Posted: Sat 04 22, 2006, 16:16
Ląstelėje yra :
Neorganinių medžiagų-
H2O ~ 70%
Druskos ~ 1%
Organinių medžiagų-
Baltimai ~ 15%
lipidai ~ 10%
Angliavandeniai ~ 4%
Nukleorūkštys (DNR ir RNR)
Vitaminai (tirpūs vandenyje(B ,C)ir riebaluose( A, E,D)
ANGLIAVANDENIAI
Cheminė sudėtis.
C, H, O.
Skirstomi .
Monosacharidai ( sudaryti iš vienos monosacharidomolekulės)
Disacharidai ( sud. iš dviejų)
Polisacharidai ( sud. iš daug)
Monosacharidai.
Gliukozė (vynuogių zukrus)
Fruktozė ( vaisių cukrus)
Ribozė
Deoksiribozė
Disacharidai.
Sacharozė (runkelių cukrus).
Gliukozė + fruktozė.
Šakniavaisiuose, stiebuose, suloje.
Maltozė (sakyklinis cukrus)
Dvi gliukozės molek.
Dygstančiose sėklose.
Laktozė (pieno cukrus)
Maistinė energ. medž.jaunikliams.
Polisacharidai.
Krakmolas-
Augalų stiebagumbiuose, lapų sėklų ląstelių citoplazmoje.
Glikogenas (gyvūninis krakmolas)
Gyvūnų ir grybų ląst. citoplazmoje.
Celiuliozė-
Augalų sienelėse.
Chitinas-
Grybų sienelėse.
Angliavandeniai reikalingi nervinių centrų darbingumui palaikyti. Jų vaidmuo ypač svarbus, dirbant intensyvų fizinį darbą. Jie turi sudaryti 60—70% viso žmogaus dienos davinio. Angliavandeniai (palyginus su baltymais ir riebalais) žymiai greičiau įsisavinami ir, esant reikalui, greičiau paimami iš organizmo — kepenų, raumenų ir t.t. kur jie susikaupia. Angliavandenių perteklius (ypač paprastųjų) virsta riebalais ir kaupiasi riebaliniame audinyje.
Angliavandenių gausu : duonoje, ryžiuose, makaronuose, bulvėse kartu su vaisiais ir daržovėmis, kruopose, cukruje, vaisiuose, meduje.
LIPIDAI.
Riebalai
Fosfalipidai
Vaškai
Steroidai
Aug. Riebalai- aliejai.
Gyvūn. Riebalai- taukai.
Sudaryti:
Riebalų rūgštys ir glicerolis.
C, H, O, P.
Kaupiasi-
Sėklose.
RIEBALAI.
Riebalai kenkia sveikatai tik tada, kai jų organizmas gauna per daug. Riebalai būtini gyvybei ir gerai sveikatai palaikyti. Kai kurie maistiniai riebalai – vertingas vitaminų A, D, E ir K šaltinis. Riebalai svarbūs organizmo imuninei sistemai bei hormonų, pavyzdžiui, estrogenų, gamybai.
Riebalai yra dviejų rūšių – turintys sočiųjų ir nesočiųjų riebiųjų rūgščių.
Sočiųjų riebiųjų rūgščių yra gyvulinės kilmės ir pieno produktuose. Nuo jų kraujyje daugėja cholesterolio,tai didina riziką susirgti koronarine širdies liga.
Svarbiausias nesočiųjų riebiųjų rūgščių šaltinis – augaliniai aliejai.
Skirstomi į dvi kategorijas:
mononesočiųjų riebiųjų rūgščių turintys riebalai, kurių yra alyvų, žemės riešutų aliejuje bei avokado vaisiuose;
polinesočiųjų riebiųjų rūgščių turintys riebalai, esantys kukurūzų, saulėgražų ir sojos aliejuje.
BALTYMAI.
Sudaryti iš amino rugščių.
C, H, N, O, S, Fe, Cu, Zn.
Baltymai yra-
Piminės, antrinės, tretinės, ketvirtinės struktūrų.
Baltymai keičia savo struktūra (denatūruoja).tai veikia - temperatūra, slėgis, pH, UV.
Denatūracija gali būti negrįžtama, jei poveikis užtruko per ilgai (virtas kiaušinis- baltymas pakeitė savo struktūra, tapo nenatūraliu).
Funkcijos:
Statybinė- Stuktūrinė.
Nes įeina į plazminių membranų sudėtį.
Apsauginė.
Baltymas fibrinogenas pažeidus kraujagysles virsta fibrinu ir sudaro krešulį.
Fermentinė (fermentas – baltymas).
Amilazė (kasos ir seilių fermentas), aktyvus šarminėje terpėje, angliavandenius skaido iki maltozės.
Papsinas (skrandžio fermentas),aktyvus rūgščioje terpėje, baltymus skaido iki lipidų ar amino rūgščių.
Tripsinas (kasos fermentas), šarminėje terpėje baltymus skaido iki amino rūgščių.
Lipazė (kasos fermentas), šarminėje terpėje lipidus skaido iki glicerolio ir riebiųjų rūgščių.
Maltazė (kasos fermentas) maltozę skaido iki gliukozės.
Hormoninė.
Insulinas (kasos hormonas) gliukozės perteklių kraujuje verčia į glikogeną(atsarginė medž.), kuris sukaupiamas kepenų ir raumenų ląstelių citoplazmoje.
Gliukogonas( hormonas) glikogeną verčia į gliukozę.
Transportinė.
Hemoglobinas (eritrocitų baltymas) padeda išnešioti O2 ir pašalintiCO2.
Judėjimo.
Miozinas (įeina į raumenų skaidulų sudėtį) geba susitraukti ir atlikti judesį.
Strūktūrinė- apsauginė –
Keratinas įeina į plaukų, ragų, nagų sudėtį.
Kalogenas į sausgyslių, jungiamojo audinio plėvių, kremzlių, kaulų sudėtį.
Baltymai - Tai raumenų augimo ir atstatymo statybinė medžiaga. Baltymai atlieka ir eilę kitų organizmo struktūrinių bei funkcinių užduočių.
Baltymai reikalingi raumenų, pagrindinių organizmo kalorijų degintojų, gamybai. Baltymų yra mėsoje, pieno produktuose, kruopose, ankštinėse daržovėse ir kt.
Produktas Baltymų kiekis(g)
100 g produkto
Kiaušinis 13-14
Sūris 15-30
Pienas 3-4
Duona 5-10
Bulvės 1,2
Soja 30
Žirniai 20
Neorganinių medžiagų-
H2O ~ 70%
Druskos ~ 1%
Organinių medžiagų-
Baltimai ~ 15%
lipidai ~ 10%
Angliavandeniai ~ 4%
Nukleorūkštys (DNR ir RNR)
Vitaminai (tirpūs vandenyje(B ,C)ir riebaluose( A, E,D)
ANGLIAVANDENIAI
Cheminė sudėtis.
C, H, O.
Skirstomi .
Monosacharidai ( sudaryti iš vienos monosacharidomolekulės)
Disacharidai ( sud. iš dviejų)
Polisacharidai ( sud. iš daug)
Monosacharidai.
Gliukozė (vynuogių zukrus)
Fruktozė ( vaisių cukrus)
Ribozė
Deoksiribozė
Disacharidai.
Sacharozė (runkelių cukrus).
Gliukozė + fruktozė.
Šakniavaisiuose, stiebuose, suloje.
Maltozė (sakyklinis cukrus)
Dvi gliukozės molek.
Dygstančiose sėklose.
Laktozė (pieno cukrus)
Maistinė energ. medž.jaunikliams.
Polisacharidai.
Krakmolas-
Augalų stiebagumbiuose, lapų sėklų ląstelių citoplazmoje.
Glikogenas (gyvūninis krakmolas)
Gyvūnų ir grybų ląst. citoplazmoje.
Celiuliozė-
Augalų sienelėse.
Chitinas-
Grybų sienelėse.
Angliavandeniai reikalingi nervinių centrų darbingumui palaikyti. Jų vaidmuo ypač svarbus, dirbant intensyvų fizinį darbą. Jie turi sudaryti 60—70% viso žmogaus dienos davinio. Angliavandeniai (palyginus su baltymais ir riebalais) žymiai greičiau įsisavinami ir, esant reikalui, greičiau paimami iš organizmo — kepenų, raumenų ir t.t. kur jie susikaupia. Angliavandenių perteklius (ypač paprastųjų) virsta riebalais ir kaupiasi riebaliniame audinyje.
Angliavandenių gausu : duonoje, ryžiuose, makaronuose, bulvėse kartu su vaisiais ir daržovėmis, kruopose, cukruje, vaisiuose, meduje.
LIPIDAI.
Riebalai
Fosfalipidai
Vaškai
Steroidai
Aug. Riebalai- aliejai.
Gyvūn. Riebalai- taukai.
Sudaryti:
Riebalų rūgštys ir glicerolis.
C, H, O, P.
Kaupiasi-
Sėklose.
RIEBALAI.
Riebalai kenkia sveikatai tik tada, kai jų organizmas gauna per daug. Riebalai būtini gyvybei ir gerai sveikatai palaikyti. Kai kurie maistiniai riebalai – vertingas vitaminų A, D, E ir K šaltinis. Riebalai svarbūs organizmo imuninei sistemai bei hormonų, pavyzdžiui, estrogenų, gamybai.
Riebalai yra dviejų rūšių – turintys sočiųjų ir nesočiųjų riebiųjų rūgščių.
Sočiųjų riebiųjų rūgščių yra gyvulinės kilmės ir pieno produktuose. Nuo jų kraujyje daugėja cholesterolio,tai didina riziką susirgti koronarine širdies liga.
Svarbiausias nesočiųjų riebiųjų rūgščių šaltinis – augaliniai aliejai.
Skirstomi į dvi kategorijas:
mononesočiųjų riebiųjų rūgščių turintys riebalai, kurių yra alyvų, žemės riešutų aliejuje bei avokado vaisiuose;
polinesočiųjų riebiųjų rūgščių turintys riebalai, esantys kukurūzų, saulėgražų ir sojos aliejuje.
BALTYMAI.
Sudaryti iš amino rugščių.
C, H, N, O, S, Fe, Cu, Zn.
Baltymai yra-
Piminės, antrinės, tretinės, ketvirtinės struktūrų.
Baltymai keičia savo struktūra (denatūruoja).tai veikia - temperatūra, slėgis, pH, UV.
Denatūracija gali būti negrįžtama, jei poveikis užtruko per ilgai (virtas kiaušinis- baltymas pakeitė savo struktūra, tapo nenatūraliu).
Funkcijos:
Statybinė- Stuktūrinė.
Nes įeina į plazminių membranų sudėtį.
Apsauginė.
Baltymas fibrinogenas pažeidus kraujagysles virsta fibrinu ir sudaro krešulį.
Fermentinė (fermentas – baltymas).
Amilazė (kasos ir seilių fermentas), aktyvus šarminėje terpėje, angliavandenius skaido iki maltozės.
Papsinas (skrandžio fermentas),aktyvus rūgščioje terpėje, baltymus skaido iki lipidų ar amino rūgščių.
Tripsinas (kasos fermentas), šarminėje terpėje baltymus skaido iki amino rūgščių.
Lipazė (kasos fermentas), šarminėje terpėje lipidus skaido iki glicerolio ir riebiųjų rūgščių.
Maltazė (kasos fermentas) maltozę skaido iki gliukozės.
Hormoninė.
Insulinas (kasos hormonas) gliukozės perteklių kraujuje verčia į glikogeną(atsarginė medž.), kuris sukaupiamas kepenų ir raumenų ląstelių citoplazmoje.
Gliukogonas( hormonas) glikogeną verčia į gliukozę.
Transportinė.
Hemoglobinas (eritrocitų baltymas) padeda išnešioti O2 ir pašalintiCO2.
Judėjimo.
Miozinas (įeina į raumenų skaidulų sudėtį) geba susitraukti ir atlikti judesį.
Strūktūrinė- apsauginė –
Keratinas įeina į plaukų, ragų, nagų sudėtį.
Kalogenas į sausgyslių, jungiamojo audinio plėvių, kremzlių, kaulų sudėtį.
Baltymai - Tai raumenų augimo ir atstatymo statybinė medžiaga. Baltymai atlieka ir eilę kitų organizmo struktūrinių bei funkcinių užduočių.
Baltymai reikalingi raumenų, pagrindinių organizmo kalorijų degintojų, gamybai. Baltymų yra mėsoje, pieno produktuose, kruopose, ankštinėse daržovėse ir kt.
Produktas Baltymų kiekis(g)
100 g produkto
Kiaušinis 13-14
Sūris 15-30
Pienas 3-4
Duona 5-10
Bulvės 1,2
Soja 30
Žirniai 20