.0 22.0 65.0 500
Kakavos milteliai 26.0 13.0 41,0 396
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>

vaiduze
Pranešimai: 517
Užsiregistravo: Ant 08 30, 2005, 0:18
Miestas: klaipeda

Standartinė vaiduze » Šeš 04 22, 2006, 16:19

VITAMINAI IR MINERALAI.
Nors jų kiekis, kuris reikalingas organizmui, ir nėra didelis, jie yra labai svarbūs jūsų sveikatai ir gyvybingumui. Šios medžiagos yra sudedamoji kaulų ir dantų dalis, o taip pat dalyvauja energetiniame metabolizme bei kitų organizmo funkcijų reguliavimo procese. Vitaminų ir mineralų yra gausybėje įvairių maisto produktų, tačiau mažiau jų yra perdirbtuose produktuose ir gali būti sunaikinti verdant. Todėl svarbu yra gausiai vartoti sveiką maistą, pvz. nemaltų grūdų košes, šviežias daržoves bei vaisius.


na jei pasakysit kaip tai idesiu ta lentele, kaip pakeisti mesa vegerariniais produktais. nes nemoku jos ideti :D
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>

vaiduze
Pranešimai: 517
Užsiregistravo: Ant 08 30, 2005, 0:18
Miestas: klaipeda

Standartinė vaiduze » Šeš 04 22, 2006, 16:20

VIRŠKINIMO SISTEMO SISTEMA

Sudaro:
Virškinamasis traktas
Virškinamosios liaukos

Virškinamajam traktui priskiriama:

BURNA-
Silpnai šarminė terpė, maistas smulkinamas, ragaujamas,vilgomas seilėmis. Fermentas amilazė angliavandenį krakmolą virškina iki maltozės. Lizocimas sunaikina bakterijas, mucinas slidina kasnį.

STEMPLĖ-
Benguojamaisiais judesiais neša maistą į skrandį.

SKRANDIS-
Rūgšti terpė.skrandžio gleivinės liaukutės gamina HCl (aq), kuri sunaikina bakterijas, grybų sporas, aktyvina fermentą pepsiną. Pepsinas pradeda virškinti baltymus iki peptidų.
Kaupia maistą.

DVYLIKAPIRŠTĖ ŽARNA-
Terpė šarminė,
Į ją atsiveria kasos ir kepenų ištekamieji latakai. Tulžies smulkina riebalų lašelius. Kasos fermentas lipazė riebalus suvirškina iki riebiūjų rūgščių ir glicerolio. Kasos fermentas amilazė krakmolą skaido iki maltozės, o maltazė maltozę iki gliukozės. Kasos fermentas tripsinas baltymus suvirškina iki amino rūgščių.

PLONOJI ŽARNA-
Išklota gaureliais. Joje vyksta maisto medžiagų įsiurbimas.Į kraują įsiurbiama amino rūgštys ir gliukozė, o į limfą glicerolis ir riebiosios rūgštys.

STOROJI ŽARNA-
Gamina gleives. Aktyvios bakterijos, kurios skaido ląstelieną(celiuliozę), gamina vitaminus B ir K. Įsiurbiamas H2O su mineralinėmis medžiagomis į kraują, formuojasi išmatos.

TIESIOJI ŽARNA-
Kaupiasi išmatos.

ANALINĖ ANGA-
Regulioja tuštinimąsi.




KEPENYS.

Nukenksmina kraują,.
Gamina plazmos baltymus- albumina ir fibrinogeną.
Suardo senus kraujo kūnelius ir paverčia hemoglobiną į tulžyje randamus skilimo produktus(bilirubiną ir bilivertiną).
Gamina riebalus smulkinančią tulžį, kuri, kol patenka į plonąją žarną, kaupiasi tulžies pūslėje.
Kaupia gliukozę gliukogeno pavidalu, o pastoviai gliukozės koncentracijai kraujuje palaikyti tarp valgymų- skaido glikogeną į gliukozę.
Iš amino grupių ir amoniako gamina šlapalą.



KVĖPAVIMAS

Kvėpavimo sistemą sudaro.
Kvėpavimo takai
Plaučiai

Kvėpavimo takų f-jos.:
Suvokiamas kvapas.
Išvalo nuo dulkių ir bakterijų orą.
Sušildomas ir sudrėkinamas oras.

Nosieryklė-
Praleidžia orą į gerklas.

Gerklos-
Jas dengia antgerklis, kuris neleidžia maistui patekti į trachėjas.
Praleidžia orą į trachėją ir formuojasi garsas.Jose yra balso stygos su balso plyšiu.

Trachėja-
Sudaryta iš kremzlinių pusžiedžių. Ertmę iškloja virpamasis epitelis. Pusžiedžiai neleidžia subliūkšti, o virpamasis epitelis išvalo nuo svetimkūnių.
Praleidžia O2 į bronchus.

Bronchai-
Trachėjos išsišakojimas į dvi dalis. Sudarytas iš kremzlinių žiedų.
Praleidžia orą į plaučių bronchus.

Plaučiai-
Kairysis iš dviejų skilčių, dešinysis iš trijų skilčių. Juos dengia plaučių krutinplėvė. Sudaro broncheolės, kurios baigiasi alveolių kekėmis.

Alveolės -
Vienasluoksnės oro pūslelės apraizgytos kapiliarais. Jose vyksta dujų apykaita- iš veninio(prisotintas anglies dioksido) kraujo į ją skverbiasi CO2, o iš jos į kraują patenka patenka O2(kraujas virsta arteriniu-skaisciai raudonu).
Aprūpina organizmą deguonimi, pašalina CO2 ir H2O (garų pavidalu).
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>

vaiduze
Pranešimai: 517
Užsiregistravo: Ant 08 30, 2005, 0:18
Miestas: klaipeda

Standartinė vaiduze » Šeš 04 22, 2006, 16:21

tai tiek...
:D
:roll:
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>

Rami
Pranešimai: 119
Užsiregistravo: Tre 04 12, 2006, 22:38
Miestas: Vilnius

Standartinė Rami » Šeš 04 22, 2006, 19:57

hmm,visa sita galima rasti 7kl biologijos vadoveli :D mane siaip tai labai domina,skaitydama pvz kaip susidoroja virskinamasis traktas su maistu,suvokiu zmogaus tobuluma...juk tai taip graziai sisteminga... :D :D :D ir kvepuojam taip...tobulai :mrgreen:

Uosis
Pranešimai: 1564
Užsiregistravo: Sek 12 22, 2002, 13:34

Standartinė Uosis » Pir 04 24, 2006, 11:45

Sveiki! Čia permetu Laimio laišką iš el.pašto konferencijos [email protected]. Prie jos galite prisijugti parašę laišką adresu - [email protected]

Laimis rašo:
Sveiki,

va katik valgiau, o valgydamas aisku masciau ir prisiminiau geru dalyku...

Tai nutiko labai seniai. Man buvo gal 8 - 9 metai. Mes buvom kaime. Suaugusieji derliu nuiminejo darze, o mes vaikai dukom. Siaip as buvau nevalgus vaikas. Ir jokios ten morkos man neikisi i burna, nes as zinau, kad ji neskani. Feu feu.. Buvau ju valges mieste, ir zinojau kad jos neskanios...

Taciau tai kas atsitiko tada kaime, tai pribloske ne tik aplinkinius bet ir mane pati...

Kai suaugusieji darze priejo prie morku ir pradejo nuimineti derliu, kai Laimis pamate katik israuta morka, tai Laimio akys padvigubejo! Niekada nebuvau mates nieko panasaus. Ta morka tiesiog magiskai hipnotizavo mane, ji trauke mano kuna ir mano rankos pacios tiesesi i ta puse ir nieko negalejau padaryti. Kaip kokiam filme, kai esi uzhipnotizuotas ir suvoki, kad tavo kunas eina, tiesiog verziasi link tos morkos, o tu nieko nedarai...

Kunas pats nuejo link morkos. Buvo labai didele trauka. Dar suaugusieji bande sakyti, kad as morku nevalgau ir kad reikia ja nuplauti, bet as isplesiau visa zemeta morka ir kaip pirma karta gyvenime valgydamas suslamsciau ja...

Ji buvo visai kitokia. Ji katik israuta. Ji labai labai sultinga. Niekada dar nebuvau tokios ragaves... Va cia tai buvo morka. Tikras tikras maistas. Iki dabar prisimenu.

Labai mistine patirtis. Bet manau sodyboje isaugintas maistas, katik nuskintas maistas taip pat trauks kuna. Juk uogos praranda savo skoni jau po 3 valandu, kai jas nuskini. Darzoves biski leciau... Bet tik ka nuskinta uoga arba tik ka israuta morka...ooooooo!

skanaus..

laimis
Yra tik vienas Dievas ir jis yra visur :)

Rytė
Pranešimai: 860
Užsiregistravo: Šeš 09 28, 2002, 11:30
Miestas: Kaunas
Susisiekti:

Standartinė Rytė » Pir 04 24, 2006, 12:20

Gražiai Laimis parašė apie morką. :)

Mano vaikai irgi panašiai mėgaujasi ką tik išrautu/nuskintu maistu sode/miške. Net salotų lapus skina ir burnon deda, nors šiaip jų nevalgo. 8)

Daina
Pranešimai: 113
Užsiregistravo: Ant 11 09, 2004, 13:47
Miestas: Kaunas

Standartinė Daina » Pir 04 24, 2006, 15:22

:D

Skelbti atsakymą