Gaminiai iš tošies
Posted: Wed 06 14, 2006, 11:09
Radau įdomios informacijos apie ekologiškus gaminius iš tošies.
Manau, kad iš tikrųjų jie gali prisidėti prie sveiko gyvenimo būdo
Panašu, kad vedrusai, vedlitai puikiausiai naudojo tokius gaminius iš tošies savo buityje.
http://tosis.puslapiai.lt/tosies_dirbiniai.htm
Nuo seno žmonės pamėgo gaminius iš tošies. Nesudėtingas žaliavos paruošimas, gamyba, ilgaamžiškumas, atsparumas prieš graužikus, antibakterinės savybės, dekoratyvumas lėmė ilgalaikį šio amato gyvavimą.
Neabejojama, kad tošies dirbinių gamyba Lietuvoje nebuvo nutrūkusi nuo pat priešistorinių laikų
Tošiniai indai buvo dviejų formų: vieni žemi ir platūs, kiti aukšti ir siauri. Maistui laikyti tošiniai indai buvo daromi su dangteliais. Miltams laikyti buvo daromi tošies kubiliukai. Jų sienelės būdavo iš storesnės tošies, sutvirtintos mediniais ar metaliniais lankeliais. Pipirams laikyti buvo daromos mažos dėžutės. Jų dangtelyje įtaisyta slankiojanti šovelė. Tošiniai indai turėjo dar vieną funkciją tiksliai padaryti jie naudoti kaip saiko matas - gorčius (2,83 l.)
Tošinės buvo naudojamos pienui laikyti, kad nesurūgtų. Tošis pasižymi atsparumu prieš kenkėjus.
Dzūkijoje ir Aukštaitijoje buvo plačiai paplitę pynimai iš tošies juostelių: įvairios rankinės, krepšiai, kuprinės, vyžos, sėtuvės.
Beržai ypač dažnai minimi senojoje tautosakoje. Pirmiausia toteminėje (totemas – giminės pirmtakas, globėjas) bendruomenėje jis buvo giminės pradininkas, dėl to paplitęs Beržo vardas. Saulė apdovanoja beržus aukso žiedais ant dailių baltų pirštų. Beržas simbolizavo mergaitės skaistybę. Beržai – Gyvybės medžiai. Šakeles nešė į trobas, kaišė jomis vartus, duris, galvijams pynė beržinius vainikus ir dėjo ant ragų. Jaunimas palenkdavo du beržiukus, darydavo vartus, per kuriuos ėjo, šoko. Seniau net žyniai nešiojo beržinius vainikus, vėliau – ir merginos.
Manau, kad iš tikrųjų jie gali prisidėti prie sveiko gyvenimo būdo
Panašu, kad vedrusai, vedlitai puikiausiai naudojo tokius gaminius iš tošies savo buityje.
http://tosis.puslapiai.lt/tosies_dirbiniai.htm
Nuo seno žmonės pamėgo gaminius iš tošies. Nesudėtingas žaliavos paruošimas, gamyba, ilgaamžiškumas, atsparumas prieš graužikus, antibakterinės savybės, dekoratyvumas lėmė ilgalaikį šio amato gyvavimą.
Neabejojama, kad tošies dirbinių gamyba Lietuvoje nebuvo nutrūkusi nuo pat priešistorinių laikų
Tošiniai indai buvo dviejų formų: vieni žemi ir platūs, kiti aukšti ir siauri. Maistui laikyti tošiniai indai buvo daromi su dangteliais. Miltams laikyti buvo daromi tošies kubiliukai. Jų sienelės būdavo iš storesnės tošies, sutvirtintos mediniais ar metaliniais lankeliais. Pipirams laikyti buvo daromos mažos dėžutės. Jų dangtelyje įtaisyta slankiojanti šovelė. Tošiniai indai turėjo dar vieną funkciją tiksliai padaryti jie naudoti kaip saiko matas - gorčius (2,83 l.)
Tošinės buvo naudojamos pienui laikyti, kad nesurūgtų. Tošis pasižymi atsparumu prieš kenkėjus.
Dzūkijoje ir Aukštaitijoje buvo plačiai paplitę pynimai iš tošies juostelių: įvairios rankinės, krepšiai, kuprinės, vyžos, sėtuvės.
Beržai ypač dažnai minimi senojoje tautosakoje. Pirmiausia toteminėje (totemas – giminės pirmtakas, globėjas) bendruomenėje jis buvo giminės pradininkas, dėl to paplitęs Beržo vardas. Saulė apdovanoja beržus aukso žiedais ant dailių baltų pirštų. Beržas simbolizavo mergaitės skaistybę. Beržai – Gyvybės medžiai. Šakeles nešė į trobas, kaišė jomis vartus, duris, galvijams pynė beržinius vainikus ir dėjo ant ragų. Jaunimas palenkdavo du beržiukus, darydavo vartus, per kuriuos ėjo, šoko. Seniau net žyniai nešiojo beržinius vainikus, vėliau – ir merginos.