Iš Rytų į Vakarus

Moderatoriai: Mdsts, Neringa, Rapolas, Visi tvarkytojai

darja
Pranešimai: 2703
Užsiregistravo: Šeš 02 07, 2004, 20:04
Miestas: Vilnius

Standartinė darja » Ant 05 15, 2007, 17:06

...grazi istorija, loreta :wink:

Ramune
Pranešimai: 113
Užsiregistravo: Ket 10 12, 2006, 11:29
Miestas: Klaipeda

Standartinė Ramune » Ket 05 17, 2007, 10:18

Smaikstuole tu Upone :wink: , tarsi tekantis vanduo islaviruoji pro visus plysiukus. Sutinku, kad gyvenime buna akimirku, kurias tiesiog privalai isgyventi(kai kyla klausimas kodel ir uz ka?, nes suprasti negali), taciau kaip elgiesi tokiu metu, tai jau pats pasirenki. Gali tiesiog paluzti ir "nebesikapstyti" pirmyn, arba stoikiskai eiti pamazu i prieki.
Bet tebus priesybiu vienybe, svarbiausia manau nepirst savo nuomones kitam per prievarta ar ji isjuokiant...

kamala
Pranešimai: 101
Užsiregistravo: Tre 11 27, 2002, 12:21
Miestas: Klaipeda

Standartinė kamala » Ket 05 17, 2007, 10:39

Kiekvienas matome tik pats save
Todel ir Rytai ir Vakarai pas kiekviena savi
As tai REytuose matau patirti pazinti save ir pasauli per save
Vakarai gi uzstrigo mechanines civilizacijos lygije, bet ja tai isvyste iki tokio auksto lygio, kad ji viska kas gyva griauti pradejo
Man simpatiskiausias vidurio kelias.
Va jei Vakaru technologiskuma sujungus su Rytu patirtimi, tai civilizacija galetu dar ilgai testis
Beje tokias savybes kokias turi Anastasija galima istreniruoti tik atsizvelgians i Rytu patirti, tik ten gaunami tokie fenomenai.

Ramuma
Pranešimai: 223
Užsiregistravo: Sek 09 03, 2006, 15:27
Miestas: Rokiškis
Susisiekti:

Standartinė Ramuma » Pir 07 09, 2007, 13:55

Kvėpavimo poveikis:

Tam tikrų kvėpavimų dėka pradedamas kūno ir imuniteto valymas. Pirmieji žingsniai būna sunkūs, vėliau patiriamas džiaugsmas. Taip ima kisti gyvenimo kokybė. Tačiau daugelis užsiimančių žmonių tokiomis praktikomis ilgesnį laiką, nebegali prisikviesti angelų. Su kiekvienais metais poveikis silpnėja. Iki tai tampa kasdienybe. Baigus kvėpavimo praktikas, po tam tikro laiko(mėnuo, du) būsena pasikeičia ir vėliai sugrįžta į ankstesniąją. Gali būti ir sunkumų. Per didelis kiekis praktikos, gali atsiliepti stipriai pablogėjusia sveikata(po to, kai užbaigiamos praktikos). Taip nutinka dėl to, kad žmogus pradėjo imti dvasią iš aplinkos(artimos ir tolimos). Viena iš priežasčių negalėjimo prisikviesti angelėlių yra dvasios, energijos ėmimas kvėpavimo praktikų metu iš ateities, kitaip dar ateities kartų, savo būsimų vaikų. Tokiu atveju dažniausiai yra užkertamas kelias susilaukti palikuonių, jei ne vaikelių- tai anūkėlių.
Visata reaguoja į žmogų. O kūryba, apie kurią buvo minėta knygoje visiškai kitokia. Su dvasingumu nelabai siejasi.

Žinau tikrovę Jūsų. Kuomet suaugęs žmogus bambą trina ir tik priekaištauja, nepadėdamas vaikams pasaulio kurti, puoselėt kartu... Tai tokia ir realybė. Aš juk irgi vaikas. Man dar gyventi ir gyventi iki Jūsų amžiaus, beveik Upone... Nepykstu aš, tik palaikau labai ir Jus ir Kitus. Kurie Gimtinės nori(Kiekvienas skirtingai jos nori, ir Džiugu). Aš irgi noriu, nors pusę gyvenimo jau gyvenu, o galbūt ir daugiau(Kaimynu Esu).

O apie įsileistą „tiesą“- iliuziškumą visko(maya). Kaip čia išsireiškus. Jei nežinant kam ir kokiu tikslu tai buvo kalbama...

Ačiū.


Paveikslėlis

Ramuma
Pranešimai: 223
Užsiregistravo: Sek 09 03, 2006, 15:27
Miestas: Rokiškis
Susisiekti:

Standartinė Ramuma » Tre 07 11, 2007, 15:53

Laimio numyluota tema...

Meditacija- tai darbas?..

Prieš kelias savaites bendravau su vienu žmogumi:
- Ar tu medituoji?- paklausė jis manęs.
- Ne, nemedituoju,- atsakiau.
- Tiesa, tokiems žmonėms kaip tu- medituoti nereikia, į tokią būseną įtenkate bet kada...- nenustebusiu balsu kalbėjo man žmogus.
O aš tik akelėmis sumirksėjau:
-"Nu jo",- pamaniau.
Būna.

Tačiau... Ar tikrai?.. Kas tai yra meditacija? Lietuviškas, artimiausias atitikmuo- ramuma. Man taip. Šis žodis nėra naujas.
Vadinasi apie tokią būseną puikiausiai žinojo mūsų motulės ir tėveliai praeities. Bet juk jie dirbo nuolatos- tokia daugumos nuomonė. Tai tuomet apie meditacijas nė kalbos neturėtų būti. Juk ne Rytai, kur šventeivoms "ardavo" šūdros. Negalėjo būti ir karalių, ar plevėsų apsimetančių šventaisiais ar mokytojais... Kriviai irgi būtų nesusipratimas, juk ne apie viduramžius kalbu. Rašau apie tuos laikus, kai žmogus galėjai nuogas vaikščioti, kito žmogaus "nenupaparacintas" akimis. Kur užmatydamas girias ir laukus vaikas galėdavo ištarti- čia viskas man? Man gera čia!

Vakaruose žmogus dirbdamas gauna pinigus, kaip galimybę patenkinti savo užgaidas ir troškimus. Rytuose žmogus medituoja, už tai patirdamas tam tikrus pojūčius, kurie yra link jo išsvajotojo tikslo. Tiek Rytuose, tiek Vakaruose žmogus dirba, įkalindamas savo mintis.

Lietuva? O kaip gi čia?.. Žmogus daug dirba. Ir užsidirba. Vieno darbas sunkus- nualinamas kūnas, kito žmogaus darbas nesunkus- tačiau labai įdomus, įtraukiantis ir... Nutolinantis nuo vaikelių, šeimos. Vakaruose ar Rytuose tai įprasta, o čia gyvenčiam žmogui ir vaikus augančius, laimingais būnančius matyti norisi... Taigi...

O kokia gimtinės reikšmė meditacijai? Juk žinome, kad žmogus dirbdamas ir mastydamas išnaudoja labai nedideles galimybes proto. Rytuose kitiems nuošimčiams sužadinti, žmonės pasiglemždavo dvasią iš savo busimų vaikelių ar iš Visatos taip įgaudami įvairių galių, tačiau netekdami galimybės pradėti vaikelius. Vakaruose žmogus užimtas kasdienybe, puikiu gyvenimu, tad jam nekyla minčių apie gerbūvį vaikams(ne tik kūno atžvilgiu). Gimtinė sužadina jausmus, o su jausmais ir išmintis čia pat. Augant kuriamai erdvei, nekontroliuojant žmogaus dvasios "dvasingumu", siela ir kūnas atgauna pusiausvyrą ir geba ją išlaikyti. O Meilė dar ir paskatina Kurti. Tuomet ir ramuma apgaubia, o mintis išlieka laisva.
O koks čia darbas gimtinėj? Veikiau malonumas. Patūpčioji aplink medelį, tą kuris ir be tavo pastangų mielai gimtinėj augtų... Ir mankšta jau atlikta dienos... Ir dar su nuotaika smagia...


Paveikslėlis

Skelbti atsakymą