Sudėtinga viską surašyti trumpai ir į vieną žinutę
. Na pirmiausia tai paprasta patirtis.
Druskos ir Cukraus nevartoju.
Druskos jau keli metai nevartoju išvis - totalus mitas, kad druska būtina tiesiog organizmui. Ji netik kad nebūtina, bet priedo dar ir nuodinga. Taip taip, paprasčiauisiai nuodinga
.. Tai dar viena narkomanijos forma
. Ir rodyti pištu į varkšes karvytes kurios laižo joms numestą druskos gabalą yra tas pat, kas rodyti į vaiką kuris kramto jam paduotą pasaldintą aspirino tabletę... Visi be išimties gyvūnai fiziologiškai NEGALI pasisavinti mineralinių junginių. Jiems būtina kad visi mineraliniai junginiai augalų būtų pervesti į organinius, o tada jau galima savintis gyvus organinius junginius. NaCl - "valgomoji" druska yra paprasčiausias mineralas. Patekus į organizmą, jis iškart bando ją izoliuoti, kad ji padarytų kuo mažiau žalos. Geriausiai ji izoliuojama riebalinėse lastelėse, bet dažniausiai ten "vietos" neužtenka, pagal mūsuose vartojamus kiekius, tai prisitaiko prie šio produkto ir likusios organizmo lastelės. Druska turi savybę lastelėse kaupti vandenį (taip aiškina mokslininkai), o iš tiesų tai ji tokiu būdu izoliuojama nuo žalingo poveikio organizmui. Patenka į kraujotaką, lasteles ir labai stipriai suardo natūralią pusiausvyrą. Kalbant paprastai tai bendrai organizmas turi turėti tam tikrą druskų kiekį, bet ne NaCl, o natūralių druskų kurios susidaro virškinant ir "dirbant" lastelėms. Tas balansas griežtai reguliuojamas. Druska tą balansą iškart suardo. Kad atstatytų balansą, organizmas reikalauja vandens, tam kad atskiestų padidėjusią koncentrasiją ir nukenksmintų žalingą druską, ją išplautų. Kai dar periodiškai karts nuo karto pavartodavau sūrių produktų, čipsų arba riešutų sūdytų, kad ir sūrio fermentinio, tai pastebėdavau kaip išpursta veidas, lyg kempinė vanens prisigėrusi
. Po kokius keturis metus trukusio tokio tasymosi, kai nevartodavau išvis druskos, o po to užėjęs į parduotuvę užsipirkdavau sūdytų rieštutų arba čipsų, kažkaip savaime atėjo metas kai jau nebetraukdavo tokios nesamonės. Bet sūrį karts nuo karto vartodavau. Kol nepradėjo keisti dalykai darytis, jei tik suvalgydavau ką nors sūraus, kad ir nedidelį kiekį iškart viduriuodavau. Supratau, kad organizmas galutinai išsivalė nuo NaCl intoksikacijos ir nebepriima druskos kaip natūralaus dalyko, mano organizmui dabar tai NUODAS. Kai tik patenka kad ir maži jo kiekiai į organizmą, žarnynas iškart pradeda jį plauti lauk iš kraujo išskiria skysčius ir šalina nuodą iš žarnyno. Taigi dabar potraukio druskai nebeliko, bet tai grubiai užtruko 5 metus turint visas žinias
ir suvokimą
.
Su cukrum buvo dar prasčiau, tik pradėjus valgyti termiškai neapdorotą maistą iš kart atpuolė smaližavimas saldumynais, per vieną dieną nutraukiau šią ilgai trukusią narkomaniją
. Kurios niekaip negalėjau atsisakyti penkis metus, ieškodavau vis saldumynų be kiaušinių
, be koncervantų, o iš esmės rijau tą patį šlamštą kaip ir visi, bet dangsčiausi vegetarizmu
. Dėl cukraus manau nereik aiškinti kuo jis žalingas? Užteks pasakyti, kad tai toks pats mineralas kaip ir druska, tikrai ne natūralus monosacharidas kurį l. lengvai pasisavina organizmas
.
Pradėjęs valgyti žalią maistą, saldumynus pakeičiau džviovintais vaisiais. Dabar jau koks mėnesis nebevalgau parduotuvinių džiovintų vaisių. Pasidomėjau internete kaip juos "džiovina"
. O pasirodo tą džiovinimą greičiau jau galima pavadinti kepimu negu džiovinimu. Temperatūra "džiovinant" vaisius pakeliama iki 80 laipsnių pagal Celcijų!!!!! Tai jau joks džiovinimas. Netgi 50 laipsnių jau labai blogai, o čia išvis nesamonė. Tiesa nežinau kaip su datulėm. Gal jos džiųsta natūraliai? Bet kažin... Kaikurios razinų rūšys džiovinamos tiesiai ant vynuogienojų, bet komersantai sugalvojo naują gudrybę
. Jie primirko jas aliejaus!!!! Siaubas tiesiog, taip nuostabus produktas tampa nuostabiai nebevirškinamu. Angliavandeniai + riebalai, ką blogesnio galima būtų sugalvoti? Visiškai tarpusavyje nesiderinantys produktai. Taigi vaisiai iš parduotuvės pasirodo nieko gero, jau nekalbant apie koncervantus ir antioksidantus kuriais gausiai palaistoma visa produkcija.
Išsivadavęs nuo virto maisto priklausomybės (vienos iš narkomanijos formų), galuojuos šiuo metu su riešutomanija
. Taip taip, būtent riešutomanija, seni įpročiai niekaip nenori užleisti pozicijų suvokimui ir sveikatai
. Žmogaus lastelės prisitaiko misti tokiu maistu, kokį duoda šeimininkas, po to joms persiorentuoti sunku, o kai kurioms ir neįmanoma, todėl lastelės kurios minta gyvuliniais baltymais, riebalais, taip pat pripratusios pastoviai gauti didelius kiekius kad ir augalinių riebalų ir baltymų, negali išgyventi perėjus prie kitokios kokybės mitybos. Tada jos pradeda protestus, sako "mes mirštam, duok mums maisto", ir jos teisios, jos iš tiesų miršta, bet jų vietą greit užima naujos lastelės kurios gali dirbti naudodamos natūralias medžiagas. Lastelių pas suaugusį žmogų skaičius nekinta, tik kinta jų kokybė. Yra taip vadinamosios tikrosios lastelės - kurios atlieka savo funkcijas kaip priklauso, tarkim gamina skrandžio rūgštį arba gamina kaulus - karkąsą audiniams. Ir yra lastelės kurios užsiima savo natūralia funkcija 50 procentų, o kitu 50 procentų užsiima apsirijimu, ryja baltymus ir riebalus. Tai tarsi pakitusios organizmo kompanijos, kurios be legalios veiklos užsiima ir šešėline. Bet kol mes jas maitiname, tol jos ir egzistuos. Nuraukus jų subsidijavimą, jos priverstos išnykti, bet natūralu, kad pradedama protestuoti
. Tai tiek va šiam kartui