Puslapis 12

Susidraugaut su Šalčiu

Parašytas: Ant 05 06, 2003, 13:12
Irena-irocka
Mindaugas pas Kosmeja sodyboje sake, kad noretu israsti koki buda, kad nebutu salta...

Ka manot?

Parašytas: Ant 05 06, 2003, 13:14
Irena-irocka
Viena is minciu:

Siaip kai salta namuose, iseini i lauka, kur dar salciau, biski pabuni ir grizus atgal visai silta.
Dar kartais aktyvi veikla padeda ir stiprus jausmas...

:P

Parašytas: Ant 05 06, 2003, 13:45
glesum
O man visai nebuvo salta... pasivaiksciojau.. ir taip susilau... Isvados: sala tik tinginiai...
Na juokauju...
Kai man buna salta dazniausiai soku... arba geriu arbata... labai padeda...

Parašytas: Ant 05 06, 2003, 13:56
Beveidis
Ka daro kiti sutverimai kad nesaltu???

Banginiai, ruoniai, baltieji lokiai..... ju riebalu sluoksnis toks didelis, kad mums tik pasvajoti :))) Na ir kaili turi jie nemenka.

Vienok pingvinai turi zymiai maziau riebalu, juos gelbeja plunksnos.
Gal biologai gali kazka paaiskinti.

Turint omeny kad vasaros pas mus karstos - banginiu sprendimas mums netinka


Kitas budas - sildytis mintimis. Sukuri aplink save isivaizduojama lauka kuris neisleidzia ir neileidzia silumos. Zinoma tam reikia didelio minties greicio ir dar galbut kazko :)

Parašytas: Ant 05 06, 2003, 14:02
glesum
Beje, prisimenat Vladimirą Anastasija kazkokiom žolelem tryne??????

Parašytas: Ant 05 06, 2003, 14:02
Irena-irocka
Sukuri aplink save isivaizduojama lauka kuris neisleidzia ir neileidzia silumos.
O geras! Idomu :)

Parašytas: Ant 05 06, 2003, 15:24
Rytė
Gera tema. :wink:
Šaltis kol kas tikrai nėra vienas mano draugų. Jau geriau karšta vasara, nei ledinė žiema mano gležnam kūneliui (gal kad to riebalinio sluoksnio nei milimetriuko nerasta? :wink: )
Šią žiemą dar pabėgau į šiltus kraštus, bet ką ateity daryt reiks???? :shock:
Kai jau tas dėdė Šaltis į svečius ateina, tenka griebtis visokių gudrybių:
arbatos dideliausias puodas, daug žvakučių ir mintys:'man nešalta, man nešalta,man juk šilta taip labai'. O jei dar kokią linksmą muzikytę įsijungiu ir visa šeimynėlė šokt, dūkt imam, tai jau žiū ir tikrai nešalta... :wink:

Parašytas: Ant 05 06, 2003, 23:54
Gluosnė
:mrgreen:
Va va.. man šaltis irgi nėra draugas. Kenčiu darbe, nes sąnariai nekokie. Nors šiai žiemai pasitengiau kiek to riebalo užsiauginti, bet nelabai jis padeda :D

Tai irgi šokiais ir arbata gelbejuosi :) Namie tada pradedu šveisti plyteles, grindis :D Žodžiu, tik judėjimas gelbėja..

Parašytas: Ant 01 27, 2004, 15:31
Irena-irocka
Pasirodo šalta mums būna, ne todėl, kad lauke -20, o todėl, kad trūksta meilės...

Meilės šaltinį galima atrasti savo viduje.

Manau ir žemėje žiemos dėl to ir egzistuoja.

Parašytas: Tre 01 28, 2004, 11:25
Kipshas
As persalu miegodamas - jei stipriai krenta temperatura bemiegant, nespeju persiorientuoti ir pabundu susirges

Kai nemiegu speju persiorientuoti ir sutelkti daugiau meiles
O nakti miegant nera tos saugancios meiles erdves

Parašytas: Pen 02 13, 2004, 1:17
sektunaikintojas
Gal reiktų valgytį maisto produktus kurie šarmina krauja: va is sveikuoliu knygeles Jan produktai kurie sildo krauja, bet kazkodel ajurvedoje pateikia truputi kitaip: Ryziai, soros, kviečiai , grikiai, kiaulpienės, laiškiniai svogūnai, cikorija, garb. kopūstai, svogūnai, porai, ridikeliai, ropes, ropiniai svogunai, petrazoles, moliugai, morkos, topinananbai, obuoliai, zemuoges, vysnios, braskes, kastonai, graikiski riesutai, gerimai- ramuneliu , rozmarino, zalioji, arbatos, kiaulpieniu kava ir arbata, zensenio arbata, varnalesu saknu arbata. Pagal ozava. :)

pagal ajurveda: sildo druska, rugiai , rudieji ryziai, grikia, kvieciai, avizos, saulegrazu seklos, moliugu seklos, cesnakas, kmynai, pomidorai, ridikai, spinatai, svogunas, burokeliai, raudoni lesiai, juodieji lesiai, aliejai- ricinos, kukuruzu, sezamu, kriauses, granatai, saldzios slyvos.
Tikra nesamone - nes cia sakoma, kad saldo- morkos, obuoliai, o pas ozava saldo ir rugiai, avizos, kukuruzai, burokeliai, cesnakai, slyvos, sezamo aliejus.

ai rinkites patys. :D

Parašytas: Pen 02 20, 2004, 22:51
padarelis
Na man tai beveik niekada nebuna salta nebent kai einu kur nors, kai lauke yra salta. Tiesiog savo mintimis as prisiglaudziu ten kur silta, ten kur gera ir tada nebebuna kada galvoti apie ta beprotiska salti. Cia tas pats kaip rase Irena-irocka, kad meiles saltini reikia atrasti savyje. Saltis ne blogis, saltis - tai musu paciu problema. Saltis parodo, kad mes apleidome meile, susitelkusia musyse ir turime ja atgaivinti...

Parašytas: Pir 02 23, 2004, 9:41
Kipshas
Saltis ne blogis
Jus cia gerai priraset salcio megejai.

Bet, temperaturai nekylant auksciau -10 (o tokiu vietu pasaulyje yra) man darosi idomu kaip auginti augalelius?
Kuo daugiau salcio, tuo maziau augaleliu, tuo maziau maisto....

Parašytas: Pir 05 31, 2004, 12:17
Sanpaulija
O man labai daznai buna salta :( beveik visada sala rankos ir kojas. Tikriausiai sutrikusi kraujotaka, o be to mano zemas spaudimas. Susylu sportuodama ir judedama, jei tik ilgeliau uzsisedziu, is kart pradeda salti galunes :)

Parašytas: Ant 06 29, 2004, 10:52
Dobis
Sveiki, kam šalta ir nešalta, aš iš tu šalčmirių, kuriems visada šalta. Sušylu tik karštą vasarą ir pirtyje. Na ir dar pajudėjus, greičiau paėjus.. Tik vieną kartą pakliuvo man į rankas tokia knygelė apie Porfirijų Ivanovą, kuris sugebėjo su šalčiu susidraugauti. Gal girdėjote kas apie tokį ? Jį ir Anastasija pirmoje knygoje mini kaip žmogų, kuriam nebaisus šaltis. Tai va, perskaičiau ta knygelę, ir kažkodėl pasiėmiau kibirėlį, prisipyliau iš krano šalto šalto vandens ir .. šliūkšt ant savęs. Įsivaizduojat? Patiko nenusakomai ir nebuvo baisu. Vos apsipylus pasidarė šilta, galvoje prašviesėjo.. Ir taip iki šiol darau kas rytą jau keletą metu, ir be šio ritualo neįsivaizduoju savo dienos pradžios. Beveik nustojau sirgti peršalimo ligomis (kai sloguoju, vis tiek apsipilu ), pasitaisė nuotaika ir visa kita. Tik nepagalvokit, kad tai tėra paprastas grūdinimasis. P. Ivanovas sukūrė visą sistemą, keistai ją pavadinęs "Detka" ir buvo gyvas jos įgyvendinimo pavyzdys - žiema-vasarą vaikščiojo pusnuogis (tik su šortais) ir basas, išgydė savo metodu daugybę žmonių, kurie tapo jo pasekėjais ir parašė knygas apie jį, vadindami jį "Uchitelj". Aš keletą jų skaičiau ir susidariau įspūdį, kad jis buvo nepaprastas žmogus - lyg ir koks paslaptingas raganius , nors bemokslis, bet gilios išminties, kurią dėstė ėilėmis, ir kas svarbiausia, tai, ką pajutau iš jo cituojamų žodžių, nuoširdžiai mylėjo žmones, norėjo jiems padėti būti sveikiems, ypač man patiko jo žodžiai: "umiratj vse umejut, nado nauchitsya zhitj". P. Ivanovo manymu pagrindinė žmogaus ligų preižastis yra ta, kad jis stengiasi atsiriboti nuo gamtos - rūbais, apavu, būstu, - o ne gyventi joje. Anot jo, " my starajemsya vzyatj i ispoljzovatj toljko chrosheje (šiluma), i izbegajem vsego plochogo (šaltis), ..no "chorosheje" vozdeistvyje oslablyajet organizm, a "plochoje" ukreplyajet jego, zastavlyajet boleje intensivno rabotatj i uvelichivajet jego zachitnyje svoistva". Iš tikrųjų, turbūt man padarė poveikį ta jo didelė šiluma, kurią jis sugebėjo palikti savo žodžiuose, kurią net jam gyvam nesant stipriai jauti. Liūdna, bet tikriausiai nuolat šalu dėl to, kad turiu nepakankamai meilės kitiems.. Prie ko gi čia pasišildžius? :?:
P.S. Beje, jei kam įdomu susipažinti su P.Ivanovo mokymu, siulyčiau knygelę: Porfyrij Ivanov, "Detka". Kažkada pirkau "Zodiako" knygyne.

Parašytas: Ant 06 29, 2004, 19:36
darja
o aš mėgstu šaltį labiau nei karštį - kai buvo tos karstos vasaros, jauciausi kazkokia pusiau apsvaigus - tarsi smegenys butu biski issilyde nuo to karscio... :roll: :wink: Net kriokliuose maudytis neidomu pasidare, uztat kai atejo ruduo ir vanduo juose atsalo - ot tada jėga: srove stipri, vanduo saltas - ilendi, tai jauti, kaip pakrauna energija, visus negerumus nuplauna. O sode gyvenu iki spalio vidurio - namelis musu medinem sienom, nera jokio apkurenimo (tik elektrine plytele), bet man visai nesalta, vaikstau basa visa laika, ryte iseinu - zeme pasalus, zmones šiurpsta, o man nieko, tik kojos suskirsta, bet toks zmogus pasake, kad labai mačyja sodo tepalas,kur medziams tept, tai pernai tepiau, tai suskirdo, bet ne iki kraujo (vat idomu, ar Anastasijai nesuskirsta... :wink: , o gal kas žinot kokį gerą būdą nuo suskirdimo, nes kai nueinu į darbą su basutėm, tai atrodau kaip kokia kolūkietė juodais užkulniais, bet kažkaip nelabai kreipiu dėmesį, tai ir kiti pripranta... :roll: :wink: ). Kai pagaliau mane iskrapsto i miesta (nors atrodo, kad jei neparvaziuotum, tai per ziema nesusaltum, taip pripranti :wink: ), visi skundziasi, kad baisiau salta - nekurena, o as parvaziavus sakau, kaip silta, bet... labai greitai priprantu prie šilumėlės, ir man irgi pasidaro šalta... :(
Tik nepamanykit, kad čia aš kokia išsigimus ar kažkaip ypatingai užsigrūdinus, priešingai, iš prigimties esu silpno imuniteto ir linkus sirgti peršalimo ligomis, bet tiesiog kai įpranti, tai ir nešalta, ir jokia slogelė neprikimba vaikštant per gruodą... :wink: Kažkur skaičiau, kad šaltis žmogui sveikiau nei karštis, bet vis tiek laukiu vasaros ir nevažiuoju dar į sodą gyvent, kol toks oras - žmogus jau toks gyvūnas, nenori kur atrodo blogiau... :roll: :wink: :)

Parašytas: Pir 01 08, 2007, 9:11
zenzenas
Višnevskio tepalo kompresiukai nakciai:)

Parašytas: Tre 03 07, 2007, 21:09
helenelen
o aš manau, kad žmogus, kai ir daugelis gyvūnų yra pritaikytas gyventi tik tam tikroje klimato juostoje. na kad ir viduržemio jūros krašte. o tai, kad žmonės buvo tokie nagli, kad išplito po visą pasaulį, tai ir jiems ne į naudą.
beja, kur matyta, kad sausumos gyvūnai esant šalčiams lystų į vandenį...?

Parašytas: Pir 04 09, 2007, 21:35
helenelen
Basta rašė:
pauksciai paprastai ziema daznai buna vandeny, nes ju plunksnos neperslampa, o kiti gyvunai reciau, nes nemalonu vaikscioti slapiu apledejusiu kailiu ir taip jie gali susalti. kita vertus, meskos ir dar kiti visai nebaikstus ziema list i ekete.
kodel zmogus turetu bijoti?
juk jis ne neturi kailio, vanduo greit nubega ir jis greit gali vel susilti pastriksejes.


ne visi paukščiai žiemą būna vandenyje.
antys, gylbės, žasys būna vandenyje, nes jie yra vandens paukščiai ir yra puikiai prie to prisitaikę. zyle, vištą, paukštvanagį, kėkštą, musinukę įmesk į vandenį ir jis supanikuos, stengsis ištrūkt, nes vanduo jiem netinka. tuo labiau žiemą.
žinduoliai taip pat - yra vandens žinduoliai ir yra sausumos žinduoliai. ruoniai, delfinai, ryklai, ūdros vandenyje praleidžia daug laiko.
katės, beždžionės, karvės, šūnys, arkliai į vandenį lenda tik nusipraust ar atsigaivint per karščius.

taigi manau į vandenį be reikalo lįsti nereikia. praustis - taip. vasarą - taip. o žiemą - tik labai trumpam - kelioms minutėms.

Parašytas: Pir 04 09, 2007, 22:46
helenelen
pritariu :wink: :H